Kauno apygardos teismo nuosprendis

2025-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-485/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-12
Bylos Nr.
1-114-485/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
I. P.
Nukentėjusysis
E. M.
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Arvydas Montrimas
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-485/20225Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24732-2024-9

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.4.1.2.7.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.22.1.1., 1.2.26.2., 2.3.6.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui,kaltinamajam I. P., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,nukentėjusiajam E. M., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,vertėjai Olgai Petrovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas 16 kartų, paskutinį kartą 2024-09-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-09-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo ir 60 MGL ( 3 000 Eur ) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje .

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

I. P., neturėdamas leidimo, laikotarpyje iki 2024-06-29 23:40 val., laikė bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose savadarbį nupjautvamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „IZH-ZK“, bei šaudmenis - mažiausiai tris savadarbiu būdu užtaisytus 16 kalibro medžioklinius šovinius, po ko, 2024-06-29 apie 23:40 val., būdamas bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , trečio aukšto bendrojo naudojimo balkone, minėtą savadarbį nupjautvamzdį šaunamąjį ginklą ir vieną iš minėtų savadarbiu būdu užtaisytų 16 kalibro medžioklinių šovinių panaudojo - atliko vieną šūvį E. M., M. N. ir L. V. kryptimi, tuo būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir panaudojo šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, tai yra neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis; t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje,

taip pat jis, 2024-06-29 apie 23:40 val., viešoje vietoje – būdamas bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , trečio aukšto bendrojo naudojimo balkone, nesilaikydamas elementarių elgesio taisyklių ir moralės normų, kitų žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties - kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir E. M., M. N., L. V., panaudodamas neteisėtai laikomą savadarbį nupjautvamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „IZH-ZK“, E. M., M. N. ir L. V., kurie tuo metu stovėjo ant grindinio, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , kryptimi tyčia iššovė vieną savadarbiu būdu užtaisytą 16 kalibro medžioklinį šovinį, ko pasekoje, šovinio šratams pataikius į E. M. kaklo, nugaros, pečių, abiejų rankų ir krūtinės sritis, šiam buvo padaryti daugybiniai šautiniai-šratiniai akli kaklo, nugaros, pečių ir abiejų rankų sužalojimai bei daugybiniai kiauryminiai krūtinės ląstos ertmės sužalojimai su abiejų plaučių pažeidimais ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sužalojo žmogų; t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte.

Įrodymai

Kaltinamasis I. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dienos vakare jis su savo mažamečiais vaikais nuomojamame kambaryje žiūrėjo futbolo varžybas. Tada į kambarį įbėgo susijaudinusi jo sugyventinė ( dabartinė žmona ) V. ir ėmė skųstis, kad kažkokie vaikinai triukšmauja. Tada jie kartu nuėjo į balkoną. Gatvėje, praktiškai po jų balkonu buvo trys agresyvūs vaikinai, kurie triukšmavo ir koliojosi. Kaltinamasis dabar nebepamena ar jiems ką nors pasakė, tačiau tie vaikinai ėmė tiek jį, tiek jo dabartinę žmoną įžeidinėti, grasinti susidorojimu. Kaltinamasis teigia, kad jis girdėjo kaip tie vaikinai grasino veržtis į jų namo vidų. Jis pats yra 16 kartų teistas, tad neneigia, kad tų vaikinų išsakyti žodžiai jį labai įžeidė, nes juose vyravo kalėjimo žargonas. Tuo pačiu jis buvo išsigandęs dėl savo šeimos saugumo. Aiškina, kad matė, jog vienas iš tų vaikinų lenkėsi prie ant žemės padėtos kuprinės – kaltinamasis įtarė, kad jis galimai norėjo išsitraukti ginklą ar dar kažką. Jam sukilo emocijos, jis labai susinervino ir tada nubėgo į tą „juodą kambariuką“, esantį bendro naudojimo patalpose, kur laikė seniai įgytą jam inkriminuojamą ginklą. Tada jis sugrįžo į balkoną ir norėdamas tuos vaikinus „pabaidyti“ iššovė iš to ginklo. Žodis „pabaidyti“ reiškia, kad jis nešovė į tų vaikinų pusę, tiesiog jis šovė į šoną, tačiau pataikė į vieną iš tų vaikinų ir gavosi taip kai gavosi. Nieko jis sužeisti nenorėjo, buvo vienintelis noras – kad jie išsiskirstytų. Supranta, kad buvo galima kviesti policiją arba paprasčiausiai juos apipilti vandeniu, tačiau pripažįsta, kad tuo metu nugalėjo sukilusios emocijos.

Taip pat paaiškino, kad tą ginklą įsigijo iš žmogaus, kurio jau nėra gyvo. Šio ginklo įsigijimo tikslas buvo apsisaugoti nuo priešų, kurių jis turi daug. Žino, kad ginklui reikalingas leidimas, kurio jis neturi. Buvo mintis tą ginklą priduoti policijai ,tačiau tai padaryti bijojo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2024-06-29 apie 23 val. jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , žiūrėjo futbolo varžybų transliaciją. Tuo metu jo sugyventinė V. C. su kaimyne V. B. buvo bendrabučio balkone, jos rūkė ir šnekėjosi. Kažkuriuo metu į butą parbėgo sugyventinė ir paprašė pažiūrėti, kas vyksta lauke. Sakė, kad kažkokie jaunuoliai ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Jis nuėjo į trečio aukšto balkoną, pamatė kieme prie namo kampo stovinčius tris nepažįstamus jaunuolius. Tie jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, garsiai rėkavo, jo sugyventinę vadino necenzūriniais žodžiais, kvietė išeiti į kiemą. Jam paklausus, kas vyksta, jaunuoliai tiek jį, tiek jo sugyventinę ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, kvietė jį išeiti į kiemą, grasino jį sumušti ("<...> ateik į apačią, leiskitės į apačią kartu su ta savo žiurke, mes tave tuoj čia suvarysim, gausi į galvą“). Matė, kad vienas iš jaunuolių turėjo kuprinę, netrukus ją pasidėjo ant žemės ir iš jos kažką išsitraukė. Buvo tamsus paros metas, todėl tiksliai įžiūrėti negalėjo. Pamanė, kad jaunuolis išsiėmė ginklą. Išsigandęs, kad jam ir jo sugyventinei gali kilti pavojus, jis nubėgo į bendro naudojimo sandėliuką, kuriame, įdėjęs į lagaminėlį, laikė ginklą. Apie ginklo atsiradimo, laikymo ir jo kilmės aplinkybes papasakos kitą kartą, tyrimo eigoje. Paėmęs ginklą ir laikydamas jį rankose, nubėgo atgal į balkoną. Tarp jo ir minėtų jaunuolių toliau vyko žodinis konfliktas. Tada jis vieną kartą iššovė iš ginklo jaunuolių kryptimi; nei į vieną iš jų jis nesitaikė; apie ketinimą šauti jiems nieko nesakė. Šūviu pataikyti į jaunuolius jis nesiekė; tik norėjo išgąsdinti, kad jie pasišalintų. Po šūvio visi jaunuoliai pabėgo. Kad kažkuris iš jų šūviu buvo sužeistas, jis nežinojo. Išsigandęs šūvio garso bei to, ką praradęs savitvardą padarė, ginklą nunešė į bendro naudojimo rūsį ir paslėpė. Tada sugrįžo į savo butą. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie namuose atliko kratą. Jis pripažino, kad šovė iš ginklo ir nurodė pareigūnams ginklo buvimo vietą. Kaltę pripažįsta, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jaunuoliai jį išprovokavo, savo elgesiu jį išgąsdino ir jis pasielgė neapgalvotai. Kiek jam žinoma, prieš įvykį minėti jaunuoliai konfliktavo ir su antro aukšto bendrojo naudojimo balkone buvusiu kaimynu V.; jo pavardė galimai yra V. (V. V.) (4 t., b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos aprodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai dabar jau paaiškino, kad šovė vaikinų kryptimi, t. y. jie stovėjo, jis šovė ir pataikė. Dar kartą tvirtina, kad tie vaikinai tikrai grasino lipti į viršų, t. y. į jų butą. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu tos aplinkybės nepaminėjo, galimai dėl to, kad buvo susijaudinęs arba paprasčiausiai užmiršo.

Papildomai dėl ginklo dar paaiškino, kad jį maždaug prieš penkis metus nupirko iš dabar jau mirusio vyro, pravarde „S.“. Pirko jį su šoviniais, kurių, atrodo, buvo trys. Tą ginklą laikė lagaminėlyje ir po įvykio viską atidavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka atlyginti žalą Teritorinei ligonių kasai bei turtinę žalą nukentėjusiajam. Dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos prašo jos dydį mažinti teismo nuožiūra ir atsižvelgti, kad jis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko. Taip pat paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Labai gailisi dėl įvykdyto.

Nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad įvykio dieną jis su savo draugu M. N. buvo jo tėviškėje, ten abu gėrė alų. Ten bebūnant paskambino jo buvusio draugo ir kolegos L. V. kažkoks draugas ir ėmė priekaištauti, kad jie blogai kalba apie L. V.. Su juo nukentėjusysis jau senai turėjo piktumų. Tada jie sutarė susitikti ir viską išsiaiškinti. Nukentėjusysis ir M. N. grįžo į Kauną ir abu nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“ tilto, nes ten kažkur L. V. gyveno. Neradę jo sutartoje vietoje jie ėmė eiti link jo namų ir einant sutiko L. V.. Šis buvo neblaivus, nes jau skambinant jis su tuo savo draugu girtavo. Susitikus jie apsižodžiavo ir tada nukentėjusysis L. V. trenkė ranka, o M. N. ėmė juos skirti. Pripažįsta, kad tuo metu jie rėkavo, keikėsi. Po to iš balkono kažkokia moteriškė ėmė ant jų rėkti, jie irgi rėkė ant jos, iš abiejų pusių buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Vėliau ta moteriškė metė į jų pusę puodelį, kuris sudužo ant šaligatvio. Po to ta moteris pasakė: „pakviesi savo vyrą, jis jus nušaus“, į ką nukentėjusysis jai atsakė necenzūriniais žodžiais. Po kiek laiko atbėgo ta moteris ir sušuko: „bėkit durniai, nes jus nušaus“. Tuo metu nukentėjusiajam buvo ant žemės nukritęs ausinukas, jis lenkėsi jo paimti ir staiga pajuto smūgį į nugarą. Iš rankos pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusysis bėgo, tačiau jam pasidarė silpna ir jis atsigulė ant šaligatvio. Aiškina, kad iki šūvio to vyro iš viso nematė ir, atrodo, kad net nebendravo. Neigia, kad jie grasino kaltinamajam ir jo žmonai susidorojimu, grasino veržtis į jų butą, nieko panašaus nebuvo. Kartu pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos jų elgesiui, nes mano, kad būdami blaivūs taip nebūtų darę.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2024-06-29, šeštadienį, apie 15 val., jis su savo draugu M. N. iš Kauno nuvyko pas pastarojo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) sav. M. N. turėjo pasiimti iš namų aprangą. Tuo metu M. N. telefonu paskambino draugas ir pasakė, kad jį (E. M.) ir M. N. apkalba L. V. bei D., kurio pavardės jis nežino. Jis ir M. N. nusprendė sugrįžę į Kauną susitikti su minėtais vaikinais ir išsiaiškinti, kodėl šie taip elgiasi. Apie 22:55 val. jis su M. N. atvyko į Kauną, sutarė su L. V. susitikti prie pėsčiųjų tilto. Tą dieną tiek jis, tiek M. N. buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Vakare jis jautėsi kiek apsvaigęs, tačiau aplinkoje orientavosi ir jautėsi gerai. Prie tilto jis ir M. N. nuvyko apie 23:33 val.; toks laikas užfiksuotas "Bolt" vežėjo programėlėje. Jie kurį laiką laukė L. V., o po to ėjo link K. B. gatvės. L. V. sutiko prie daugiabučio namo. Jis ir M. N. su L. V. susiginčijo. Šis ėmė jį garsiai įžeidinėti, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis ranka suėmė L. V. sprandą ir apglėbė jo sprandą savo alkūnės vidine dalimi. Reikalavo, kad L. V. nusiramintų, jo neįžeidinėtų. M. N. jį ir L. V. išskyrė. Tada jis rankos delnu nestipriai sudavė L. V. į skruostą. Šis jam smūgių nesudavė. Visi ėmė vienas ant kito rėkauti, garsiai keiktis, vadinti vienas kitą negražiais žodžiais. Mano, kad šalia gyvenantys žmonės jų keliamą triukšmą galėjo girdėti. Netrukus jis išgirdo moters balsą. Ji priekaištavo dėl jo, M. N. ir L. V. keliamo triukšmo. Ta moteris stovėjo daugiabučio namo trečio aukšto balkone. Jis liepė moteriai nerėkti, pavadino ją necenzūriniais, žeminančiais žodžiais. Tada moteris į jo, M. N. ir L. V. pusę metė puodelį, kuris nukrito netoli jo kojų ir sudužo. Pasipiktinęs jis dar aktyviau ėmė šaukti, vadino moterį necenzūriniais žodžiais, kvietė išeiti į kiemą tiek ją, tiek jos vyrą. Atsimena, kad moteris pasakė - "jis tave nušaus", o jis atsakė - "tegul šauna". Tada moteris išėjo iš balkono. M. N. ir L. V. buvo šiek tiek nuo jo atsitraukę link gatvės važiuojamosios dalies. Jis pasilenkė paimti belaidžių ausinių, kurios buvo nukritusios ant žemės. Tuo metu išgirdo sprogimo garsą ir pajuto stiprų skausmą nugaros bei kairės rankos srityse. Iš jo kairės rankos, aukščiau alkūnės, stipriai bėgo kraujas. Jis ėmė bėgti gatve link prekybos centro "(duomenys neskelbtini) ". Kiek atsimena, kartu su juo bėgo ir M. N. bei L. V.. Netrukus pajuto, kad bėgti nepajėgia, atsigulė ant šaligatvio. M. N. iškvietė jam greitosios pagalbos medikus, savo marškinėliais stabdė kraujavimą. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai jį išvežė į ligoninę. Sužinojo, kad jis buvo sužalotas medžioklinio ginklo šratais, kad vienas iš šratų pataikė netoli širdies. 2024-06-29 vakare jis turėjo kurpinę, kurią vėliau, įvykio metu, ant pečių buvo užsidėjęs M. N.. Prieš šūvį nei M. N., nei jis kuprinės ant žemės padėjęs nebuvo, jokių daiktų iš jos neišiminėjo (1 t., b. l. 43-46).

Pagarsinus šiuos aprodymus, nukentėjusysis juos patvirtino ir pripažino, kad ir jie negražiai kalbėjo. Taip pat pripažino, kad galimai jie kvietė kaltinamąjį ir jo žmoną nulipti į apačią ir „išsiaiškinti“, tačiau kalbos apie įsibrovimą pas kaltinamąjį nebuvo.

Taip pat paaiškino, kad savo civilinį ieškinį palaiko. Įvykio metu jis buvo sužalotas, gulėjo ligoninėje, į jį pataikė 34 šratai, savaime pasišalino 2, o likę tebėra jo kūne, kai kurie yra prie svarbių organų ir gydytojai bijo operuoti. Jam iki šiol yra nutirpę rankos pirštai, negali nieko sunkaus kelti, yra apribotos jo darbinės galimybės, nežino kaip bus su sveikata ateityje. Dėl to jis patyrė išgyvenimus, baimę. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti jame nurodytą žalos dydį.

Liudytojas M. N. paaiškino, kad jis įvykio dieną su nukentėjusiuoju buvo pas liudytojo tėvus, ten kartu išgėrė. Tuo metu D., kuris buvo kartu su L. V., atsiuntė SMS, jie pradėjo konfliktuoti. Anksčiau jie kartu dirbo, yra pažįstami, nesutarimai buvo iš anksčiau. Tada nutarė susitikti Kaune prie „(duomenys neskelbtini)“ tilto ir viską išsiaiškinti. Nuvykus į vietą sutiko L. V., susistumdė, ėmė rėkauti, keiktis. Tada ant jų ėmė šaukti kažkokia moteris, stovinti balkone. Jie ant jos taip pat pradėjo šaukti, iš abiejų pusių buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Vėliau moteris į juos metė puodelį, kuris sudužo ant šaligatvio. Po to moteris pasakė, kad pakvies savo vyrą, kuris juos nušaus. Jie atsakė, kad: „tegul ateina, šauna“, nes nesitikėjo, kad kažkas panašaus bus. Dar vėliau į balkoną atėjo vyras, liepė jiems dingti ir po to šovė. Liudytoja nepamena, ar jie tam vyrui sakė leistis į apačią, kad išsiaiškinti santykius, tačiau kategoriškai neigia, kad jie grasino lipti pas jį į viršų. Po šūvio visi pasileido bėgti, matė kaip bebėgantis nukentėjusysis parklupo ant žemės, matė, kad jo ranka kraujuoja. Tada jis iškvietė greitąją pagalbą. Pripažįsta, kad toks jų elgesys buvo provokuojantis.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2024-06-29 apie 22:30 val. jis su E. M. "Bolt" paslaugų teikėjo automobiliu nuvažiavo prie pėsčiųjų tilto ((duomenys neskelbtini) . Abu buvo neblaivūs, ketino susitikti su L. V. ir D. H., išsiaiškinti, kodėl šie juos apkalba. Atvykę jie pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Į susitikimą su jais atvyko tik L. V., su pastaruoju jie susitiko prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , pastato galo, apie 5 metrų atstumu nuo pastato. E. M. ir L. V. ėmė šūkauti, vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais. E. M. bandė ranka suimti L. V. sprandą, galimai ranka sudavė L. V. į veidą. Tada jam pavyko juos išskirti. E. M. ir L. V. nuolat garsiai barėsi, keikėsi, o jis bandė juos nuraminti. Netrukus moteris, kuri stovėjo bendrabučio trečio aukšto balkone, ėmė reikalauti, kad E. M. ir L. V. nustotų triukšmauti, liepė išeiti "iš rajono", pavartojo necenzūrinį žodį. E. M. ir L. V. nurodė moteriai nesikišti, E. M. ėmė vadinti moterį nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais. Moteris toliau reikalavo, kad jie išeitų, vadino juos "gaidžiais". E. M. vėl atsakė jai necenzūriniais žodžiais. Tada moteris metė puodelį ir jis sudužo prie E. M. kojų. E. M. dar labiau įpyko, vėl keikėsi ir vadino moterį necenzūriniais žodžiais. Moteris pasakė, kad pakvies savo vyrą. Matė, kad moteris išėjo iš balkono ir netrukus sugrįžo su nepažįstamu vyru. Jis stovėjo prie pastato sienos, E. M. stovėjo apie 5-6 metrų atstumu nuo jo, o L. V. - apie 3 metrų atstumu nuo E. M.. Minėtas vyras pasakė - „varykit, gaidžiai, iš čia nerėkavę, o tai šausiu“. E. M. kvietė vyrą išeiti į kiemą, o šis pakartojo reikalavimą ir pasakė, kad šaus. Po to kažkuris, E. M. ar L. V., pasakė, kad vyras gali šauti, tai nėra svarbu. Pasigirdo šūvio garsas; jis ėmė bėgti link prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", pirmiau jo E. M. ir L. V.. Nubėgus apie 70-100 metrų, E. M. sustojo ir atsiklaupė ant kelių. Po to E. M. atsigulė ant šaligatvio. Prisiartinęs jis pamatė, kad E. M. kairė ranka sužalota, iš jos stipriai bėgo kraujas. L. V. nusirengė savo marškinėlius ir jais bandė sustabdyti kraujavimą. E. M. muistėsi, sakė, kad jaučia stiprų nugaros skausmą, jam "trūksta kvapo". Jis telefonu iškvietė greitosios pagalbos medikus. Netrukus į vietą atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai E. M. išsivežė. Žino, kad ligoninėje E. M. medicininiuose dokumentuose per klaidą buvo įrašyti jo duomenys - vardas ir pavardė. Gali būti, kad jis neteisingai suprato medikų klausimus ir vietoje E. M. asmens duomenų nurodė savo duomenis. Įvykio metu jis fiziškai nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė. Pripažįsta, kad įvykio metu E. M. ir L. V. netinkamai elgėsi - rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo moterį. Tačiau mano, kad panaudoti ginklą jokios priežasties nebuvo. Kai minėtas vyras pasakė, kad šaus, jis pamanė, kad šis juokauja. Šūvis jam buvo netikėtas, dėl to jis patyrė didelį išgąstį ir stresą. Kaltininko elgesį jis vertina kaip neadekvatų ("ar gi normalu su ginklu iš balkono šaudyti į žmones"). Mano, kad dėl kaltininko veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Įvykio metu jis ant pečių buvo užsidėjęs E. M. kuprinę, tačiau jos nusiėmęs nebuvo ir jokių daiktų iš jos neišėmė (t. 1, b. l. 60-63).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad moteris pasakė, jog pakvies savo vyrą ir jis šaus. Atėjęs vyras pasakė: „šausiu“, tačiau kam konkrečiai jis tai pasakė, liudytojas nežino. Dar kartą kategoriškai patvirtino, kad jie tikrai nesakė, jog lips pas kaltinamąjį į viršų, t. y. ateis į jo butą.

Liudytoja V. P. ( buv. C. ) paaiškino, kad jie gyvena bendrabučio tipo name, turi du kambarius. Tuo metu ji jau miegojo, o kaltinamasis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Į kambarį atėjo kaimynė ir paklausė, ar ne jos sūnus prie namo triukšmą kelia. Liudytoja nuėjo į balkoną ir pamatė kaip gatvėje mušasi trys jaunuoliai. Liudytojas V. V. pasakė, kad jie dėl merginos susiginčijo. Pamatę liudytoją tie vaikinai išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ji irgi jiems kažką pasakė, t. y. jie apsižodžiavo. Po to, norėdama juos išgąsdinti, ji metė link jų puodelį, tačiau jie dar labiau įsiaudrino, kvietė visus nusileisti į apačią ir eiti su jais muštis, o vienas iš jų pasakė: „davai. lipam į viršų“. Liudytoja išsigando ir nubėgo pakviesti savo vyro – kaltinamojo. Šis atėjo į balkoną, jie irgi apsižodžiavo. Tada kaltinamasis kažkur nuėjo. Liudytoja manė, kad jis eina apsirengti ir leisis į apačią pas tuos vaikinus, tačiau pamatė jį atsinešant ginklą. Tada ji ėmė šaukti tiems vaikinams, kad jie bėgtų iš čia, nes juos nušaus. Du iš karto pabėgo, o vienas dar kažką rėkavo. Po to vyras šovė kažkur į gatvės pusę, tvirtina, kad į tuos vaikinus jis tikrai nesitaikė. Taip pat aiškina, kad apie kaltinamojo turimą ginklą ji tikrai nieko nežinojo. Pripažįsta, kad su tais vaikinais plūdosi necenzūriniais žodžiais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog sutinka duoti parodymus apie aplinkybes, susijusias su jos sugyventiniu I. P.. Ji su šeimos nariais gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeima naudojasi kambariu Nr. 118 ir kambariu Nr. 119. Pastarajame kambaryje nakvoja du mažamečiai jų vaikai. 2024-06-29 vakare ji buvo kambaryje Nr. 118, o I. P. su vaikais - kambaryje Nr. 119. Ji atsigulė miegoti, tačiau netrukus išgirdo nepažįstamų jaunuolių riksmus. Ji nuėjo į bendrabučio trečio aukšto balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Išgirdo kaimyno V. V. pasakymą - "apsiraminkit, bachūrai". Tuo metu V. V. buvo bendrabučio antro aukšto balkone. Trys jai nepažįstami jaunuoliai V. V. atsakė necenzūriniais žodžiais, pavadino jį "gaidžiu". Būdama balkone ji pasakė - „oho, kokie šustri“, ar panašiai. Visi trys jaunuoliai ėmė ją įžeidinėti; vadino ją "žiurke" ir necenzūriniais žodžiais; kvietė išeiti į kiemą ir grasino ją sumušti. Ji pareikalavo, kad jaunuoliai pasišalintų, "varytų iš rajono", pasakė jiems necenzūrinius žodžius. Jaunuoliai nesiliovė ją įžeidinėję, todėl ji metė į jų pusę kavos puodelį. Ji nesiekė puodeliu pataikyti į jaunuolius, tiesiog norėjo juos išgąsdinti, paskatinti išeiti. Jos numestas puodelis sudužo. Tada jaunuoliai ėmė dar agresyviau rėkauti. Iš viso jos konfliktas su jaunuoliais truko apie minutę. Tada išgirdo vieną iš jaunuolių sakant - „davai lipam į viršų“. Ji išsigando, pamanė, kad jaunuoliai gali įeiti į bendrabutį ir sukelti jai grėsmę. Ji nuėjo į kambarį Nr. 119 ir paprašė, kad I. P. "pažiūrėtų, kas čia darosi". I. P. nuėjus į balkoną, jaunuoliai ėmė agresyviai šaukti, toliau ją įžeidinėjo. Į žodinį konfliktą įsitraukė I. P.. Jaunuoliai be kita ko pavadino jį "gaidžiu". Tada I. P. išėjo iš balkono. Ji pamanė, kad jis ketina eiti prie tų jaunuolių, todėl norėjo jį sulaikyti. I. P. jos nepaisė, nuėjo į sandėliuką. Tuo metu iš kambario Nr. 116 išėjo kaimynė V. (V. B.). Ši pasakė, kad I. P. atsineša ginklą. Tada I. P. rankoje pamatė trumpavamzdį ginklą šviesios spalvos rankena. Ji atsisuko į jaunuolius ir vieną arba du kartus pasakė - „bėk, gaidy, jis tave nušaus, bėk“. Matė, kad du jaunuoliai lyg ir pradėjo bėgti link mokyklos, o trečias jaunuolis pasiliko, kažką darė pasilenkęs. Tada ji bandė sulaikyti I. P., sakydama - „I., baik, baik“, bandė sutrukdyti jam įeiti į balkoną. I. P. pavyko pro ją praeiti ir būdamas balkone jis ginklu atliko vieną šūvį. Šūvio garsas buvo stiprus. Po šūvio I. P. šaukė - „ateikit čia, gaidžiai, ateikit“. Matė, kad jaunuoliai nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ar kuris nors iš jų buvo sužeistas, ji nematė. Suprato, kad I. P. galėjo kažkurį iš jaunuolių sužeisti; ji išsigando; nuėjo į savo kambarį, verkė. Netrukus I. P. taip pat atėjo į kambarį. Kur jis padėjo ginklą, ji nežino. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir I. P. sulaikė. I. P. pareigūnams pripažino, jog atliko šūvį; parodė jiems ginklo buvimo vietą (t. 1, b. l. 70-72).

L. V. V. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo kaimynas. Įvykio dieną jis atėjo į antro aukšto balkoną parūkyti ir pamatė, kad netoliese gatvėje triukšmauja trys vaikinai, jie konfliktavo dėl merginos. Vienas iš vaikinų buvo ramesnis, o du labai įžūlūs, koliojo jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, tačiau jis nekreipė dėmesio. Tada į trečio aukšto balkoną atėjo kaimynė V. Tie vaikinai ir ją ėmė kolioti necenzūriniais žodžiais. V. į juos metė puodelį, tačiau jie dar labiau įniršo. Vėliau į balkoną atėjo kaltinamasis, tarp jo ir vaikinų taip pat įvyko žodinis konfliktas. Po to kaltinamasis kažkur nuėjo. Liudytojas galvojo, kad jis eina į lauką aiškintis su tais vaikinais, todėl nubėgo į savo butą. Po kiek laiko jis išgirdo labai didelį garsą, vėl atėjo į balkoną ir pamatė, kad tie vaikinai išsilakstė. Liudytojas negali pasakyti ar kaimynė V. ir kaltinamasis sakė tiems vaikinams kažkokius įspėjimus, ar ne.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynus I. P. ir V. C. pažįsta. Žino, kad 2024-06-29 I. P. iš ginklo šovė į tris nepažįstamus jaunuolius, vieną iš jų sužalojo. 2024-06-29 apie 23:30 val. ar 23:40 val. jis nuėjo į antro aukšto bendro naudojimo balkoną parūkyti. Prie namo pamatė tris jaunuolius kurie vienas kitą labai garsiai plūdo, rėkavo necenzūrinius žodžius. Vienu metu tie jaunuoliai lyg ir pradėjo stumdytis; du jaunuoliai bandė suduoti smūgius vienas kitam, o trečiasis - juos atskirti. Susistumdymas vyko prie pastato, apie 4 metrų atstumu nuo jo. Po kurio laiko, jis paklausė - „ko čia pykstatės, juk draugai esat, kam muštis, negalit kitaip pasikalbėti?“. Tai išgirdę jaunuoliai ėmė jį įžeidinėti, sakė - „ateik čia, velnias, sudaužysim tave“. Jis pasiūlė jaunuoliams santykius išsiaiškinti draugiškai, tačiau žodinis konfliktas tarp dviejų iš jų tęsėsi. Netrukus išgirdo V. C., kuri buvo bendrabučio trečio aukšto balkone, pasakymą - "ko čia rėkiat?“. Visi trys jaunuoliai ėmė plūsti V. C., vadino ją nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais. Girdėjo, kad V. C. su jaunuoliais taip pat kalbėjo pakeltu balsu, vartojo keiksmažodžius. V. C. reikalavo, kad jaunuoliai nerėkautų ir pasišalintų. Jie vėl ėmė plūsti V. C., o ji metė į juos puodelį, kuris atsitrenkė į žemę ir sudužo. Jaunuoliai toliau įžeidinėjo V. C., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis baigė rūkyti ir nuėjo namo. Girdėjo, kad į barnį su minėtais jaunuoliais įsitraukė I. P.. Po kurio laiko, būdamas namuose, išgirdo stiprų garsą, panašų į petardos sprogimo ar šūvio garsą. Iš karto pasigirdo garsus jaunuolių rėkimas. Jis iš viso nenorėjo dalyvauti konflikte, įvykiais nesidomėjo. Kitą dieną kaimynai kalbėjo, kad I. P. buvo sulaikytas, nes šovė į jaunuolius, vienas iš jų buvo sužalotas. Aplinkybės, kad I. P. turėjo ginklą, jis nežinojo. Mano, kad I. P. veiksmus išprovokavo patys jaunuoliai (t. 1, b. l. 74-76).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad jam būnant balkone vienas iš vaikinų klausė jo, ar gali ateiti į antrą aukštą. Liudytojas jam atsakė neigiamai. Jis taip pat negali pasakyti, ar kaimynei V. kuris nors iš vaikinų sakė, kad užlips pas juos į viršų. Aiškina, kad negirdėjo, jog V. ar kaltinamasis sakė, kad nušaus.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad 2024-06-29 vakare ji gulėjo lovoje ir išgirdo, kad už lango kažkas rėkauja. Jai pasirodė, kad tai rėkauja V. P. sūnus D., todėl ji nuėjo pas ją ir apie tai pasakė. Po to jos nuėjo į trečio aukšto balkoną ir pamatė, kad gatvėje kažkokie vaikinai mušasi. V. P. ėmė juos raminti, tačiau jie pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada ji nuėjo pas savo vyrą – kaltinamąjį I. P. ir apie tai jam pasakė. Šis taip pat atėjo į balkoną, tačiau tie vaikinai ir jį ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, kvietė nulipti į apačią ir išsiaiškinti santykius. Po to kaltinamasis kažkur nuėjo, o liudytoja grįžo į savo kambarį. Kada kaltinamasis grįžo į balkoną ir kas ten buvo, liudytoja nematė, tik girdėjo labai stiprų garsą. Taip pat paaiškino, kad negirdėjo, jog kažkas iš tų vaikinų būtų grasinęs užlipti pas juos į viršų.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog gyvena bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) . Kaimynus I. P. ir V. C. pažįsta, jie bendrabutyje turi kambarius Nr. 118 ir Nr. 119. Ji žino, kad 2024-06-29, šeštadienį, I. P. šovė į nepažįstamus jaunuolius, dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas. 2024-06-29 apie 23 val. ji jau miegojo. Pabudo išgirdusi triukšmą - jaunuolių riksmus, žodinį konfliktą, vartojamus necenzūrinius žodžius. Pažiūrėjusi pro langą pamatė tris nepažįstamus jaunuolius. Jie ėjo šaligatviu nuo pėsčiųjų tilto. Ji nuėjo į bendro naudojimo balkoną parūkyti. Balkone jau buvo kaimynė V. C.. Minėti jaunuoliai toliau triukšmavo, rėkavo, stumdėsi, vadino vienas kitą nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais. V. C. paprašė, kad jaunuoliai liautųsi triukšmauti. Tada jie ėmė šią plūsti, vadinti necenzūriniais žodžiais, kvietė šią išeiti į kiemą. V. C. pavadino jaunuolius "gaidžiais", pareikalavo pasišalinti. Jie nepakluso, vėl kvietė išeiti į kiemą, grasino šią sumušti. V. C. metė puodelį, kuris nukrito netoli jaunuolių ir sudužo ant šaligatvio. Taip pat pasakė - "gaidžiai, einat iš rajono“. Kilo sumaištis, jaunuoliai ėmė dar labiau įžeidinėti V. C.. Mano, kad jie buvo apsvaigę, nes elgėsi neadekvačiai. Ji išėjo iš balkono ir nuėjo link savo kambario. V. C. iš balkono išėjo paskui ją ir nuėjo į kambarį Nr. 119. Girdėjo, kad atidariusi kambario duris V. C. I. P. pasakė - "pažiūrėk, kas čia darosi, mane visokiais žodžiais kolioja“. Matė, kad I. P. su V. C. nuėjo į balkoną, tačiau tolesnių įvykių ji nestebėjo, nuėjo į savo kambarį. Būdama namuose girdėjo I. P. ir minėtų jaunuolių riksmus, necenzūrinius žodžius. I. P. priekaištavo, kad jaunuoliai užgaulioja V. C., o pastarieji ragino I. P. išeiti į kiemą, grasino jį sumušti. Tada ji išgirdo greitus žingsnius. Pamanė, kad I. P. nuėjo į kiemą, pas tuos jaunuolius. Netrukus išgirdo V. C. riksmą - „I. baik, nereikia“ ir žingsnius balkono kryptimi. V. C. dar pasakė - „nereikia, nedaryk“ ir pasigirdo šūvio garsas. Kaip suprato, šovė I. P.. Iš kur jis gavo ginklą, ji nežino. Po šūvio ji iš savo kambario išėjusi nebuvo. Jaunuoliai, kaip suprato, pasišalino. Aplinkybę, kad šūviu buvo sužalotas vienas jaunuolis, vėliau ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Mano, kad I. P. veiksmus savo elgesiu išprovokavo minėti jaunuoliai. I. P. praeityje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad nepagarbūs ir necenzūriniai jaunuolių pasisakymai jam buvo nepriimtini, jį įžeidė. Įvykio metu buvo pažeista vietoji tvarka ir rimtis, bet būti pripažinta dėl to nukentėjusiąja ji nepageidauja (1 t., b. l. 78-80).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu duodama parodymus aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad 2024-06-29 vakare ji buvo namuose, kalbėjosi su savo vyru telefonu ir išėjo į ketvirto aukšto balkoną parūkyti. Tuo metu buvo maždaug 23.30 val. Ten jai bebūnant pamatė gatvėje prie jų namo tris vaikinus, kurie stumdėsi, garsiai rėkavo ir keikėsi. Su tokiais įvykiais jai teko susidurti gyvenant Ukrainoje, todėl ji juos ėmė filmuoti telefonu. Po to ji išgirdo kaip iš trečio aukšto balkono kažką sako moteris. Po to tarp tos moters ir vaikinų prasidėjo barnis, kuris truko apie penkias minutes. Tie vaikinai priėjo prie pat namo ir kažką šaukė. Po to ji išgirdo trečiojo aukšto balkone vyrišką balsą, o dar po kiek tai laiko išgirdo ir šūvį. Po to tie vaikinai dar rėkė ir nubėgo link PC „(duomenys neskelbtini) “. Trečiojo aukšto balkone dar apie 5-10 min. ji girdėjo žmones kalbant. Po to liudytoja nuėjo į savo kambarį, o maždaug apie 2 valandą atvyko policijos darbuotojai. Kažkas beldė į jos duris, tačiau ji bijojo atidaryti. Po gero pusvalandžio ji išėjo iš savo kambario, pamatė policininką ir pasakė jam, kad ji tą įvykį nufilmavo.

Iš teismo posėdyje pagarsint jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2024-06-29 apie 23:38 val. ji nuėjo į bendrabučio ketvirto aukšto balkoną parūkyti. Būdama balkone pamatė prie pastato kampo stovinčius tris nepažįstamus, apie 20-23 metų amžiaus vyrus. Du iš jų buvo aukštesnio ūgio (vienas šviesiaplaukis, o kitas tamsesnių plaukų), trečias - žemesnio ūgio, užsidėjęs kepurę. Tų vyrų tiksliau apibūdinti negali, nes matė juos tamsiu paros metu. Žodinio konflikto metu aukštesnis, tamsesnių plaukų vyras kumščiu sudavė kitam aukštesniam vyrui į galvos sritį, o žemesnis vyras bandė juos išskirti, įvyko grumtynės. Įvykį ji ėmė filmuoti telefonu. Vykstant konfliktui, į bendrabučio trečio aukšto balkoną atėjo nepažįstami asmenys - vyras ir moteris. Tarp jų ir minėtų trijų vyrų kilo barnis, visi garsiai šūkavo. Koks buvo pasisakymų turinys, ji nežino, nes lietuvių kalbos nemoka. Po kurio laiko ji išgirdo dūžio garsą; mano, kad galimai į gatvę buvo numestas butelis. Kieme buvę vyrai ėmė dar garsiau šaukti. Maždaug po dviejų minučių pasigirdo galimai šūvio garsas. Tas garsas pasigirdo bendrabučio trečio aukšto balkone. Ginklo ji nematė. Kieme buvę vyrai garsiai šaukdami nubėgo link K. B. gatvės. Ji nuėjo prie savo buto durų, kelias minutes dar girdėjo minėtų vyrų šūkavimą. Po to ji nuėjo į savo butą. Telefonu darytus vaizdo įrašus perdavo policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 92-94).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Nurodė, kad įvykio metu tikrai girdėjo dūžtančių indų garsą bei patikslino, kad iš pradžių tie vaikinai vienas kitam sudavė, o po to ėmė stumdytis.

Liudytojas L. V. paaiškino, kad tai galėjo būti 2024-06-29, jis buvo su D. H., šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. D. H. susirašinėjo su nukentėjusiuoju E. M. ir M. N.. Liudytojas buvo išgėręs, todėl paėmė iš D. telefoną ir parašė jiems žinutę, kad gali susitikti prie (duomenys neskelbtini) tilto ir viską išsiaiškinti. Po to jis su E. M. ir M. N. susitiko netoli to tilto, apsižodžiavo, tačiau, jo aiškinimu, fizinių veiksmų nebuvo. Neneigia, kad jie tuo metu rėkavo. Po to kažkas ėmė šūkauti iš balkono, o po to buvo šūvis. Jis visko dabar gerai neatsimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2024-06-29, šeštadienį, jis su savo draugu D. H. laiką leido namuose, gėrė alkoholinius gėrimus - dviese išgėrė du 0,7 litro likerio butelius. Vakare jautėsi apsvaigęs, tačiau aplinkoje orientavosi gerai, savo veiksmus kontroliavo. Atsimena, kad apie 23 val. "Facebook Messenger" aplinkoje su D. H. susisiekė pažįstamas vaikinas - E. M.. Šis priekaištavo, kad jis (L. V.) ir D. H. skleidžia apkalbas. Jis su E. M. susitarė susitikti prie pėsčiųjų tilto ((duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinti. Suprato, kad E. M. atvyks kartu su M. N.. E. M. ir M. N. prie pėsčiųjų tilto atvyko apie 23:20 val.; jam apie tai pranešė. Jis išėjo iš namų, ėjo A. ir J. G. gatve; apie 23:40 val. E. M. ir M. N. sutiko prie bendrabučio, pažymėto Nr. 17, pastato gale. E. M. ėmė rėkauti, priėjęs rankomis suėmė jo marškinėlius, norėjo ranka suduoti jam smūgį, tačiau į jį nepataikė, fizinio skausmo jam nesukėlė, jokios žalos nepadarė. E. M. nuo jo atskyrė M. N.. E. M. garsiai rėkavo, plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip jie rėkavo apie dvi minutes. Tada moteris, kuri stovėjo bendrabučio trečio aukšto balkone, ėmė jį ir E. M. raminti; liepė jiems nustoti rėkauti ir "varyti iš čia". Gali būti, kad moteris pasakė ir necenzūrinius žodžius. Jis ir E. M. moteriai negražiai atsakė, kažkuris iš jų pavadino ją necenzūriniu žodžiu. Tikslaus pasisakymų turinio neprisimena. Kad moteris būtų metusi jo, E. M. ar M. N. kryptimi puodelį, neprisimena. Po kurio laiko į bendrabučio trečio aukšto balkoną atėjo vyras, kuris taip pat liepė jiems išeiti, sakė - „ką jūs čia, velniai, varykit iš čia“. E. M. liepė tam vyrui išeiti į kiemą, buvo įpykęs, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tada ir jis bei M. N. ėmė rėkauti, kvietė tą vyrą ateiti. Tuo metu jis, E. M. ir M. N. stovėjo apie 6 metrų atstumu nuo pastato. Vyras išėjo iš balkono, o sugrįžęs pasakė - „suka, šausiu“. Pasigirdo šūvio garsas. Jis ėmė bėgti link prekybos centro "(duomenys neskelbtini) ", bėgo pirmas. Kai nubėgo apie 20 metrų, išgirdo antro šūvio garsą. Tada atsisuko ir pamatė atbėgančius E. M., o paskui šį - M. N.. E. M. skundėsi, kad jaučia nugaros ir rankos skausmą, šio ranka buvo sužeista, stipriai kraujavo. E. M. sunkiai ėjo. Jis liepė šiam atsigulti. E. M. aukštielninkas atsigulė ant šaligatvio, skundėsi dideliu skausmu. Kai E. M. atsigulė ant šono, pamatė daugybinius marškinėlių audinio pažeidimus ir sužalojimus nugaros srityje; žaizdos kraujavo. Jis nusirengė savo marškinėlius ir aprišo jais E. M. kairę ranką, bandė sustabdyti kraujavimą. Tada telefonu iškvietė medikus. Kiek prisimena, medikams bandė paskambinti ir M. N.. Netrukus į vietą atvyko greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. Medikai E. M. išvežė į gydymo įstaigą. Pareigūnai užsirašė jo ir M. N. asmens duomenis, patikrinimo juos alkotesteriu, įteikė šaukimus atvykti į apklausą. Po to jis su M. N. nuėjo į savo gyvenamąją vietą ir vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Mano, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta, nes tiek jis, tiek E. M. ir M. N. dėl šaunamojo ginklo panaudojimo patyrė didelį išgąstį. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 65-68). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau nei dabar. Taip pat neneigia, kad kažkas iš jų galėjo pasakyti, jog lips į viršų, tačiau to jis neprisimena.

Liudytojas T. G. paaiškino, kad įvykio dienos vakarą jis ėjo namo. Netoli nuo p/c „(duomenys neskelbtini) “ esančio namo jis matė tris vaikinus, kurie garsiai tarp savęs kalbėjo. Jam reikėjo pro juos praeiti, todėl jis sustojo, norėdamas įsitikinti, ar saugu pro juos eiti. Tada jis išgirdo moters balsą iš balkono, ką ji sakė, jis negirdėjo. Po to pasigirdo labai didelis garsas, panašus į sprogimą. Tuo metu vaikinai ėjo, ar tai bėgo link jo, o maždaug po minutės pasigirdo greitosios pagalbos sirenos garsas ir policija atvažiavo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog galimai 2024 m. gegužės mėn., datos neprisimena, galimai savaitgalį, apie 23 val. (duomenys neskelbtini) gatve ėjo namo - nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" link pėsčiųjų tilto. Prie pastato (bendrabučio), esančio arčiausiai tilto, jis išgirdo triukšmą ir pamatė tris nepažįstamus jaunuolius. Jie tarpusavyje konfliktavo, barėsi. Jis sustojo, nes dėl savo saugumo nenorėjo pro tuos jaunuolius eiti. Netrukus išgirdo moters pasisakytas frazes. Ji liepė jaunuoliams nustoti rėkauti ir eiti namo. Tos moters nematė, bet mano, kad ji buvo bendrabučio pastate ar prie šio pastato. Jaunuoliai ėmė bartis su minėta moterimi, garsiai rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko šurmulys aprimo, jaunuoliai pradėjo eiti link K. B. gatvės. Tada jis išgirdo garsą, lyg būtų įvykęs sprogimas. Garsas sklido nuo bendrabučio. Jis išsigando ir atsitraukė link K. B. gatvės. Po kurio laiko atsisukęs tolumoje matė minėtus tris jaunuolius; vienas iš jų gulėjo ant šaligatvio, o kiti du - stovėjo. Jis nuo jaunuolių buvo apie 200 metrų atstumu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Tada jis priėjo prie jaunuolių; matė, kad gulintis vaikinas buvo sužeistas, galimai sužalota ranka, aplinkoje buvo daug kraujo. Kai sužeistas jaunuolis buvo išvežtas, matė kraujo žymes prie bendrabučio ir ant šaligatvio. Iš pareigūnų sužinojo, kad jaunuolis buvo sužalotas iššaunant iš ginklo. Jis dėl įvykio nenuketėjo, tik išsigando "sprogimo" garso (t. 1, b. l. 86-87).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino ir patikslino, kad jis negali tikslai pasakyti, ką sakė ta moteris. Žodžių apie šaudymą jis negirdėjo.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) šaudė prie namo Nr. 17. Prieš tai ji girdėjo, kad kažkas pykosi, koliojosi. Po to išgirdo vyro balsą, kuris pasakė – „arba baigiat šūkauti, arba šausiu“, o vėliau pasigirdo šūvis. Po to prie jų namo pribėgo trys vaikinai, kurie šaukė – „žmogus kraujuoja, kvieskit greitąją“. Tuo metu ji laukėsi kūdikio, pabudo vaikai, klausė, kas čia vyksta. Liudytoją šis įvykis labai išgąsdino.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2024-06-29, šeštadienį, vakare, su savo šeimos nariais buvo namuose. Jos buto miegamasis kambarys yra kampinis, pro vieną langą yra matoma „(duomenys neskelbtini)“ mokykla ir už jos stovinčio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kampas. Iš balkono, esančio prie miegamojo kambario, matoma A. ir J. G. gatvė ir prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastatas. Apie 23 valandą vaikai jau miegojo, o ji su vyru gulėjo lovoje, tačiau dar nemiegojo. Lauke kilo didelis triukšmas, girdėjo vaikinų, galimai dviejų, ir vyresnio amžiaus vyro balsus. Vyko barnis, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Ji nuėjo pažiūrėti pro langą, tačiau tuo metu jokių žmonių gatvėje nematė. Po kurio laiko išgirdo vyresnio vyro pasakytus žodžius - „šausiu“, po to - vėl „šausiu“; dvi ar tris sekundės buvo tylu, tada išgirdo šūvio garsą, nuo kurio net krūptelėjo. Buvo prie lango, žiūrėjo pro jį, gal todėl taip išsigando. Labai garsu buvo. Įvykus šūviui, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pakilo "dulkių debesis". Tada išgirdo jaunuolių balsus, pamatė juos bėgančius šaligatviu link namo, kuriame ji gyvena. Jaunuoliai bėgdami šaukė - „aš tave užmušiu, nudėsiu, tu negyvensi“, „susprogdinsiu tave, pamatysi už draugą“. Tada pamanė, kad tas vyresnio amžiaus vyras galimai į jaunuolius šovė. Kai jaunuoliai prisiartino, pamatė, kad vienas iš jų atsilieka. Suprato, kad pastarasis yra sužeistas. Girdėjo, kad tas jaunuolis sakė, jog negali eiti. Kiti du jaunuoliai prašė, kad tas nueitų iki "(duomenys neskelbtini)", žadėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad minėtas galimai sužeistas jaunuolis atsigulė ant šaligatvio. Ji su savo sutuoktiniu nuėjo į balkoną. Du jaunuoliai atsisukdami link pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rėkavo - "nudėsiu tave, pamatysi“, vartojo necenzūrinius žodžius. Sužalotas jaunuolis gulėjo ant šaligatvio, muistėsi. Ji sužalojimų nematė; iš kalbų suprato, kad buvo sužalota ranka. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Medikai sužalotą jaunuolį išvežė, o pareigūnai apie įvykio aplinkybes bendravo su likusiais dviem vaikinais, taip pat ir su ja. Įvykis ją sukrėtė, išgąsdino ir jos vaikus. Mano, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Būti pripažinta nukentėjusiąja dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepageidauja (t. 1, b. l. 82-84).

Iš 2024-06-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu be kita ko paimti daiktai ir objektai - nuoplova (vatos tamponas) nuo raudonos spalvos dėmės, rastos ant šaligatvio, apie 14,79 m atstumu nuo pastato kampo, esančio šiaurės vakarų pusėje; puodelio šukės, rastos ant šaligatvio, apie 9,74 m atstumu nuo pastato kampo, esančio šiaurės vakarų pusėje; ant vejos ir ant grindinio rastos šovinio dalys (penki vienetai). Protokole nurodyta, kad atstumas nuo gyvenamojo namo trečio aukšto bendrojo naudojimo balkono, esančio šiaurinėje pusėje, atitvaro viršutinės dalies iki minėto grindinio yra apie 7,86 m (t. 1, b. l. 23-25, 26-41).

Iš 2024-07-19 apžiūros protokolo matyti, kad be kita ko buvo apžiūrėtos puodelio šukės (vienuolika vienetų) (t. 2, b. l. 31-32, 33-41).

Iš 2024-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Apžiūros metu be kita ko paimti daiktai - savadarbis nupjautvamzdis medžioklinis šautuvas, du 16 kalibro šoviniai ir dvi iššautos tūtelės (t. 2, b. l. 1-3).

Iš 2024-06-30 asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta I. P. apžiūra, kurios metu ant specialių konteinerių paimti šūvio pėdsakų pavyzdžiai iš įvykio vietos aplinkos, nuo specialisto, nuo I. P. dešinės rankos, kairės rankos bei galvos plaukuotosios dalies; iš viso paimti penki šūvio pėdsakų pavyzdžiai (konteineriai). (t. 2, b. l. 27-29).

Iš 2024-06-30 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be kita ko buvo rasta ir paimta metalinė dėžutė su švininiais šratais (t. 1, b. l. 149-153, 154-159).

Iš 2024-06-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo paimti E. M. drabužiai ir avalynė - pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos vyriški šortai, juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, juodos spalvos kojinių pora (t. 1, b. l. 132-135).

Iš 2024-07-16 apžiūros protokolo matyti, kad šie daiktai buvo apžiūrėti; marškinėlių priekinėje ir nugarinėje dalyse, šortų galiniame paviršiuje ir ant batelių matomi rudos spalvos sutepimai; marškinėlių nugarinėje dalyje - daugybiniai apie dviejų milimetrų skersmens kiauryminiai pažeidimai (t. 2, b. l. 61-63).

Iš 2024-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1507/2024 (02) matyti, kad atlikus E. M. kūno tyrimą, nustatyta: daugybiniai galimai šautiniai šratiniai akli kaklo, nugaros, pečių, abiejų rankų ir kiauryminiai krūtinės ląstos ertmės sužalojimai su abiejų plaučių pažeidimais ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje galimai padaryti vienmomentiškai šaunamuoju ginklu, užtaisytu šratais; medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-06-29; sužalojimų padarymo metu E. M. galėjo būti vertikalioje padėtyje; kitokio pobūdžio sužalojimai E. M. kūne medicininiuose dokumentuose neaprašyti; krūtinės ląstos ertmės kiauryminiai sužalojimai su plaučių pažeidimu vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 101-105).

Iš 2024-07-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1334/2024 (02) matyti, kad atlikus I. P. kūno tyrimą, nustatyta: I. P. konstatuoti odos nubrozdinimai dilbiuose ir kairėje šlaunyje, pirmo laipsnio nudegimas su nubrozdinimo elementais kairio riešo srityje; odos nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimu duomenis negalima; kairio riešo nudeginimas su nubrozdinimo elementais labiausiai tikėtina padaryti šūvio metu t. y. atliekant šūvį ginklu dėl susidariusios sprogimo - karščio bangos; sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros; duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra; konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų; remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų I. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas; savigynai ir griuvimui būdingų sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 112-114).

Iš 2024-08-06 Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. IBPS-V-2134960-24 matyti:

1. Tirti yra pateiktas savadarbis nupjautavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant (vamzdis sutrumpintas savadarbiu būdu, buožė pašalinta, prie ginklo pritvirtinta savadarbė rankena) pramonės gamybos, vienvamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK, skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais. Ginklo vamzdžio ir atramos identifikacinis numeris „C1734“, lovelio – „1160“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai priskiriami prie ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje, todėl tirti pateiktas savadarbis šautuvas priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų. Savadarbiai šaunamieji ginklai neskirstomi į kategorijas. Siekiant atlikti šūvį iš šio ginklo, reikia atlaužti vamzdį, ranka šovinį įstatyti į šovinio lizdą, tada uždaryti vamzdį ir atlaužti gaiduką bei nuspausti nuleistuką, po šūvio atlikimo – atlaužiamas vamzdis ir ranka pašalinama tūtelė. Pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti.

2. Iš tirti pateikto šautuvo buvo šauta po paskutinio jo valymo.

3. Tirti pateikti du šoviniai yra šaudmenys, o būtent savadarbiu būdu užtaisyti 16 kalibro medžiokliniai šoviniai (šoviniai užtaisyti panaudojant tūtelę su kapsule, apie 3,5 mm skersmens savadarbius šratus, parako užtaisą, kamštį ir tarpiklius), skirti šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto savadarbio šautuvo. Tirti pateikti objektai (25 vnt.) yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro kulkos skirtos daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, šios kulkos nėra skirtos šaudyti iš pateikto ginklo. Šios kulkos nėra šaudmenys.

4. Tirti pateiktos dvi 16 kalibro medžioklinių šovinių tūtelės yra šautos tirti pateiktame savadarbiame šautuve (kuris pagamintas perdirbant 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK) (teigiama identifikacija).

5. Keturios tarpinės ir kamštis yra 16 kalibro medžioklinio šovinio dalys. Atsakyti ar šie objektai prieš iššaunant sudarė vieną visumą su tirti pateiktomis tūtelėmis (šovinius) nėra galimybės, nes ant jų paviršių nėra požymių pagal kurios galima butų jas identifikuoti kaip buvusių šovinių, kurių tūtelės pateiktos tirti, dalimis.

6. Tirti yra pateikti šratai, kurie gali būti panaudoti medžioklinių šovinių užtaisymui (t. 2, b. l. 126-134).

Iš 2024-07-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1727(24) matyti, kad tikėtina, jog ant lipduko su mikrodalelėmis nuo I. P. kairės rankos aptiktos keletas detalių priklauso šūvio pėdsakams; aptiktų dalelių elementarinė sudėtis atitinka šūvio pėdsakų ant savadarbio ginklo sudėtį; ant likusių lipdukų su mikrodalelėmis nuo I. P. dešinės rankos, galvos, nuo aplinkos ir nuo specialisto rankų šūvio pėdsakų nėra (t. 2, b. l. 142-143).

Iš 2024-06-30 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė tris vaizdo įrašus.

2024-07-23 apžiūros protokole nurodyta, kad pateikti vaizdo įrašai - „VID_20240629_233934.mp4“, „VID_20240629_234105.mp4“, „VID_20240629_234217.mp4“ - buvo apžiūrėti.

Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „VID_20240629_233934.mp4“, matomi iš aukštesnės vietos nufilmuoti du gatvėje stovintys ir tarpusavyje konfliktuojantys, vaikinai; trečias vaikinas, dėvintis kepurę, tai prieina prie konfliktuojančių vaikinų, tai nuo jų atsitraukia; trečiam vaikinui priėjus prie minėtų dviejų vaikinų, vienas iš jų, stovintis nugara į daugiabučio namo pusę, dešine ranka paima priėjusį vaikiną už kaklo ir tempia jį į save; nuo trečiojo vaikino galvos nukrenta kepurė, jis išsilaisvina ir bando pasišalinti; kitas vaikinas, rankomis suėmęs marškinėlius, tempia šį link savęs; po to visi vaikinai stovėdami barasi, vartoja necenzūrinius žodžius; po kurio laiko pasigirsta vaikino, stovinčio gyvenamojo namo balkone, prašymas liautis konfliktuoti; minėti trys vaikinai ima šaukti - „Kas yra? Duchas , davai leiskis žemyn, ". Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 21 s.

Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „VID_20240629_234105.mp4“, matoma, kad tai yra vaizdo įrašo „VID_20240629_233934.mp4“ tęsinys; girdimas moters pasisakymas - „<necenzūrinis žodis>, valink “; vienas vaikinas atsako - „davai, leiskis žemyn, <necenzūrinis žodis> tu“, kitas vaikinas šaukia „<necenzūrinis žodis> uostyk“, trečiasis – „ateik, ateik“; ta pati moteris pasako - „vyrą pakviesiu, neišvažiuosi iš čia, gaidy“; vaikinai šaukia - „davai kviesk, , erele “; girdima vyro frazė - „bet čia šitie trys bachurai tai maladec“; minėti trys vaikinai šaukia necenzūrinius žodžius; moteris pasako - „per daug padauginai, <necenzūrinė frazė> iš rajono, per daug padauginai <necenzūrinis žodis> iš rajono <necenzūrinis žodis>, asile“; iš karto po to minėti trys vaikinai šaukia necenzūrines frazes; girdima kito vaikino, galimai stovinčio balkone, frazė - „ė, kas yra, ko jūs čia <necenzūrinis žodis> pykstatės“; vienas iš trijų vaikinų atsako - „seni, dabar žiūrėk, ne tavo reikalas“, „ė seni, neklausyk, neklausyk“; vyksta pokalbis tarp vaikino, galimai stovinčio balkone, ir vieno iš trijų vaikinų; tuo pačiu metu moteris pasako - „ė, seni, padauginai biškį, <necenzūrinė frazė> miegot“; vienas iš trijų vaikinų atsako - „tu tai dusk <necenzūrinis žodis>, žiurke, <necenzūrinis žodis>“; moteris - „<necenzūrinis žodis> pats, (tekstas nesuprantamas), tu <necenzūrinis žodis>, gaidy tu, <necenzūrinis žodis>“; tas pats vaikinas - „davai ateik, , davai ateik, , žiurke be dantų, sėdi“; moteris ir vaikinai pasako necenzūrines nepagarbaus, žeminančio turinio frazes. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 5 s.

Atidarius vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „VID_20240629_234217.mp4“, matoma, kad tai yra vaizdo įrašo „VID_20240629_234105.mp4“ tęsinys; balkone stovintis vaikinas prašo, kad minėti trys vaikinai nusiramintų; vaikinai nurodo, kad moteris į juos metė butelius; vyksta necenzūrinio turinio barnis tarp moters ir minėtų vaikinų; netrukus pasigirsta vyro, galimai I. P., frazė - „ė tu, gaidy, <necenzūrinis žodis>, ką čia aiškini?“; vaikinai ima šaukti - „davai lįsk žemėn, ateik čia, asile, į dėžę, durneli tu “; girdimas moters riksmas - „ei, I., neik, neik“; vienas iš minėtų vaikinų sako - „ateik, durneli, paprikolinsim“; moteris sako - „I., nedaryk nesąmonių; <necenzūrinė frazė>, nes nušaus, <necenzūrinis žodis>, <necenzūrinė frazė> iš čia“; vaikinai atsako - „tegul šauna“; moteris šaukia - „<necenzūrinė frazė> iš čia, sakau, nes nušaus, gaidy tu, <necenzūrinis žodis>“; vienas iš minėtų vaikinų apačioje rėkia - „nu tai šauk <necenzūrinis žodis>“; moteris šaukia - „I., nedaryk, I., suka“; iš karto po šių žodžių girdimi minėtų vaikinų necenzūrinio turinio pasisakymai, pasigirsta šūvio garsas, matoma liepsna; vienas iš minėtų vaikinų pasako necenzūrinę frazę, o vyras, galimai I. P. necenzūrine fraze reikalauja, kad vaikinai pasišalintų; vaikinai pasišalina iš įvykio vietos, šaukia necenzūrines frazes; vyras, galimai I. P., taip pat pasako necenzūrines, žeminančio turinio frazes; vienas iš vaikinų pašaukia kitą vaikiną vardu "E."; moteris verkia ir sako - „nerėk, viskas, viskas, <necenzūrinė frazė>, <necenzūriniai žodžiai>“; vyras, galimai I. P. pasako necenzūrinę frazę ir paklausia - "kas čia, V., buvo?“; balkone stovintis vaikinas atsako - „nežinau, kažkokie velniai“. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 26 s. ( t. 2, b. l. 42-45).

Iš 2024-07-04 lydraščio matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2024-06-29 23:43 val. ir 23:46 val. informacinėje sistemoje užfiksuotų dviejų skambučių skaitmenines garso įrašų kopijas (t. 1, b. l. 127-128).

Iš 2024-07-15 apžiūros protokolo matyti, kad šie įrašai - „2024_06_29_23-43-46_37066069855.mp3“ ir „2024_06_29_23-46-57_37066069855.mp3“ - buvo apžiūrėti.

Įraše „2024_06_29_23-43-46_37066069855.mp3“ pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (A) ir pranešėjo (B). Nustatytas toks pokalbio turinys:

B: Aš kviečiu greitąją.

A: Vienas vienas du.

B: A-a-a, labai reikia greitosios, skubios pagalbos, peršovė žmogų.

A: Peršovė žmogų?

B: Tikrai taip.

A: Kokiu adresu?

B: A-a-a, (duomenys neskelbtini) gatvės.

A: Tai kampe (duomenys neskelbtini) ?

B: Prie "(duomenys neskelbtini) ", prie "(duomenys neskelbtini) ".

A: Prie "(duomenys neskelbtini) ". O kas ten pašovė ką?

B: Peršovė iš balkono žmogų.

A: Iš balkono.

B: Jo.

A: Ten sakykit iš kur kraujuoja jisai?

B: Kaip?

A: Iš kur kraujuoja?

B: Iš rankos.

A: Iš rankos?

B: Jo.

A: Ten iš kokio dujinio ar iš pistoleto šauta yra?

B: Nežinom, žinokit, tikrai nežinom.

A: Gerai. Pokalbio metu mes jau informuosime. Kokio amžiaus vyras yra?

B: Gerai, gerai. Važiuokit, važiuokit greičiau.

A: Kokio amžiaus vyras, klausiu?

B: A-a-a. E., kiek tau metų? Aštuoniolika.

A: Žėkit, dabar paimkit švarų audeklą ir spauskit ranką su kokia servetėle.

B: Kraujavimą, kraujavimą sustabdyt.

A: Taip, stabdykit kraujavimą.

B: Gerai.

A: Spauskite su servetėle arba su audeklu, su megztiniu, su bet kuo.

B: Mes prie "(duomenys neskelbtini) " būsim, mes prie" (duomenys neskelbtini) " būsim, mes sustabdysim kraujavimą

A: Jus čia dabar matau prie (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkcinio centro esate?

B: Mes sustabdysim kraujavimą. Mes prie "(duomenys neskelbtini) " būsim, prie pat "(duomenys neskelbtini)" esam.

A: Prie kokio "(duomenys neskelbtini)"?

B: Mes prie "(duomenys neskelbtini)" būsim, mes sustabdysim kraujavimą, viską.

A: Prie kokio "(duomenys neskelbtini)" būsit?

B: Prie (duomenys neskelbtini) gatvės.

A: Tai (duomenys neskelbtini) gatvė, prie "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, ar ne?

B: Tikrai taip.

A: Gerai, pasitikite tarnybas, informuojame.

B: Gerai, gerai.

A: Viso gero.

B: Stabdau kraujavimą, žinokit neturiu laiko.

A: Jūsų vardas, pavardė, dar sakykite?

B: L. V..

A: L. V.. Laukit, viso geriausio.

B: Gerai.

Pokalbio trukmė: 1 min. 37 s.

Įraše „2024_06_29_23-46-57_37066069855.mp3“ pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (A) ir pranešėjo (B). Nustatytas toks pokalbio turinys:

Garso įrašui prasidėjus girdimas vyro balsas - „skauda, skauda“.

B: Žinau, žinau, E., gulėk.

A: Vienas vienas du.

B: Greičiau galit atvažiuoti, prašau, galit?

A: Kokiu adresu kvietėt?

B: (duomenys neskelbtini). Mes čia tiek nedaėjus, bet mes kviečiam greičiau, mes arčiau esam.

A: Aš matau Jūsų kvietimą, ten yra informuotos tarnybos, vyksta. Kas nors pasikeitė?

B: Tai už kiek laiko bus? Prašau, greičiau.

A: Ponas, Jūs skambinote prieš minutę, tai aišku per minutę neatvažiuos. Turite laukti.

B: Prašau kuo kuo kuo greičiau. Draugui tikrai labai blogai.

A: Aš viską suprantu, bet praėjo minutė, viena minutė, šešiasdešimt sekundžių. Laukite, prašau, gerai?

Pokalbio trukmė: 37 s. (t. 2, b. l. 51-54).

Iš 2024-07-03 lydraščio matyti, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė 2024-06-29 23:48 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). (prie PC „(duomenys neskelbtini)“), Kauno mieste, pacientui E. M., skaitmeninę garso įrašo kopiją (t. 1, b. l. 117-118).

Iš 2024-07-15 apžiūros protokolo matyti, kad šis įrašas („1719694038.1063663.mp3“) buvo apžiūrėtas. Telefoninis pokalbis vyksta tarp Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojos (A) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (B). Nustatytas toks pokalbio turinys:

A: Greitoji pagalba.

B: Centras Klaipėda, kompleksinis įvykis.

A: Taip.

B: Numeris.

A: Mhm.

B: (duomenys neskelbtini). Kauno mieste.

A: Taip.

B: (duomenys neskelbtini) gatvėje.

A: Taip.

B: Prie, sakė prie "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, minėjo "(duomenys neskelbtini)", PC "(duomenys neskelbtini)".

A: Taip, yra.

B: Taip. Ir ten dabar įvyko susišaudymas ir vyras yra peršautas. Ranka peršauta. Sakė apie aštuoniolikos metų, guli, bando stabdyti kraujavimą, draugai pasitiks iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

A: Kiek yra nukentėjusių?

B: Vienas.

A: Supratau, gerai. Tai, sąmoningas? Kvėpuoja?

B: Sąmoningas, kvėpuoja, ranka peršauta.

A: Supratau, gerai. Ačiū, registruojam.

B: Ačiū, viso gero.

Pokalbio trukmė: 44 sekundės. ( t. 2, b. l. 48-50).

Iš 2024-08-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai „PSS 20240629 235331UTC 0300.mp4“, „PSS 20240630 002332UTC 0300.mp4“ ir „PSS 20240630 005332UTC 0300.mp4“, kurie buvo atsisiųsti iš policijos registruojamų įvykių registro - ROIK 0124000395925.

Vaizdo įrašas „PSS 20240629 235331UTC 0300.mp4“ yra 30 min. trukmės. Vaizdo įrašas su garsu, vaizdo kokybė gera, filmuojama tamsiu paros metu. Prasidėjus vaizdo įrašui, matomas važiuojamąja dalimi važiuojantis automobilis atidarytomis šoninėmis durimis; pareigūnai išlipa iš automobilio, ant gatvės dangos matoma kraujo bala; priekyje matomas greitosios medicinos pagalbos automobilis, šalia jo stovi paramedikas; ant šaligatvio stovi du vaikinai, o trečias vaikinas guli ant dešinio šono. Į pareigūno klausimą "iš kur šovė?", du vaikinai rankomis parodo į pastatą, nurodo - „iš ano buto, barako barako, parodysiu“; į pareigūno klausimą "šūvio ginklas buvo, tas garsas buvo šūvio, kulkos?", minėti du vaikinai atsako - „druskinio ar iš kažko druskinio orinuko“, „druskinio“. Policijos pareigūnai sugrįžta prie tarnybinio automobilio (šaukinys 1902). Vienas iš pareigūnų iš dėžės išima automatinį ginklą ir klausia - „o jūs žinote, kuris balkonas? <...>“, vaikinai atsako - „jo, jo, galiu parodyt“. Kitas pareigūnas paklausia - „pažįstamas koks?“, vaikinai atsako - „ne, ne, mes tarpusavyje draugiškai išgėrę, mes tarpusavyje susikivirčijom, aš galiu asmens kodą pasakyti“. Vienas iš pareigūnų nustatinėja nukentėjusio vaikino tapatybę, tuo pačiu metu du paramedikai suteikia šiam medicinos pagalbą. Vienas iš pareigūnų policijos budėtoją informuoja apie nukentėjusio vaikino būklę, aptarinėja papildomų policijos pajėgų poreikį. Pareigūnai klausia, iš kokio atstumo buvo šauta; vienas iš vaikinų nurodo - "šimtas metrų". Vienas iš pareigūnų sako - "iš antro aukšto balkono, laiptinė per vidurį". Minėti du vaikinai sako, kad vietą, iš kurios buvo atliktas šūvis, gali parodyti; nurodo, kad šūvį atliko vyras, prieš įvykį šis grasino, kad šaus. Nukentėjęs vaikinas sunkiai kvėpuoja, jo kojos suteptos krauju, jo kairę ranką tvarsto medikai. Vyksta pareigūnų pasitarimas dėl poreikio apsupti pastatą, paruošti apsaugos priemones, sulaikyti kaltininką; pareigūnai užsideda neperšaunamas liemenes. Vienas iš pareigūnų galimai policijos budėtojui nurodo - „trumpai, Andriau; ginkluojamės; vienu žodžiu, ėjo vaikinai grupelė gatve, sukonfliktavo su asmeniu esančiu bute, kuris per balkoną buvo išlindęs; asmuo esantis balkone pasakė, kad sako aš tuoj jus nušausiu; išsitraukė daiktą panašų į ginklą lygiavamzdį, kažką tokį; šovė ir į vieną "bachūrą" pataikė, daug šratų kūne; stiprus kraujavimas, jį čia veža greitoji; kraujo pėdsakų dar, dar pilnai neaišku; aiškinamės šiuo momentu; dabar, matai, pirma reikia apsitverti įvykio vietą, pasižiūrėti atsitraukimo kelius, informaciją, jeigu jis bute, tada - "Aras"; jo duosim žinot, kaip kas“. Medikai tikslina nukentėjusio vaikino asmens duomenis. Pareigūnai paima apsauginį skydą, lygiavamzdžius šautuvus; prašo vaikinų parodyti namą, iš kurio buvo šauta. Vienas iš vaikinų parodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Vaikinas nurodo, kad buvo šauta iš trečiame pastato aukšte esančio balkono. Pareigūnai stovi priedangoje, tariasi dėl tolesnių veiksmų. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas „PSS 20240630 002332UTC 0300.mp4“ yra 30 min. trukmės. Įraše matomi policijos pareigūnai, laukiantys nurodymo įeiti į pastato vidų. Pareigūnai patikrina automobiliu atvykusių asmenų tapatybes. Bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašas „PSS 20240630 005332UTC 0300.mp4“ yra 22:27 min. Įraše matomi policijos pareigūnai, laukiantys nurodymo įeiti į pastato vidų. Įrašo 21:30 min atkarpoje pareigūnas pasitraukia iš priedangos ir nubėga už pastato kampo, prie kito pareigūno. Bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi ( t. 2, b. l. 55-58).

?

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.

Šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo, o jo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, kaip tai reglamentuota Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Kaip jau minėta, kaltinamasis I. P. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tą ginklą jis pirko maždaug prieš penkerius metus iš dabar jau mirusio vyro, pravarde „S.“. Pirko jį kartu su šoviniais, kurių, atrodo, buvo trys. Šio ginklo ir šaudmenų įgijimo tikslas buvo apsisaugoti nuo priešų, kurių jis turi daug. Žino, kad tiek ginklui, tiek šaudmenims reikalingas specialus leidimas, kurio jis neturi. Aiškina, kad pagalvodavo tą ginklą priduoti policijai, tačiau tai daryti bijojo. Tą ginklą laikė lagaminėlyje bendrabučio pagalbinėse patalpose ir po įvykio viską atidavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Iš 2024-06-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Apžiūros metu be kita ko paimti daiktai - savadarbis nupjautvamzdis medžioklinis šautuvas, du 16 kalibro šoviniai ir dvi iššautos tūtelės. Tai patvirtina kaltinamojo I. P. paaiškinimus apie jo turėtą ginklą, šaudmenis, bei tai, kad jis juos laikė bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose.

Iš Specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas savadarbis nupjautavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant (vamzdis sutrumpintas savadarbiu būdu, buožė pašalinta, prie ginklo pritvirtinta savadarbė rankena) pramonės gamybos, vienvamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK, skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais. Ginklo vamzdžio ir atramos identifikacinis numeris „C1734“, lovelio – „1160“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, savadarbiai šaunamieji ginklai priskiriami prie ginklų, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje, todėl tirti pateiktas savadarbis šautuvas priskiriamas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų. Tirti pateikti du šoviniai yra šaudmenys, o būtent savadarbiu būdu užtaisyti 16 kalibro medžiokliniai šoviniai (šoviniai užtaisyti panaudojant tūtelę su kapsule, apie 3,5 mm skersmens savadarbius šratus, parako užtaisą, kamštį ir tarpiklius), skirti šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto savadarbio šautuvo. Tirti pateiktos dvi 16 kalibro medžioklinių šovinių tūtelės yra šautos tirti pateiktame savadarbiame šautuve (kuris pagamintas perdirbant 16 kalibro medžioklinį šautuvą IZH ZK) (teigiama identifikacija).

Visi anksčiau išvardinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamasis I. P. neturėdamas leidimo laikė savadarbį nupjautvamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos vienvamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą „IZH-ZK“, bei šaudmenis - mažiausiai tris savadarbiu būdu užtaisytus 16 kalibro medžioklinius šovinius. Kaltinamasis I. P. suprato ir žinojo, kad taip elgtis yra neteisėta, tačiau jis norėjo taip elgtis, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte, 284 straipsnyje

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta, kaltinamasis I. P. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Teismo posėdyje jis nurodė, kad įvykio dienos vakare pas jį į kambarį atėjo jo sugyventinė ( dabartinė žmona ) ir pasakė, kad prie jų namo triukšmauja kažkokie vaikinai. Tada jis nuėjo į balkoną. Gatvėje, praktiškai po jų balkonu buvo trys agresyvūs vaikinai, kurie triukšmavo ir koliojosi. Jie taip pat ėmė įžeidinėti tiek patį kaltinamąjį, tiek ir jo dabartinę žmoną, grasino su jais susidoroti. Tų vaikinų įžeidinėjimai labai jį paveikė, nes juose vyravo kalėjimo žargonas, o jis pats yra teistas 16 kartų. Todėl jis iš pagalbinių patalpų atsinešė jau anksčiau minėtą ginklą ir šovė vaikinų kryptimi. Tvirtina, kad nieko sužeisti neketino, norėjo tik, kad jie išsiskirstytų.

Nukentėjusysis E. M. nurodė, kad jis su savo draugu M. N. sutarė susitikti su kitu pažįstamu L. V. ir išsiaiškinti tarpusavio santykius. Jie susitiko įvykio vietoje, buvo neblaivūs, susitikimo metu koliojosi, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to iš namo, prie kiurio jie stovėjo, balkono ėmė šaukti moteris, liepė jiems iš tos vietos pasišalinti. Tada jie ėmė koliotis su ta moterimi, iš abiejų pusių buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Vėliau ta moteris į jų pusę metė puodelį, kuris nukrito ant šaligatvio ir sudužo. Tai sukėlė dar didesnį jų pyktį. Dar vėliau ta moteris ėmė grasinti, kad pakvies savo vyrą ir jis „juos nušaus“, o jie ir toliau ją koliojo necenzūriniais žodžiais. Po to jis lenkėsi nuo žemės paimti nukritusio ausinuko, išgirdo tarsi sprogimo garsą ir pajuto smūgį į nugarą. Iš kairiosios rankos ėmė bėgti kraujas, jis bandė bėgti, tačiau pasidarė silpna ir jis atsigulė ant šaligatvio. Po to buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį išvežė į ligoninę.

Analogiškai aplinkybes paaiškino ir jo draugas M. N., kuris papildė, kad tas vyras, išėjęs į balkoną, liepė jiems dingti, o po to šovė.

Liudytoja V. P. ( buv. C. ) nurodė, kad prie jų namo triukšmavo trys vaikinai, tarp jos ir jų įvyko žodinis konfliktas, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Ji link tų vaikinų metė puodelį, kuris sudužo, tačiau tai tik dar labiau juos įaudrino. Vėliau ji apie tai pasakė savo vyrui ( kaltinamajam ). Šiam atėjus į balkoną, tarp jo ir tų vaikinų taip pat įvyko žodinis konfliktas, vaikinai jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Vėliau vyras iš kažkur atsinešė ginklą ir šovė į vaikinų pusę.

Apie tai, kad tarp kaltinamojo ir tų vaikinų įvyko iš pradžių žodinis konfliktas, o po to kaltinamasis iššovė iš savo turimo ginklo, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. V., V. B., R. V., L. V., J. B..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos puodelio šukės ant šaligatvio (t. 1, b. l. 23-25, 26-41 ), kas patvirtina aplinkybę, jog konflikto metu kaltinamojo žmona V. P. metė tų vaikinų link puodelį, kuris sudužo.

Iš 2024-07-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1727(24) matyti, kad tikėtina, jog ant lipduko su mikrodalelėmis nuo I. P. kairės rankos aptiktos keletas detalių priklauso šūvio pėdsakams; aptiktų dalelių elementarinė sudėtis atitinka šūvio pėdsakų ant savadarbio ginklo sudėtį (t. 2, b. l. 142-143). Tai patvirtina tai, kad šiuo savadarbiu ginklu šovė būtent kaltinamasis I. P..

Iš 2024-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1507/2024 (02) matyti, kad atlikus E. M. kūno tyrimą, nustatyta: daugybiniai galimai šautiniai šratiniai akli kaklo, nugaros, pečių, abiejų rankų ir kiauryminiai krūtinės ląstos ertmės sužalojimai su abiejų plaučių pažeidimais ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje galimai padaryti vienmomentiškai šaunamuoju ginklu, užtaisytu šratais; medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-06-29; sužalojimų padarymo metu E. M. galėjo būti vertikalioje padėtyje; kitokio pobūdžio sužalojimai E. M. kūne medicininiuose dokumentuose neaprašyti; krūtinės ląstos ertmės kiauryminiai sužalojimai su plaučių pažeidimu vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 101-105). Netikėti šia išvada bei nustatytu sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniu teismas neturi pagrindo.

Iš virš išdėstytų įrodymų matyti, kad tarp kaltinamojo I. P. neteisėtų veiksmų (ginklo panaudojimo) ir atsiradusių pasekmių ( nukentėjusiojo sunkaus kūno sužalojimo ) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu įrodyta, kad nukentėjusįjį sunkiai sužalojo būtent kaltinamasis I. P..

Be to, kaltinamasis nurodė, kad žodinio konflikto metu kažkuris iš tų vaikinų grasinosi „lipti į viršų“, t. y. ateiti ir brautis į kaltinamojo butą. Todėl jis buvo išgąsdintas tokių grasinimų ir galimai dėl to panaudojo turimą ginklą. Tokie kaltinamojo aiškinimai vertinami kritiškai, t. y. kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Nei viena liudytojas nepatvirtino tokių nukentėjusiojo, ar kartu su juo buvusių liudytojų grasinimų. Daugiau tokioms aplinkybėms patvirtinti įrodymų byloje nėra surinkta. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės kaltinamasis nenurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta tik tai, kad nukentėjusysis ir kartu su juo buvę asmenys, konfliktuodami su kaltinamuoju, kvietėsi jį nusileisti žemyn, t. y. išeiti į lauką ir išsiaiškinti santykius.

Be to, kaltinamasis iš pradžių bandė aiškinti, kad atsinešęs ginklą į balkoną jis šovė priešinga kryptimi, nei stovėjo tie vaikinai ir norėjo juos tik išgąsdinti. Vėliau ėmus detaliau jį klausinėti, jis jau pripažino, kad šovė į vaikinų pusę. Atsižvelgdamas į tokius kaltinamojo parodymus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino.

Be to, kaltinamasis yra kaltinamas tuo, kad jis sunkiai sužalojo žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad pavojingas būdas kitų žmonių gyvybei yra tada, kai kaltininkas tyčia naudoja tokias priemones ir būdus, atlieka tokius veiksmus, dėl kurių gali žūti žmonės ir grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali, kaltininkas turi ją suvokti. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis panaudojo savadarbį šaunamąjį ginklą gyvenamųjų namų rajone, viešoje vietoje, ginklą nukreipiant į visus tris įvykio vietoje buvusius asmenis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kartu su nukentėjusiuoju buvę asmenys. Gi pats nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina vienareikšmė išvada, kad kaltinamasis sužalojo žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Dėl chuliganiškų paskatų.

Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties arba dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis su kartu esančiais kitais asmenimis įvykio metu konfliktavo su kaltinamuoju ir jo žmona, konfliktas buvo žodinis. Buvo vartojami necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai. Kartu pažymėtina, kad šis žodinis konfliktas neperaugo į fizinį konfliktą, nei kaltinamasis, nei jo žmona nebuvo fiziškai užpulti, sumušti ar sužaloti, nebuvo sužalotas ar sunaikintas jų turtas ir pan. Tokiu būdu, atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis sureagavo neadekvačiai, panaudojo savadarbį šaunamąjį ginklą daugiabučių namų kvartale esant pašalinių asmenų ir manytina, kad jis veikė esant menkaverčiam pretekstui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje nurodoma, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, visuomenės rimties tvarkos sutrikdymas turi būti realus, turi būti nustatyti padariniai, sprendžiama, ar veika peržengia privataus konflikto ribas, ar ji pavojinga tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai, aplinkiniams. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad viešosios tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms sukeltas išgąstis arba kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan.

Kaip matyti, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis įvyko birželio mėn. 29 dieną, apie 23.40 val., t. y. jau buvo vėlyvas laikas, tamsu, žmonės tokiu metu jau ilsisi. Nukentėjusysis E. M. ir su juo buvę asmenys ( M. N., L. V. ) tarpusavyje konfliktavo, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau ir jie buvo išgąsdinti šūvio garso, nes jie negalėjo tikėtis, kad kaltinamasis taip pasielgs ( šaus iš savo turimo ginklo ) gyvenamųjų namų kvartale – viešoje vietoje. Liudytojai V. B., R. V., T. G. nurodė, kad vyko garsus barnis, vartojami necenzūriniai žodžiai, o po to pasigirdo labai stiprus garsus, panašus net į sprogimą, jie labai išsigando. Liudytoja J. B. nurodė, kad iš pradžių vyko žodinis konfliktas, vėliau pasigirdo labai stiprus šūvio garsas. Tada pabudo jos vaikai, klausė, kas čia vyksta, ji pati tuo metu laukėsi, visi tų įvykių buvo labai išgąsdinti.

Visos šios aplinkybės duoda pilną pagrindą teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jau anksčiau aptartais kaltinamojo veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis neturėjo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau savo veiksmų padarinių atžvilgiu buvo abejingas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. P. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, 284 straipsnyje yra pilnai įrodyta, jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kaip matyti, kaltinamasis I. P. iš esmės savo kaltę pripažino, patvirtino nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau kartu nurodė ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes – tariamą gynimąsi nuo nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių asmenų bandymo veržtis į jo butą ir dėl to atsiradusio reikalo panaudoti ginklą ( tokios aplinkybės nepasitvirtino ) bei pradiniai jo aiškinimai, kad jis ginklą prieš šūvį buvo nukreipęs į priešingą pusę nei stovėjo vaikinai ir tik po to pripažino, kad šovė į tų vaikinų pusę. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pripažinti kaip lengvinančią aplinkybę tai, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( kaip to prašo valstybinis kaltintojas ).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ir kartu su juo buvę asmenys, susitikę prie kaltinamojo gyvenamojo namo gatvėje konfliktavo tarpusavyje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo. Iš pradžių juos bandė raminti kaltinamojo žmona, tačiau ji buvo iškoliota necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Po to jai pasakius, kad pakvies savo vyrą, tie įžeidinėjimai nesiliovė. Į balkoną išėjus kaltinamajam toliau buvo vartojami necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu, jis buvo kviečiamas nulipti į apačią ir „išsiaiškinti“. Taip pat kaltinamasis buvo įžeidinėjimas, vadinamas „gaidžiu“ ir pan. Kaltinamasis anksčiau jau buvo teistas 16 kartų, buvo susidūręs su nuteistųjų subkultūros apraiškomis, todėl tokie žodžiai jį giliai įžeidė. Po šio barnio kaltinamasis trumpam iš balkono išėjo, jo žmona nukentėjusiajam ir kartu su juo buvusiems asmenims pasakė: „bėkit, nes jis jus atėjęs nušaus“, tačiau jie ir toliau nekreipė dėmesio, koliojosi, keikėsi. Po to į balkoną grįžo kaltinamasis, pasakė: „dingstat, arba šausiu“, tačiau ir tai jiems nepadarė įspūdžio, po ko ir nuaidėjo lemtingas šūvis.

Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusysis tokiais savo veiksmais neatsargiai skatino kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikėjo, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį, t. y. nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas.

Be to, nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą įstatymo nustatytą tvarka teistumą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus. Iš to seka, kad kaltinamasis yra recidyvistas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas ).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas ).

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Kaltinamasis I. P. anksčiau buvo teistas ( t. 3, b. l. 30-49 ), administracine tvarka baustas ( t. 3, b. l. 109-123 ), vedęs, 9 klasių išsilavinimo, bedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai ( t. 5, b. l. 17-18 ), Psichiatrinio gydymo, Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (t. 3, b. l. 10, 16). Anksčiau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą vėl padarė tyčinius nusikaltimus, dėl ko jis pripažintinas recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis ) ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, jis anksčiau yra nuteistas už vienos iš analogiškų veikų ( BK 253 straipsnio 1 dalis ) padarymą.

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamasis I. P. padarė vieną nesunkų ( BK 284 straipsnis ), vieną apysunkį ( BK 253 straipsnio 1 dalis ) ir vieną labai sunkų ( BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 8 punktas ) nusikaltimus. Pažymėtina, kad už labai sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų laisvės atėmimo.

Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatyta bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad įstatymo ribose už inkriminuotas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Kartu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažino, jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, todėl skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Civilinis ieškinys

Byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 99-104). Ieškinyje nurodyta, kad sužalotam nukentėjusiajam E. M. buvo suteiktos medicininės paslaugos bei jis buvo gydomas LSMU Ligoninėje Kauno klinikose. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF ) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 2 171,95 Eur. Nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis, todėl šią žalą prašo priteisti iš jo.

Ieškinys tenkinamas. Kaltinamajam I. P. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo ( CK 6. 246, 6.248 straipsniai ), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį E. M., kuris dėl šių sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto ( žala PSDF biudžetui ) yra tiesiogiai susiję su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu ( CK 6.247, 6.249 straipsniai ).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad atlyginęs kito Asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja Valstybinė ligonių kasa ( VLK ) ir teritorinės ligonių kasos ( TLK ).

Kaip nustatyta, nukentėjusįjį E. M. sužalojo kaltinamasis I. P. savo nusikalstamais veiksmais. Už jam suteiktas medicinines paslaugas bei gydymą buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų 2 171,95 Eur. Kadangi ši žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl jis šią žalą civiliniam ieškovui ( Kauno teritorinei ligonių kasai ) privalo atlyginti pilnai.

Be to, byloje yra pareikštas ir nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jame jis nurodo, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis privalėjo pirkti vaistus, tepalus, tvarsčius, įtvarus, kuriems jis išleido viso 51, 65 Eur. Ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl prašo šią žalą iš jo priteisti.

Taip pat jis nurodo, kad dėl jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo jis jautė didelius skausmus, patyrė emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, sumažėjo bendravimo galimybės. Jam padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 25 980 Eur ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Dėl turtinės žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis I. P. įvykio dieną panaudodamas savadarbį nupjautavamzdį šaunamąjį ginklą sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. M.. Dėl to pastarasis turėjo išlaidų pirkdamas vaistus, medicinines priemones ir pan. Visa tai jam kainavo 51,65 Eur ( t. 5, b. l. 15-16 ). Iš viso to matyti, kad ši žala buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią turtinę žalą privalo nukentėjusiajam pilnai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala padaroma nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis, panaudodamas, kaip jau minėta, šaunamąjį ginklą. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Nors, kaip nustatyta, nukentėjusysis ir pats įvykio metu elgėsi rizikingai, tačiau pats ginklo panaudojimas buvo labai netikėtas, tai nukentėjusiajam sukėlė didelį išgąstį, baimę. Po to išgabenus jį į gydymo įstaigą jam dėl nustatyto sunkaus kūno sužalojimo atsirado emocinis stresas, baimė dėl savo sveikatos ir gyvybės, tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl padaryto sužalojimo pablogėjo jo kasdieninio gyvenimo kokybė, atsirado baimė dėl ateities, nepasitikėjimo jausmas.

Tokie dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus, pagal CK 6.250 straipsnį ir laikomi neturtine žala. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad reikalaujama neturtinės žalos suma ( 25 980 Eur ) yra per didelė, todėl ji mažinama iki 7 000 Eur.

Patenkinus šį civilinį ieškinį, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalis ).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-05-05 pažymą Nr. APD-2025-05320 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam I. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 833,35 Eur ( t. 5, b. l. 78-81 ).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti, kaltinamasis piniginių lėšų, santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Iš to seka, kad jo turtinė padėtis yra prasta. Be to, yra patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir kaltinamasis privalo jam atlyginti priteistą žalą, kas dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nutaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisti.

Be to, nukentėjusysis E. M. pateikė teismui prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Šiame prašyme jis nurodo, kad baudžiamojoje byloje jį atstovavo ir jam teisines paslaugas teikė advokatas Laimutis Jankauskas, kuriam už tai nukentėjusysis sumokėjo viso 1 694 Eur. Prašo šias išlaidas jam priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš byloje pateikto nukentėjusiojo prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje jo interesus atstovavo advokatas Laimutis Jankauskas ir už jo teisines paslaugas nukentėjusysis jam sumokėjo 1694 Eur ( t. 5, b. l. 82-94 ). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ( niekus nedirba, piniginių santaupų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi ), į priteisiamo civilinio ieškinio dydį, nutaria priteisiamų teisinės pagalbos išlaidų sumą mažinti iki 1000 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303–305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, 284 straipsnyje ir paskirti bausmę:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 ( du ) metus laisvės atėmimo;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą – 5 ( penkerius ) metus laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnį – 1 ( vienerius ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti jam subendriną bausmę - 5 (penkerius ) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šią paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2024-09-16 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę bausmę – 5 m. 6 mėn. ( penkerius metus ir šešis mėnesius ) laisvės atėmimo su 60 MGL ( 3 000 Eur ) dydžio bauda ir 15 MGL ( 750 Eur ) dydžio poveikio priemone – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudą sumokant per 2 ( du ) mėnesius, o įmoką – per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Pripažinti I. P. recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis ).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2024-06-30 iki 2025-06-12.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-06-12.

Priteisti iš I. P. 2 171,95 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą, 95 ct ) žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš I. P. 51,65 Eur ( penkiasdešimt vieną eurą, 65 ct ) turtinės žalos ir 7 000 Eur ( septynis tūkstančius eurų ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. M. naudai.

Taip pat priteisti iš I. P. nukentėjusiojo E. M. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žals atlyginimo.

Priteisti iš I. P. 1 000 Eur ( vieną tūkstantį eurų ) atstovavimo išlaidų šioje baudžiamojoje byloje E. M. naudai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir I. P. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

paketą Nr. 1, kuriame yra - įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova (vatos tamponas) ir puodelio šukės; įvykio vietos apžiūros metu paimtos šovinio dalys; asmens apžiūros metu paimti penki šūvio pėdsakų pavyzdžiai (konteineriai); kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu paimta metalinė dėžutė su medžioklinių šovinių užtaisymui naudojamais šratais, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų g. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

paketą Nr. 2, kuriame yra nukentėjusiojo E. M. drabužiai ir avalynė - pilkos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos vyriški šortai, juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, juodos spalvos kojinių pora, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų g. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam E. M.;

savadarbį šaunamąjį ginklą ir dvi iššautų šovinių tūteles, saugomus Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, Radvilėnų g. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Laikmenas, perduotas teismui kartu su bylos medžiaga: kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti R. V. pateikti trys vaizdo įrašai; kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas garso įrašas; kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti Bendrojo pagalbos centro pateikti du garso įrašai; kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti policijos pareigūnų vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai; kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam I. P. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika