- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-2118-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01549-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. Z., A. Z., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Romasta group“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2FB-1195-179/2016 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. Z., A. Z., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Transit Card International“, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Romasta group“, uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, akcinei bendrovei SEB bankas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakyta tvirtinti bankroto administratoriaus teismui pateiktą bankrutuojančio asmens R. B. patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Bankrutuojančio pareiškėjo R. B. bankroto administratorius E. R. 2016 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu, kuriame prašė patvirtinti R. B. mokumo atkūrimo planą. Prašymas teisme buvo priimtas 2016 m. gegužės 17 d.
Nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl R. B. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Susirinkime raštu balsavusių kreditorių nuomonės dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išsiskyrė, todėl šiuo klausimu nutarimas nepriimtas. „Prieš“ mokumo atkūrimo plano patvirtinimą balsavę kreditoriai pateikė savo nuomones. AB Šiaulių bankas atstovas siūlė nustatyti fizinio asmens bankroto terminą 5 metams, tačiau Europos Sąjungos direktyvose ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) pataisose numatyta fizinio asmens bankroto trukmė 36 mėnesiai. AB SEB bankas atstovas siūlė bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, vertintojo kandidatūrą parenkant iš ne mažiau kaip trijų nepriklausomų turto vertintojų pasiūliusį mažiausią paslaugų kainą. Tačiau R. B. nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), turto vertintojų buvo vertintas 2015 m. sausio 21 d., nustatyta vertė 86 000 Eur, namas su priklausiniais vertintas 2014 m. sausio 10 d., nustatyta vidutinė rinkos vertė 107 159 Eur, tačiau parduoti šio nekilnojamojo turto už šią kainą nepavyko netgi antstoliams. Pareiškė nuomonę, kad turto pardavimo kaina gali būti nustatoma kreditorių susirinkime. BAB Ūkio bankas reikalavimas yra nereikšmingas, nes numatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo suma iš darbo užmokesčio bus skirstoma visiems kreditoriams pagal jų finansinio reikalavimo dydį. Privalomųjų mokesčių fizinis asmuo nemoka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė tvirtinti bankrutuojančio asmens R. B. patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir bankroto bylą nutraukė.
Teismas nurodė, jog 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. vasario 15 d. įvykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo planui. Bankroto administratorius kreditorių susirinkime nepatvirtintą patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė tvirtinti teisme ir nurodė, kad, jo manymu, planas atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl turi būti vertinamas teigiamai. 2016 m. vasario 15 d. vykusiame susirinkime kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens R. B. mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius AB Šiaulių bankas nesutiko su plane nustatyta 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukme ir siūlė nustatyti 5 metų plano įgyvendinimo terminą, taip pat su administravimo išlaidų sąmata, siūlė, pardavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms skirti 4 procentus gautos lėšų sumos ar turto vertės. Kreditorius AB SEB bankas siūlė bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą, vertintojo kandidatūrą parenkant iš ne mažiau kaip trijų nepriklausomų turto vertintojų pasiūliusį mažiausią paslaugų kainą. Kreditorius BAB Ūkio bankas nesutiko su plane nurodytu kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku, kadangi jis neatitiko FABĮ 7 straipsnio 12 punkto reikalavimų – jame nenurodyta kokia dalis iš bendrosios darbo užmokesčio dalies tektų kiekvienam kreditoriui.
Teismas nesutiko su abejotina bankroto administratoriaus išvada dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų siekiamų maksimalių tikslų patenkinti kreditorių reikalavimus įgyvendinimo, jam kilo abejonių dėl mokumo atkūrimo plane nurodytų bankrutuojančio asmens ketinimų imtis priemonių mokumui atkurti pagrįstumo, bankrutuojančio asmens teiginius dėl jo ketinimų imtis priemonių mokumui atkurti laikė deklaratyvaus pobūdžio, jo gaunamų pajamų dydis ir realumas kėlė teismui pagrįstų abejonių. Todėl teismas, nustatęs, kad toks kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafikas nepatvirtina bankrutuojančio asmens siekio patenkinti kuo daugiau kreditorinių reikalavimų, negali būti pripažintas užtikrinančiu teisingą kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog bankrutuojantis asmuo R. B. savo mokumą atkurs per plane nurodytą 36 mėnesių laikotarpį, o antrasis kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė mokumo atkūrimo planui, kuris pažeidžia FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir prieštarauja kreditorių interesams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, mokumo atkūrimo projekto tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo patikrinti ar buvo laikomasi įstatyme nustatytos mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir svarstymo procedūros, tačiau to nepadarė, tik pateikė kreditorių formaliai išdėstytus prieštaravimus.
Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su pateiktu mokumo atkūrimo plano projektu privalėjo formaliai ir visapusiškai įvertinti ir ištirti kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu priežastis.
Pirmosios instancijos teismas netvirtindamas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ir nurodydamas, jog pareiškėjo teiginiai yra abejotini ir deklaratyvūs, visiškai nevertino pareiškėjo argumento dėl nekilnojamojo turto, kurio vertė 150 000 Eur, pardavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto R. B. atskirąjį skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, o apelianto skundą laiko nepagrįstu.
Pareiškėjo R. B. bankroto administratorius E. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad su pareikštu atskiruoju skundu sutinka. R. B. sutuoktinei A. B. fizinių asmenų bankroto byla iškelta ir patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas ir pagal mokumo atkūrimo planą turi būti pardavinėjamas, yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. Tokiu būdu bus pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi, pasibaigus bankroto bylai, bus parduotas bendra jungtine nuosavybe priklausantis turtas, o pareiškėjas bus priverstas ir toliau vykdyti prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo R. B. mokumo atkūrimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, nepatikrino ar buvo laikomasi įstatyme nustatytos mokumo atkūrimo plano projekto tikslinimo ir svarstymo procedūros bei kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo planu priežasčių ir nepagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano. Ištyręs ir įvertinęs apelianto nurodomus motyvus bei faktinių bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Jį parengęs bankrutuojantis fizinis asmuo planą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 str. 4, 5, 9 d.). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 str. 7 d.). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti.
Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo R. B. bankroto bylos mokumo atkūrimo plano svarstymo kreditorių susirinkimuose ir jo (mokumo atkūrimo plano) tikslinimo aplinkybes.
Apeliantas nurodo, kad, nustatęs, jog kreditoriai nepritarė jo teikiamam mokumo atkūrimo planui, teismas privalėjo įvertinti kiekvieno kreditoriaus nesutikimo su pateiktu patikslintu mokumo atkūrimo planu priežastis, o ne jo netvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. FABĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad minėtų procedūrų buvo laikytasi. Teismas, išanalizavęs mokumo atkūrimo plano projektą, įpareigojo pataisyti jo trūkumus kadangi kreditoriai nebuvo pritarę teikiamam tvirtinti mokumo atkūrimo planui. Svarstydamas pataisytą mokumo atkūrimo plano projektą, teismas nustatė, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų - jame nėra nurodyta priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra nustatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.
Mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė visada nurodydami iš esmės tas pačias priežastis – kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos, skiriamos bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui yra didesnės nei skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, todėl teismas, nustatęs, kad tokios pusiausvyros nebuvo laikytasi, teisingai sprendė, kad toks mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, nėra nurodyta jokių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Apeliantas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, nurodė, jog jis deda visas maksimalias pastangas kreditorių reikalavimų tenkinimui, kadangi siekia su jais atsiskaityti iš jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė 150 000 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto argumentu, laiko, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bankrutuojantis R. B. mokumo atkūrimo plane nenurodė jokių galimybių didinti savo uždarbį ir taip kuo daugiau prisidėti prie kreditorių poreikių tenkinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs ir imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to pareiškėjas, kuriam netaikoma išimtis, turi pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros, o ne tikėtis, kad jo bankroto procese galima apsiriboti tik jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).
Nagrinėjamu atveju kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui ir pateikus savo pastabas dėl plano neatitikimo FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, pareiškėjas turėjo tikslinti mokumo atkūrimo planą ir tik atitinkantį kreditorių interesus planą teikti tvirtinti teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kreditorių nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas po kreditorių nevienkartinio nurodymo nedėjo jokių pastangų planui pataisyti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, kadangi jis neatitinka kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų pusiausvyros.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o apskųstoji Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str., 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.