- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-3154-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02379-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., išnagrinėjusi J. B. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-02-13, apie 00.45 val., Taikos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,80 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, t.y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
J. B. apklaustas teisme parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė namie 2 butelius alaus prieš 9 val. vakaro. Jam, J. B. paskambino draugas ir paprašė jo paskolinti pinigų, jautėsi blaivus. Praėjo nemažai laiko ir visiškai nesijautė neblaivus, buvo įsitikinęs, kad yra normoje. Jis, J. B. atvažiavo pas draugą ir norėjo parvežti namo, tik sėdo važiuoti ir sustabdė policija. Jam, J. B. pasiūlė papūsti į alkotesterį, jam davė kelis kartus pūsti su skirtingais prietaisais, jis įpūtė 0,35 promiles. Pasak J. B., pūtė pirmą kartą, po to jam davė antrą kartą papūsti, jam buvo šokas. Tada davė trečią kartą pūsti. J. B. teigimu, jam nepanašus pareigūnas į tą, kuris jį tikrino, t.y. į D. J.. Anot J. B., 0,83 promilių nebuvo nustatyta, pirmą kartą nustatyta 0,3 promilės, tai buvo lauke kai pūtė į alkotesterį, kai alkotesterį ištraukė iš bagažinės. Tada pareigūnas pasakė, kad kažkas negerai. Tada pūtė du kartus, vieną kartą nustatyta 0,8 promilės, tada jis, J. B. paklausė, kodėl toks skirtumas. Tada papūtė dar kartą, rodė tą patį. Pasak J. B., jam sakė tol pūsti kol prietaisas duos signalą, jis pūtė ir prietaisas supypsėjo. Turi pūsti kol neatsiranda signalas. Kai jis, J. B. atsisėdo į automobilį, pareigūnai privalo turėti įrašą.
Apklaustas teisme liudytojas D. J. parodė, kad davė papūsti į alkotesterį du kartus, alkotesteris su patikra. Kai davė pūsti į alkotesterį, jis buvo labai jautrus. Kai vairuotojas bando nepapūsti, duoda dar kartą pūsti, pats prietaisas reguliuoja, kol gerai asmuo įpučia. Prietaisas užfiksuoja kol teisingas pūtimas yra padarytas. Pasak D. J., antrą kartą davė papūsti prie automobilio. Alkotesteris duoda šaknelę kada teisingas pūtimas. J. B. sakė, kad išgėrė alaus. J. B. buvo tikrinamas lauke.
Apklaustas teisme liudytojas S. N. parodė, kad paprašė draugo atvežti pinigų, paklausė ar paveš iki namų. Sustabdė pareigūnai ir davė J. B. papūsti į alkotesterį. J. B. papūtė. Jis, S. N. ėjo parūkyti, matė, kad Juzef pūtė. Matė lauke tik vieną pūtimą, neištisai žiūrėjo kas vyksta. Kai grįžo paaiškino, kad pripūtė, jis, S. N. buvo nustebęs.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. vasario 13 d., 00.30 val., Taikos g., Vilniuje, sustabdė automobilį „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas alkotesteriu. Buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pirmu pūtimu nustatytas 0,83 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu, po 10 min. nustatytas 0,80 promilių girtumo laipsnis. J. B. su parodymais sutiko, paaiškino, kad buvo išgėręs tik bokalą alaus.
Patikros alkotesteriu duomenimis J. B. 2015-02-13 apie 00.35 val. nustatytas 0,83 promilių girtumas, 2015-02-13 apie 00.45 val. nustatytas 0,80 promilių girtumas.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-03-23 rašte Nr. 10-S-77296 nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo, ROIK: 07-15-9078292, vaizdo ir garso įrašas, vadovaujantis 2011-07-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6.10 punktu, neišsaugotas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. nebuvo įsodintas į tarnybinį automobilį.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Taigi šios normos pagrindu atsakomybė gali atsirasti, jei asmens neblaivumas yra ne mažesnis kaip 0,41 promilės.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog byloje nepakanka įrodymų, kad J. B. pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, o būtent, kad jis 2015-02-13, apie 00.45 val., Taikos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,80 promilių girtumo laipsnis. J. B. teisme parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė namie du butelius alaus prieš 9 val. vakaro. Kadangi jautėsi blaivus, nuvažiavo pas draugą ir norėjo parvežti namo. Sustabdę policijos pareigūnai jam, J. B. pasiūlė papūsti į alkotesterį, jam davė kelis kartus pūsti su skirtingais prietaisais, jis įpūtė 0,35 promiles alkoholio. Pasak J. B., pūtė pirmą kartą, po to jam davė antrą kartą papūsti, jam buvo šokas. Tada davė trečią kartą pūsti. Anot J. B., 0,83 promilių nebuvo nustatyta, pirmą kartą nustatyta 0,3 promilės, tai buvo lauke kai pūtė į alkotesterį, kai alkotesterį ištraukė iš bagažinės. Tada pareigūnas pasakė, kad kažkas negerai. Tada pūtė du kartus, vieną kartą nustatyta 0,8 promilės, tada jis, J. B. paklausė, kodėl toks skirtumas. Tada papūtė dar kartą, rodė tą patį. Pasak J. B., jam sakė tol pūsti kol prietaisas duos signalą, jis pūtė ir prietaisas supypsėjo. Turi pūsti kol neatsiranda signalas. Apklaustas teisme liudytojas D. J. parodė, kad davė papūsti į alkotesterį du kartus, alkotesteris su patikra. Kai davė pūsti į alkotesterį, jis buvo labai jautrus. Kai vairuotojas bando nepapūsti, duoda dar kartą pūsti, pats prietaisas reguliuoja, kol gerai asmuo įpučia. Prietaisas užfiksuoja kol teisingas pūtimas yra padarytas. Pasak D. J., antrą kartą davė papūsti prie automobilio. Alkotesteris duoda šaknelę kada teisingas pūtimas. J. B. nurodytą aplinkybę, kad kai jis, J. B. atsisėdo į automobilį, pareigūnai privalo turėti įrašą, paneigia tiek liudytojo D. J. parodymai, jog J. B. buvo tikrinamas lauke, tiek Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-03-23 raštas Nr. 10-S-77296, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo, ROIK: 07-15-9078292, vaizdo ir garso įrašas, vadovaujantis 2011-07-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6.10 punktu, neišsaugotas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. B. nebuvo įsodintas į tarnybinį automobilį.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. B. neblaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009, J. B. iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,78 promilės alkoholio koncentracija. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2014-05-28 ir galioja iki 2014-11-27. J. B. neblaivumas buvo tikrintas 2015-02-13, taigi patikros sertifikato galiojo laikas buvo pasibaigęs. Todėl darytina išvada, jog J. B. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo netinkamas naudoti, byloje yra duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu ir patikimumu.
Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Be to, byloje nustatyta, kad kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas – pristatyti J. B. į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą – pasinaudota nebuvo.
Viešosios teisės šakose, tame tarpe ir administracinėje teisėje, taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta.
Įvertinus visa tai, kas anksčiau paminėta ir įvertinus visas teisines bei faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad J. B. 2015-02-13, apie 00.45 val., Taikos g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,80 promilių girtumo laipsnis. Išnaudojus visas galimybes, dėl J. B. kaltės yra likę abejonių, kurios administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl J. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas
nutaria:
Administracinę bylą J. B. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.