Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos būdu ir atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-09 nutartimi (b.l. 88-89) nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. 2010-09-15 atliktos ekspertizės akto (b.l. 99) išvadose nurodyta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 64 000 Lt. Įvertinus buto būklę iki atliekant jo pagerinimo darbus ir buto būklę po tokių darbų atlikimo, nustatyta, jog butas iki pagerinimų atlikimo galėjo būti parduotas už 37 000 – 40 000 Lt.

Remdamasis šiomis ekspertizės išvadomis, ieškovas 2010-11-11 patikslino savo ieškinio reikalavimus (b.l. 100-101), prašydamas paskirti jam ginčo butą natūra, iš jo, A. V., priteisiant 19 994,39 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią buto ½ dalį. Paaiškino, kad pagal ekspertizės akto išvadas matyti, jog dėl ieškovo atliktų buto pagerinimų vertė sudaro 27 000 Lt. Kadangi atsakovė pagal 2009-10-08 sprendimą yra atlyginusi dalį - 2 988,78 Lt - buto pagerinimo išlaidų sumos, todėl neatlyginta pagerinimo išlaidų suma sudaro 24 011,22 Lt. Šią sumą atėmus iš buto rinkos vertės ir padalinus iš dviejų, ieškovo teigimu, gauname atsakovei priklausančios buto dalies rinkos vertę.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovas turi didesnę tikimybę ir pagrindą tikėtis, kad jam atitektų turtas natūra. Visų pirma, jis turi šeimą, kurioje auga nepilnametis sūnus. Yra ir kitos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti klausimą ieškovo naudai: ieškovo iniciatyva bute buvo atlikti pagerinimai, be to, atsakovė turi kitą nekilnojamąjį turtą (būstą), kuriuo gali disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso butas, esantis A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje (b.l. 6-7). Abi ginčo šalys iš esmės sutinka, kad bendras jų gyvenimas nurodytame bute ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių buto dalių atidalinimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra galimas: bute yra tik vienas izoliuotas kambarys, o atlikti racionalią, protingą ir iš esmės gyvenimo sąlygų bei buto būklės nepabloginančią rekonstrukciją, nesukelsiančią buto gyventojams nepatogumų ir atmesiančią konfliktų tarp jų tikimybę, praktiškai neįmanoma. Tad nei A. V., nei J. V. nereiškia reikalavimų dėl buto dalių atidalijimo natūra, o siekia, kad jiems natūra būtų paskirtas visas nurodytas butas, kito bendraturčio naudai priteisiant piniginę kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 2 d.).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje S.K. v. UAB „Mototecha“, bylos Nr. 3K-3-483/2009, kat. 30.9.1). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008, kat. 30.9.1).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo butas yra vienintelė ieškovui nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena ieškovas, jo sutuoktinė I. V. ir mažametis sūnus P. V., gim. 1998-09-14 (b.l. 17, 18). Tuo tarpu atsakovei, be ½ dalies buto adresu A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys 38,35 kv.m. bendro ploto buto, esančio A.V. K. g. 292-2, Vilniuje (b.l. 139-140); atsakovė nurodo, kad šiuo metu ji gyvena pastarajame bute. Byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad ieškovas ar atsakovė turi pakankamai santaupų kitam būstui įsigyti arba kompensacijai už teksiančią bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį išmokėti, nors teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, kad jo turimų lėšų 19 994,39 Lt dydžio piniginei kompensacijai išmokėti užtektų, o atsakovė nurodė, kad 32 000 Lt kompensaciją už A. V. priklausančią buto ½ dalį sumokėtų jos Anglijoje dirbantys sūnūs. Teismo turimais duomenimis, ieškovas niekur nedirba (b.l. 20, 26).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieškovo ir jo šeimos poreikis dalijamam daiktui (ginčo butui) yra didesnis, kadangi kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ieškovo šeima (jos nariai) neturi, duomenų, leidžiančių konstatuoti faktą, jog ieškovo šeima gali įsigyti kitą būstą, byloje nėra. Paskiriant ieškovui natūra visą ginčo butą, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo šeima, kurioje auga mažametis sūnus, ilgą laiką (nuo 2000 m. – b.l. 76) gyvena šiame bute, yra jį susiremontavusi ir įsirengusi pagal savo poreikius, tuo tarpu atsakovė ginčo bute niekada negyveno.

Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl ginčo buto, kaip bylos šalių bendrosios dalinės nuosavybės, atidalijimo natūra, paskiriant ieškovui visą butą, išspręstinas atsakovės naudai priteistinos piniginės kompensacijos dydžio klausimas. Nagrinėjamoje byloje paskyrus ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, konstatuota, jog ginčo buto rinkos vertė yra 64 000 Lt; įvertinus buto būklę iki atliekant jo pagerinimo darbus ir buto būklę po tokių darbų atlikimo, nustatyta, jog butas iki ieškovo inicijuotų pagerinimų atlikimo galėjo būti parduotas už 37 000 – 40 000 Lt (b.l. 99), t. y. dėl atliktų pagerinimų ginčo buto vertė padidėjo apie 27 000 Lt. Ankstesniame tarp šalių nagrinėtame ginče (prijungtoje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-59-807/2009) priimtame sprendime (b.l. 66-71) jau buvo konstatuota, jog iš visų ieškovo patirtų 32 758,88 Lt dydžio buto pagerinimo išlaidų J. V. ieškovui privalo kompensuoti tik jų dalį – 2 988,78 Lt, kuri susijusi su ėmimusi būtinų priemonių, taikytų siekiant išvengti žalos (ar pašalinti grėsmę) buto bendro naudojimo objektams (CK 4.83 str. 2 d. 1 p.). Likusios buto pagerinimo išlaidos iš J. V. nebuvo priteistos, nes jos nebuvo susijusios su minėtų būtinų priemonių taikymu (ėmimusi), be to, pagerinimai atlikti be bendraturtės sutikimo (CK 4.83 str. 4 d.).

Taigi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-59-807/2009, iš esmės jau pasisakė dėl J. V. pareigos atlyginti buto adresu A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje, bendraturčiui buto pagerinimo (ir atitinkamai jo vertės padidinimo) išlaidas, dėl šios pareigos apimties (J. V. buvo įpareigota atlyginti (iš jos buvo priteista) tik 2 988,78 Lt dydžio išlaidas, susijusias su ieškovo ėmimusi būtinų priemonių, skirtų siekiant išvengti žalos (ar pašalinti grėsmę) buto bendro naudojimo objektams). Tad nagrinėjamoje byloje bendraturtę įpareigojus kompensuoti ieškovui buto vertės padidėjimą, atsiradusį būtent dėl minėtų byloje Nr. 2-59-807/2009 tirtų pagerinimų atlikimo, iš esmės būtų paneigtos nurodytoje byloje teismų padarytos išvados. Byloje Nr. 2-59-807/2009 A. V. buvo įpareigotas netrukdyti J. V. naudotis ginčo butu (jo dalimi) su visais jame esančiais (atliktais) pagerinimais, už tai iš atsakovės nereikalaujant jokios kompensacijos (išskyrus aukščiau nurodytą 2 988,78 Lt dydžio kompensaciją už buto bendro naudojimo objektų remontą), ir tai nebuvo laikoma nepagrįstu J. V. praturtėjimu, jos turtinės padėties nepagrįstu, neteisėtu pagerėjimu. Tad nagrinėjamoje byloje atsakovę įpareigojus kompensuoti buto vertės padidėjimą, susijusį su visais ieškovo iniciatyva atliktais buto pagerinimais (kurių bendra suma - 32 758,88 Lt; ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad dėl atliktų pagerinimų buto vertė padidėjo 24 000 Lt - 27 000 Lt), toks įpareigojimas prieštarautų byloje Nr. 2-59-807/2009 priimtam įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam tarp tų pačių šalių, CK 4.83 str. 4 d. nuostatoms.

Tad, turint omenyje tai, kad nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog ginčo buto vertė yra 64 000 Lt, darytina išvada, kad proporcingai atsakovei priklausančiai buto daliai, J. V. priteistina 32 000 Lt piniginė kompensacija už ieškovui atitenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, priklausančią atsakovei (t.y. ½ dalį ginčo buto). Be to, byloje Nr. 2-59-807/2009 buvo nustatyta, kad ginčo buto bendrų patalpų remonto būtinų išlaidų suma sudaro 5 977,57 Lt, o atsakovė buvo įpareigota atlyginti ieškovui pusę šių išlaidų sumos (t.y. 2 988,78 Lt). Vis dėlto, nors byloje Nr. 2-59-807/2009 priimtu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteistos ginčo buto bendro naudojimo objektų pagerinimo išlaidos, ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti ar didinti vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi priteistinos kompensacijos dydžio. Atsakovės pareigą atlyginti ieškovui jo iniciatyva atliktų bendro naudojimo objektų remonto būtinas išlaidas numato CK 4.83 str. 2 d. 1 p., o šios pareigos įgyvendinimas nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo proporcingai bendraturčiams priklausančioms bendrosios dalinės nuosavybės dalims principo. Tai, kad atsakovė nuo ginčo buto ½ dalies įgijimo nuosavybėn momento nesinaudojo buto bendro naudojimo patalpomis ir ieškovo iniciatyva atliktais jų pagerinimais, taip pat nelaikytina pagrindu mažinti ar didinti vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi priteistinos kompensacijos dydžio. Atsakovė šią savo teisę visą laiką galėjo įgyvendinti, o jei ieškovas tam trukdė – galėjo bet kada kreiptis į atitinkamas institucijas, padėsiančias nurodytą teisę įgyvendinti priverstine tvarka.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu butas adresu A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje, atidalintinas tokiu būdu: ieškovui paskirtinas visas nurodytas butas natūra, iš jo atsakovės naudai priteisiant 32 000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.80 str. 2 d.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 378 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5, 31), 315 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų (b.l. 93, 94), 1 310 Lt advokatės teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų (b.l. 102, 141), iš viso – 2 003 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 185 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų (b.l. 93, 94) ir 444 Lt advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų (b.l. 142), iš viso – 629 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Už priešieškinio padavimą sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 113) iš ieškovo atsakovės naudai nepriteistinas, kadangi priešieškinio reikalavimai buvo visiškai atmesti. Pritaikius priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 374 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieškovui turėtų būti grąžinta 228 Lt dydžio permokėta žyminio mokesčio dalis (b. l. 5, 31), tačiau proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo į valstybės pajamas turi būti priteista 5,28 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Dėl to, pritaikius priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, nustatytina, jog ieškovui turi būti grąžinta 222,72 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės į valstybės pajamas priteistina 9 Lt teismo (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Atidalinti buto, esančio A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-9004-0016-0002, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis tokiu būdu:

1) A. V. paskirti natūra visą butą, esantį A. K. g. 274-1/ Klonių g. 2-1, Vilniuje, unikalus Nr. 1095-9004-0016-0002;

2) iš ieškovo A. V. atsakovės J. V. naudai priteisti 32 000 Lt (trisdešimt dviejų tūkstančių litų) kompensaciją už ieškovui atitenkančią J. V. priklausiusią buto dalį.

Priteisti iš atsakovės J. V. ieškovo A. V. naudai 1 374 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui A. V. 222,72 Lt (du šimtus dvidešimt du litus 72 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2010-02-01 mokėjimo nurodymu Nr. 513905.

Priteisti iš atsakovės J. V. į valstybės pajamas 9 Lt (devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas ji privalo sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.