- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-261/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2040-273/2011, pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. vasario 28 d. ieškovas G. R. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 545 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2011 m. vasario 17 d., t. y. 104 458,18 Lt, teismo žyminį mokestį, 600 Lt advokato išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 545 000 Lt sumos nuo 2011 m. vasario 17 d. iki visiško Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-343/2009 įvykdymo.
Ieškinyje teigė, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-141-343/2009 patenkino jo ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 545 000 Lt piniginę kompensaciją už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą 540 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas įsiteisėjo. Tačiau minėtoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui G. R. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 545 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2011 m. vasario 17 d., kas sudaro 104 458,18 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 545 000 Lt sumos nuo 2011 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2011 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teisme buvo gauti atsakovo Kauno miesto savivaldybės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašė Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovo G. R. ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo G. R. ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį, turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja viešosios teisės normos – Žemės įstatymas, taip pat įsakmiai nurodytas CK 4.100 straipsnis. Teismo vertinimu, atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Kadangi specialiosios teisės normos, reglamentuojančios žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu, priteisdamas ieškovui G. R. 545 000 Lt piniginę kompensaciją už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, vadovavosi Žemės įstatymo 47 straipsnio norma, kuri nustato, kad už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti kompensuojama. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nėra praleidęs terminų įvykdyti piniginę prievolę, be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-141-343-343/2009 yra susijęs su viešosios teisės prievoliniais mokėjimais - Žemės įstatymo 47 straipsnio taikymu, todėl šiuo atveju procesinės palūkanos nėra priteisiamos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą ir preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl palūkanų priteisimo, netyrė ir nepaisė teisės aktuose įtvirtintos žemės paėmimu suinteresuotos institucijos pareigos laikytis įstatymų, priimti sprendimus paimti žemę tik įstatymų nustatyta tvarka, atsiskaityti su savininku įstatyme nustatytais terminais ir be pagrindo ieškinį atmetė.
2. Teismas netinkamai aiškino LR CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatas. Anot apelianto, atsakovas, nesumokėjęs jam teisingos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 1999 m. įstatymų nustatytais terminais ir tvarka, nesilaikęs žemės paėmimo procedūros, nesutikęs su ieškiniu dėl žemės sklypo vertės nustatymo ir dėl to teisminėse instancijose bylinėjantis nuo 2007 m. iki 2011 m., privalo kompensuoti apelianto patirtus nuostolius dėl negalėjimo disponuoti žemės sklypu ar teisingu atlyginimu už šį sklypą ir sumokėti įstatymines palūkanas už naudojimąsi pinigais, įvertinant tai, kad ieškinys buvo patenkintas.
3. Žemės įstatyme taip pat nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietoje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Anot apelianto, ne tik CK, bet ir Žemės įstatymas numato nuostolių atlyginimą, kurie šiuo atveju pasireiškė nemokant nustatyto dydžio palūkanų už naudojimąsi pinigais, bei neturint teisės disponuoti žemės sklypu, kuris paimtas visuomenės poreikiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bei atsižvelgęs į pateiktus mokėjimo nurodymus Nr. 1786 ir Nr. 2089, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminų. Pažymi, kad priešingai, nei teigia apeliantas, teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Kadangi specialiosios teisės normos, reglamentuojančios žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos, bei pagrįstai nurodė, kad teismas, 2009 m. liepos 23 d. sprendimu priteisdamas ieškovui 545 000 Lt piniginę kompensaciją už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, vadovavosi Žemės įstatymo 47 straipsnio norma, kuri nustato, jog už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti kompensuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl palūkanų už teismo priteistą sumą.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys priteisti tokias palūkanas buvo atmestas, ieškovas G. R. savo apeliaciniame skunde teigia, kad Žemės įstatyme nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietoje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Anot apelianto, ne tik CK, bet ir Žemės įstatymas numato nuostolių atlyginimą, kurie šiuo atveju pasireiškė nemokant nustatyto dydžio palūkanų už naudojimąsi pinigais, bei neturint teisės disponuoti žemės sklypu, kuris paimtas visuomenės poreikiams. Pasak apelianto, atsakovas, nesumokėjęs jam teisingos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą 1999 m. įstatymų nustatytais terminais ir tvarka, nesilaikęs žemės paėmimo procedūros, nesutikęs su ieškiniu dėl žemės sklypo vertės nustatymo ir dėl to teisminėse instancijose bylinėjantis nuo 2007 m. iki 2011 m., privalo kompensuoti apelianto patirtus nuostolius dėl negalėjimo disponuoti žemės sklypu ar teisingu atlyginimu už šį sklypą ir sumokėti įstatymines palūkanas už naudojimąsi pinigais, įvertinant tai, kad ieškinys buvo patenkintas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį dėl palūkanų priteisimo, netyrė ir nepaisė teisės aktuose įtvirtintos žemės paėmimu suinteresuotos institucijos pareigos laikytis įstatymų, priimti sprendimus paimti žemę tik įstatymų nustatyta tvarka, atsiskaityti su savininku įstatyme nustatytais terminais ir be pagrindo ieškinį atmetė
Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškovo G. R. ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovas prašė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 545 000 Lt piniginę kompensaciją už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą 540 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (10-13 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimu minėtas ieškinys tenkintas (14-20 b.l.), Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą paliko nepakeistą (21-24 b.l.), Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą (25-28 b. l.). Minėtais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog ieškovas įrodė, kad buvo pažeistos jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: jo sutikimo atlikti jo žemės sklype pertvarkymus nebuvo, jis negali naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, ieškovo teises pažeidė atsakovas ir už paimtą privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui, t.y. apeliantui, buvo nuspręsta atlyginti realią žemės sklypo vertę pinigais - priteista 545 000 Lt piniginė kompensacija už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą 540 kv. m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas klausimas dėl disponavimo teisės žemės sklypu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog spręsdami klausimą dėl kompensacijos dydžio, visų instancijų teismai sprendė, kad žemės vertės padidėjimo rizika laikotarpiu nuo žemės sklypo faktinio paėmimo visuomenės poreikiams iki ieškovo kreipimosi gynybos į teismą teko atsakovui, todėl darytina išvada, jog ieškovui pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybę buvo atlyginta teisingai ir nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis tas pačias aplinkybes, kurios jau yra nustatytos bei konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, ir klausimas išspręstas iš esmės – iš dalies patenkintas Kauno miesto savivaldybės prašymas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties įvykdymas buvo išdėstytas, įpareigojant atsakovą priteistas sumas ieškovui G. R. sumokėti tokia tvarka: iki 2011 m. gegužės 23 d. – 207 904,80 Lt, iki 2011 m. birželio 30 d. – 120 000 lt, iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 120 000 Lt, iki 2011 m. lapkričio 23 d. – 120 000 Lt (67-69 b.l.) Teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra praleidęs tam tikrų prievolių įvykdymo terminą nėra pagrindo. Sprendžiant minėtiną klausimą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė ir nepraleido terminų įvykdyti neginčijamos apimties piniginę prievolę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį (95, 98-99 b. l.)
Teisėjų kolegija pažymi, jog turto paėmimą visuomenės poreikiams tiek ginčo teisinių santykių metu, tiek ir dabar reglamentuoja specialūs teisės aktai (Žemės įstatymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas), kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jų specifikos taikyti jiems privatinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-220/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m.rugsėjo 27d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-745/2012).
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė pagrįstai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.