Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-07-23 · Civilinė byla Nr. 2-141-343/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-23
Bylos Nr.
2-141-343/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centro, UAB „Kauno vandenys“, Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-141-343/2009Procesinio sprendimo kategorija 25.3,30.5, 30.11, 99.5, 116.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, Vaidai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo G. R. atstovėms D.R., advokatei Danai Žvingilienei

atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Tallat-Kelpšaitei,trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovui Vygaudui Moliui,trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui R.P. Šulskiui.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Kauno filialui, AB „Lietuvos geležinkeliai”, AB „VST” Kauno filialui, UAB „Kauno gatvių apšvietimas”, AB „Autrolis”, UAB „Kauno vandenys”, UAB „Kamesta” dėl įpareigojimo grąžinti žemės sklypą, priteisti 545 000 Lt už faktiškai paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 545 000 Lt už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) CK 1.138str., LR Žemės įstatymo 45 str., LR Vyriausybės 2005 08 25 nutarimo Nr. 924 „Dėl prašymų priimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu. Jis nurodė, kad 1994 09 15 pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos. 1995 11 29 buvo išduotas nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose leidimas Nr. L-171 vykdyti paminėto gyvenamojo namo griovimo darbus. Namas šiuo metu yra nugriautas. Prie gyvenamojo namo buvo inventorizuotas žemės sklypas, kurio dalį – 540 kv.m. jis įsigijo asmeninės nuosavybės teise sudaręs 1995 07 24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/95-1360. Šio žemės sklypo savininku jis yra iki šiol, moka mokesčius, tačiau naudotis juo negali, kadangi žemė iš jo neteisėtai paimta visuomenės reikmėm, t.y. jau 6 metai ji yra išasfaltuota, naudojama kaip parkavimo aikštelė. Tai patvirtina 2007 03 14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Jo kaip žemė savininko teisės yra grubiai pažeistos, nes už žemę su juo nėra atsiskaityta, o ją valdo savivaldybė. Žemė pagal Žemės įstatymą gali būti paimta iš privačios žemės savininkų tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu. Apskrities viršininkas turi išnagrinėti galimybę su paimamo žemės sklypo savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį. Nepavykus sudaryti mainų sutarties, pradedama žemės paėmimo visuomenės reikmėm procedūra. Jo žemės paėmimo klausimu jokia procedūra nebuvo ir nėra atlikta. Jam ne kartą buvo žadama, kad jam bus teisingai atlyginta už paimtą žemę, tačiau pažadas nėra įvykdytas. Dėl žemės rinkos vertės nustatymo jis kreipėsi į UAB „Kytra ir ko“, kuri nustatė, kad paminėto žemės sklypo vertė rinkos kaina yra 545 000 Lt . Šią sumą jis ir prašo priteisti.

Patikslintu ieškiniu (b.l. 46-50, t. 2) ieškovas prašo įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą atstatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, įregistruotas VĮ Registrų centre, sulyginti sklypo aukštį su (duomenys neskelbtini) gatve, pašalinti nuo šio sklypo asfalto dangą bei iškelti ne šiam sklypui priklausančias komunikacijas, suvesti į sklypą priklausančias komunikacijas- kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, buvusias iki sklypo neteisėto paėmimo, aptverti sklypą tvora ir sutvarkytą atiduoti ieškovui. Ieškovas nurodo Kauno miesto valdybos 1995 m. balandžio 4 d. potvarkio pagrindu 1995 m. liepos 24 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P19/95-1360 įsigijęs 540 m² žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemės sklypą tinkamai įregistruotos, ieškovas moka visus mokesčius už šį žemės sklypą, tačiau negali juo naudotis, nes žemė iš jo paimta visuomenės poreikiams, išasfaltuota, sujungta su kita valstybine žeme ir naudojama kaip parkavimo aikštelė gyventojų reikmėms. Jokia teisėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra atlikta, ieškovui nepasiūlyta kompensacija ar atitinkamas žemės sklypas kitoje vietoje. Ieškovas nurodo pageidaujantis susigrąžinti iš jo paimtą turtą tokį, koks jis buvo paėmimo metu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės nurodė, kad palaiko pradinį ieškinį, o patikslinto ieškinio atsisako. Nurodė, kad prašo priteisti kompensaciją už žemės sklypą. Paaiškino, kad vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės Kaune rekonstrukciją ieškovas 1995 11 29 išėmė leidimą griovimui ir buvo nugriautas ieškovui priklausantis namas. Ieškovui priklausantis žemės sklypas naudojamas visuomenės poreikiams: yra jo žemė sklype yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau mokesčius ieškovas mokas iki šiol. Ieškovas 2002 10 14 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas suteikti kitą žemės sklypą. Žemės sklypas faktiškai yra paimtas visuomenės poreikiams. Gatvės rekonstrukcijos darbams atlikti Kauno miesto savivaldybė 1999 05 sudarė sutartį su UAB „Kamesta“. Akte dėl darbų atlikimo yra nurodyta, kad bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie Geležinkelio stoties. Už darbus buvo apmokėta. Darbus organizavo Kauno miesto savivaldybės darbuotojas A. Šulcas. Ieškinio reikalavimų, suformuluotų patikslintame ieškinyje atsisakė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį Kauno miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti (t.1, b.l. 39-41). Nurodo, kad pirmiausiai ieškovas nenurodo, kada ir kieno sprendimu jam priklausantis žemė sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Žemės paėmimą visuomenė poreikiams reglamentuoja specialios teisės normos. Ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad jam buvo leista įsigyti žemės sklypą patvirtina aplinkybes, kad Kauno miesto savivaldybė nesiekė žemė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir todėl ieškovui buvo leista jį įsigyti privačion nuosavybėn. Antstolės G. Andrijauskienės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, kadangi nei pačiame protokole nenurodyta, nei papildomai nepridėti jokie dokumentai, kuriais vadovaudamasi ji nustatė, kad žemė sklype (duomenys neskelbtini)esanti automobilių stovėjimo aikštelė priklauso Kauno miesto savivaldybei, nei kokia teise. Taip pat nurodo, kad vadovautis ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita vadovautis nėra pagrindo, nes ji padaryta ieškovo užsakymu, vertė nustatyta visam žemė sklypui, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad visą žemės sklypą užima automobilių stovėjimo aikštelė. Prašo vadovautis CPK 178str. . Atsakovė nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 65-69, t. 2) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neįvardijo, kada ir kieno sprendimu žemės sklypas iš jo paimtas, nepateikė jokių paėmimą patvirtinančių įrodymų, t.y. įstatymuose nurodytų kompetentingų institucijų administracinių aktų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, jog sklype buvusias komunikacijas iškėlė ir naujas įvedė būtent atsakovė, kaip nepagrįstas vertintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atkurti sklype buvusią padėtį. Kaip neturintis teisinio pagrindo vertintinas ir ieškovo reikalavimas aptverti jam pačiam priklausantį žemės sklypą ir perduoti turtą šį turtą valdančiam savininkui. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčas yra neturtinio pobūdžio, todėl pirmąja instancija nagrinėtinas Kauno miesto apylinkės teisme.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėti ginčą pagal ieškinį nėra procesinių prielaidų, nes teismas, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje sutinkamai su CPK 232str. turėjo nurodyti reikalavimus, pagal; kuriuos byla bus nagrinėjama teismo posėdyje. Taip pat atstovė nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad nėra pateikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams dokumentai, automobilių stovėjimo aikštelė yra ne savivaldybės, niekur nėra įrodymų, kad savivaldybė įrengė aikštelę, neaišku apie kokią aikštelę yra klabama, nes prie geležinkelio stoties yra dvi aikštelės, atsakovė sumos neginčijo, nes laikė, kad ieškovas pradinio ieškinio atsisakė. Be to sutinkamai su CK 6.249str. 5d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija sutinka, kad teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra (t.1, b.l. 43-44). Nurodo, kad reiškimas reikalavimas yra nesusijęs su Kauno apskrities viršininko administracijos teisėmis ir pareigomis. Ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo žemės sklypas yra paimtas visuomenės poreikiams. Pagal Registrų centro pažymėjimą ieškovas yra žemės sklypo savininkas, nėra pradėta jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl ieškovas gali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemė sklypu.

Atsiliepimu į ieškinį VĮ Registrų centras nurodo, kad prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra (t.1, b.l. 45-46).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad pagal inventorizacinius dokumentus namas žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi. Žemės sklypas yra supiltas, nes buvo vedami tinklai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta, randasi Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl Kauno miesto savivaldybės atstovės paaiškinimas, kad savivaldybei ta aikštelė nepriklauso yra tik išvedžiojimai.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į patikslintą ieškinį tretieji asmenys VĮ Registrų centro Kauno filialas (b.l. 45, t. 1), Kauno apskrities viršininko administracija (b.l. 139-140, t. 1), AB „Lietuvos geležinkeliai” (b.l. 157, t. 1), UAB „Kauno vandenys” (b.l. 173-174, t. 1), UAB „Kauno gatvių apšvietimas” (b.l. 3, t. 2) nurodo neturintis jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) praeina vandens ir kanalizacijos tinklai, kurie būtini tikslu aprūpinti vandeniu už to sklypo esančių keleto daugiabučių namų gyventojų poreikius.

Ieškinys patenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovas G. R. ieškiniu (t.1, b.l. 1-4) prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 545 000 Lt už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) CK 1.138str., LR Žemės įstatymo 45 str., LR Vyriausybės 2005 08 25 nutarimo Nr. 924 „Dėl prašymų priimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą atstatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, įregistruotas VĮ Registrų centre, sulyginti sklypo aukštį su (duomenys neskelbtini) gatve, pašalinti nuo šio sklypo asfalto dangą bei iškelti ne šiam sklypui priklausančias komunikacijas, suvesti į sklypą priklausančias komunikacijas - kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, buvusias iki sklypo neteisėto paėmimo, aptverti sklypą tvora ir sutvarkytą atiduoti ieškovui CK 4.37str., 1.138str., Žemės įstatymo 45str., Konstitucijos 23str. pagrindu (t.2, b.l. 46-50). Iš nurodytų procesinių dokumentų turinio akivaizdžiai seka, kad ieškovas reiškia alternatyvius reikalavimus siekdamas apginti savo pažeistas teises. CPK 110straipsnis nustato, kad šalių procesinis dokumentas yra ieškinys, o CPK 115straipsnio 4d. nustato, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovas yra pateikęs ne du skirtingus ieškininius pareiškimus, bet du alternatyvius reikalavimus pažeistoms teisėms apginti. Atsakovės motyvą, kad teismas bylą gali nagrinėti tik pagal patikslintą ieškinį vadovaujantis CPK 232str. teismas atmeta tuo pagrindu, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo pirmą reikalavimą, yra gautas atsakovės atsiliepimas į pirmą reikalavimą, vyko keletas parengiamųjų teismo posėdžių aiškinantis pirmą ieškovo reikalavimą. Be to, teismas pažymi tą aplinkybę, kad ieškovas, tik supratęs, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė neteiks įrodymų, pateikė antrą ieškinio reikalavimą. Kita vertus, teismas pripažino, kad pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, todėl turėjo teisinį pagrindą bylą nagrinėti pagal pareikštus reikalavimus, ką ir padarė. CPK 232str. nenurodo, kad teismas negali nagrinėti bylos pagal visus pareikštus reikalavimus, nors ieškovas skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje per atstovę palaikė vieną iš alternatyvių reikalavimų.

Ieškovas G. R. 09 15 pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos (t.1, b.l. 7). 1995 11 29 buvo išduotas nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose leidimas Nr. L-171 vykdyti paminėto gyvenamojo namo griovimo darbus (t.1, b.l. 8). Ieškovas 2008 02 29 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad leidimą griauti gyvenamąjį namą jis išėmė dėl to, kad nestabdyti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos, sutiko, kad namas būtų nugriautas, jam pažadėjo, kad bus sutvarkyti žemės dokumentai ir tai padarė kaip pilietis (t.1, b.l. 150-153) . Namas šiuo metu yra nugriautas, nors inventorinėje byloje tai nėra pažymėta. Išduodant leidimą griauti gyvenamąjį namą buvo atlikta paminklosauginė ekspertizė (t.9.2, b,.l 51-54). Ekspertizės akte Nr. 95, surašytame 1995 metų rugsėjo mėn., nurodyta, kad šiuo metu, statant (duomenys neskelbtini) tiltą ir projektuojant transporto prieigas, yra numatyta sklypo vietoje (duomenys neskelbtini) įrengti estakadą ir priešais geležinkelio stotį požeminę aikštelę pėstiesiems, taip pat nurodoma, kad pastato būklė patenkinama. Šio akto išvadose nurodoma, kad dėl architektūrinės vertės pastatui galėtų būti suteiktas municipalinės kultūros paveldo vertybės juridinis statusas, juolab, kad pastatą dėl patenkinamos jo būklės galima restauruoti. Kita vertus, dėl (duomenys neskelbtini) tilto prieigų statybos ir geležinkelio stoties aikštės pertvarkymo pastatas vis tiek turėtų būti nugriautas. Todėl atsižvelgiant į šiuos motyvus, o taip pat kol kas tiksliau nežinomą statybos ir pertvarkymo laiką, pastatas komisijos išvada galėtų būti : 1) restauruotas ir panaudotas pagal savininko numatytą paskirtį; 2) nugriautas atlikus fotofiksaciją, o toje vietoje pastatytas laikinas savininko poreikius atitinkantis statinys. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovo gyvenamasis namas buvo nugriautas vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus 2007 10 09 raštą Nr. 43-10-933, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija buvo pradėta 1994 m. , o 1996 08 02 Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 556 šiuos darbus organizuoti buvo paskirtas Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkymo poskyrio vyriausiasis inžinierius A. Šulcas. Bylų nomenklatūroje yra nustatyta, kad miesto komunalinių objektų rekonstrukcijos ir kitų darbų sutartys yra saugomos 10 m. (t.1, b.l 95), todėl atsakovė negali teismui pateikti jokių dokumentų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos. Taigi, iš nurodyto, teismas daro išvadą, pirma, kad nors įrodymai šioje byloje yra pas atsakovę, tačiau ji jų nėra išsaugojusi. Antra, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas buvo nugriautas vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, yra įrodytos atsakovės nuoroda, jog (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija prasidėjo 1994 metais, t.y. šalių nurodomas rekonstrukcijos laikas sutampa. Trečia, iš ekspertizės akto seka, kad dėl (duomenys neskelbtini) tilto prieigų statybos ir geležinkelio stoties aikštės pertvarkymo ieškovo gyvenamasis namas vis tiek turėtų būti nugriautas. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad dėl to vis tiek ieškovui priklausantis žemės sklypas turėjo būti paimtas visuomenės poreikiams, nes tik tuomet savivaldybė galėtų spręsti, ką daryti su tame žemės sklype esančiais statiniais ar sodiniais. (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai buvo pabaigti 1999 07 30 ir tai patvirtina UAB „Kamesta“ 207 10 08 raštas (t.1, b.l. 85). Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė jokių motyvų, dėl kurių ieškovui būtų buvę reikalinga nugriauti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodė, kad griovimo darbus atliko ne jis, bet įmonė, kuri vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją. (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija buvo vykdoma atsakovės Kauno miesto savivaldybės užsakymu, ji pilnai už atliktus darbus yra atsiskaičiuosi su UAB „Kamesta“. Iš nurodytų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog ieškovui sutikus tikslu nestabdyti vykdomos (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos, atsakovės prašymu ir jai finansuojant ir buvo nugriautas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Prie aukščiau nurodyto gyvenamojo namo buvo inventorizuotas žemės sklypas. Kauno miesto valdyba 1995 04 04 Potvarkiu Nr. 517-v leido ieškovui 540 kv.m. išsipirkti (t.1, b.l. 11). Ieškovas minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teise sudaręs 1995 07 24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/95-1360(t.1, b.l. 10) ir jį įregistravo nekilnojamojo turto registre. Tai patvirtina nekilnojamojo turto registro pažymėjimas (t.1, .bl. 13). Kaip jau minėta, ieškovo gyvenamasis namas buvo nugriautas vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją. Vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, iš ieškovo faktiškai visuomenės poreikiams buvo paimtas ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis 540 kv.m. žemės sklypas, nes buvo praplatinta gatvė, jo žemės sklypas sukeltas, jame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė dalį sklypo išasfaltuojant, ant jam priklausančio žemės sklypo buvo pastatytas UAB „Autrolis“ troleibusų stulpas, ant jo žemės sklypo yra įrengtas šaligatvis, vietoje buvusių dviejų įvažiavimų, padarytas vienas, kurio pusė yra ant jo žemės sklypo. Tai patvirtina atsakovės Kauno miesto savivaldybės pateikta (duomenys neskelbtini) sklypo schema (t.1, b.l. 163), UAB „Valakas“ toponuotrauka (t.2, b.l. 25). Darbus vykdė Kauno miesto savivaldybė, nors neigia faktą, kad automobilių stovėjimo aikštelė priklauso jai ir kad ji tą automobilių stovėjimo aikštelę įrengė. Atsakovė nurodė, kad teismui jokių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos pateikti negali. Kad dokumentų nėra patvirtina sekantys įrodymai: Kauno apskrities archyvas pranešė teismui, jog archyvui dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija saugoti neperduoti (t.1, b.l. 129). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius 2008 12 04 rašte Nr. 40-2-1850 nurodė, kad nebuvo rengiami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tilto prieigų bei Kauno geležinkelio stoties detalieji planai (t.2, b.l. 126). Kauno miesto Taryba 2008 12 18 sprendimu nepritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimui visuomenės poreikiams (t.2, b.l. 129). Kauno apskrities viršininko administracijos Teisės departamentas 2009 02 21 raštu Nr. 6-213 pranešė, kad Kauno apskrities viršininko sutikimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos nebuvo išduotas, duomenų apie išduotą statybos leidimą rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvę ir apie rekonstruotos (duomenys neskelbtini) gatvės pripažinimą tinkama naudoti nėra (t.2, b.l. 150). Tačiau įrodymus apie (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdytą rekonstrukciją pateikė UAB „Kamesta“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ieškovo žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelę įrengė atsakovė. Tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis sekančiais įrodymais: UAB „Kamesta“, kuri vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus, 2007 10 08 raštu Nr. 2945 pranešė teismui, kad pabaigus darbus visi kontrakto dokumentai buvo perduoti Kauno miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriui, darbų garantinis laikotarpis baigėsi 2001 07 30 (t.1, b.l. 85). Kartu UAB „Kamesta“ pateikė teismui Rangos darbų sutartį kontraktui, 1999 07 30 darbų baigimo pažymos nuorašą, išrašo iš atliktų darbų ir apmokėjimo pažymos Nr. 23 už 1999 metų gegužės mėn. nuorašą (t., b.l. 86-93). Iš įvykdytų darbų akto už 1999 metų gegužės mėn. matyti, kad buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie geležinkelio stoties (t.1, b.l. 92). Ši automobilių stovėjimo aikštelė yra užfiksuota 2007 03 14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.1. b.l. 15-18). Automobilių stovėjimo aikštelė randasi Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl ji priklauso būtent Kauno miesto savivaldybei.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovas įrodė, kad buvo pažeistos jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Gyvenamasis namas buvo nugriautas nors ir jo sutikimu, bet tikslu įvykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją ir sutvarkyti geležinkelio stoties aikštę. Ant beveik pusę jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtas šaligatvis, pravažiavimas. LR Konstitucijos 23str. nustato, kad nuosavybė yra neliečiama. Ieškovo sutikimo atlikti jo žemės sklype nurodytus pertvarkymus nėra. Ieškovas negali žemės sklypu naudotis pagal paskirtį. Todėl teismas daro išvadą, kad jo tiesės yra pažeistos ir kad jo teises pažeidė atsakovė Kauno miesto savivaldybė.

Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, 2002 10 14 kreipėsi į Kauno miesto mero pavaduotoją, nurodydamas, kad, vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, buvo pažeistos jo namų valdos žemės sklypo ribos. Nurodė, kad jo teritorijoje buvo pravesti vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir telefono tinklai ir prašydamas suformuoti žemės sklypą naujo pastato statybai esamoje teritorijoje, o neesant galimybės tai padaryti, pavesti atsakingoms tarnyboms nedelsiant suderinti naujo sklypo miesto centre skyrimą (t.1, b.l. 63). Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyrius 2003 02 25 raštu Nr. 630-2-92 pateikė ieškovui du projektinius (duomenys neskelbtini) sklypų planus (t.1, b.l. 65). Tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog atsakovė pripažįsta esant ieškovo teisių pažeidimą.

CK 1.138str. 1d. 2p. nustato, kad civilines teises gina teismas atkurdamas buvusią iki pažeidimo padėtį. Teismas, įvertinęs susiklėsčiusią faktinę padėtį, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, įtvirtintu CK 1.5str 4d., sprendžia, kad tenkinti ieškovo reikalavimą ir atstatyti buvusią padėtį būtų neprotinga, nes tai pirma, prieštarautų visuomenės interesams, antra, tai būtų susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis, ir tai nėra tikslinga įvertinus šalyje susiklosčiusią krizinę situaciją, trečia, ieškovui priklausantis žemė sklypas akivaizdžiai jau yra paimtas visomės poreikiams, ketvirta, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas, suprasdamas ir įvertinęs esamą situaciją yra pareiškęs alternatyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą sprendžia, kad patenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam piniginę kompensaciją.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras reglamentuoja specialios teisės normos. Tai padaryta šiuo atveju nebuvo. Be to, kaip nurodyta aukščiau, nebuvo parengti detalieji planai, nubuvo gauti leidimai ir sutikimai. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija vyko spontaniškai, neturint nei planų, nei leidimų ir todėl tam reikiamai nepasiruošus, t.y. paėmus ieškovo žemę visuomenės poreikiams be privalomų procedūrų. Pažymėtina ta aplinkybė, kad ieškovas iki šiol moka žemės mokesčius valstybei (t.1, b.l. 19-26), nors pagal paskirtį žemės sklypu negali naudotis jau daugiau kaip 10 metų.

Ieškovas nurodo, kad žemės rinkos vertė yra 545 000 Lt . Tai nustatė specializuota turto ir verslo vertinimo firma UAB Kytra ir Ko“. Turto vertinimo ataskaita yra p[prijungta prie bylos. Žemės įstatymo 47str nustato, kad už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti kompensuojama. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, nors žemės sklypu negali naudotis nuo 1995 metų pabaigos, tačiau iki šiol už šį žemės sklypą moka mokesčius valstybei, į tai, kad ieškovas neprašo priteisti piniginės kompensacijos už nugriautą gyvenamąjį namą, į tai, kad jis elgėsi kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir nestabdė (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos, į tai, kad jis elgiasi sąžiningai, teisingai valstybės atžvilgiu, sprendžia, kad jam už faktiškai paimtą iš jo žemės sklypą visuomenės poreikiams priteistina jo nurodyta 545 000 Lt kompensacija, kuri šiuo atveju visiškai atitinka teisingą kompensavimą už iš ieškovo paimtą visuomenės poreikiams turtą.

Atsakovės atstovė nurodė, kad sutinkamai su CK 6.249str. 5d. žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, todėl nesutiko su pateiktu žemės sklypo įvertinimu. Teismas šį argumentą atmeta tuo pagrindu, kad šiuo atveju teismas priteisia ne žalos atlyginimą, juolab, kad ir ieškinys buvo pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet kompensaciją už faktiškai paimtą visuomenės poreikiams žemė sklypą.

Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 11 904,80 Lt, kurias sudaro žyminis mokestis, išlaidos už žemės rinkos vertės nustatymą, už toponuotrauką (t.1, b.l. 5,33,71, t.2, b.l. 24) CPK 93str. pagrindu.

. Vadovaudamasis CPK 259str., 260str., 268str., 270str., LR Konstitucijos 23str., Žemės įstatymo 47 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Ieškovui G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 188764867, a/s (duomenys neskelbtini) AB DNB NORD bankas, Kauno skyrius) 545 000 Lt (penkių šimtų keturiasdešimt penkių tūkstančių litų ) piniginę kompensaciją už faktiškai visuomenės poreikiams paimtą 540 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11 904,80 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturis litus 80ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Rūta Palubinskaitė