- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-793-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08877-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- „Plus Plus Capital“ AS
- Atsakovas
- V. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Plus Plus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo, laikyti nepaduotu ir ieškinį grąžinti ieškovui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 1 504,06 Eur skolos, 205,16 Eur baudos, 135,37 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad prie ieškinio nepridėti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
3. 2020 m. balandžio 3 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Nurodė, kad atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 23 d., paštu išsiųstu laišku, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, nurodyta, jog tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Šią praktiką papildo ir vėlesnės nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės buvo išaiškintos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo, kurioje, be kita ko, buvo nustatytas teismo įpareigojimas pateikti duomenis, kad atsakovas faktiškai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, o jų nesant, įrodymus, kad atsakovas buvo informuota viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Teismas sprendė, kad duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo įteiktas atsakovui, byloje nėra. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, vien tik faktas, kad ieškovas siuntė laišką atsakovui nepatvirtina, kad atsakovui buvo išsiųstas būtent pranešimas apie reikalavimo perleidimą, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, byloje nėra ir ieškovas tokių duomenų kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo teismui nepateikė; taip pat nepateikta kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. skolininkui įteikus ieškinį su priedais, yra laikoma tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir toks įteikimas atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nevaržo skolininko teisių labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-105/2011).
7.2. Ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. Ž. ir procesinius dokumentus įteikus atsakovui teismo tvarka (jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimo būdu), toks informavimas apie reikalavimo perleidimą yra laikomas tinkamu. Teikdamas ieškinį, ieškovas prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
7.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė ieškinio trūkumus ir nustatė ieškovui terminą, per kurį ieškinio trūkumai turėjo būti ištaisyti. Šios nutarties ieškovas neskundė, todėl nutartis įsiteisėjo ir ieškovui privaloma. Išaiškintina ieškovui, kad jam apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį apeliacinės instancijos teismas, negali vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties teisėtumo, o tik įvertinti ar ieškovas įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį, t. y. ar pašalino šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius UAB „mogo LT“ 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus baltic „OU Lietuvos filialas. Ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš 2017 m. vasario 28 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties ir išrašo iš bylų priėmimo perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „mogoLt ir „PlusPlus Capital“ AS. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą, kuriame nurodoma apie reikalavimo teisių perleidimą bei atsakovo pareigą turimą įsiskolinimą grąžinti naujajai kreditorei. Taip pat ieškovas teismui pateikė AB „Lietuvos paštas“ lydraščio kopiją su informacija apie išsiųstą korespondenciją atsakovui.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. kovo 27 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą arba buvo informuotas viešo paskelbimo būdu kaip nustatyta CK 1.65 straipsnyje. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovui buvo siunčiamas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo atsakovo gyvenamosios vietos adresu bei nurodė siuntos numerį. Patikrinus šį numerį AB „Lietuvos paštas“ internetiniame tinklapyje www.post.lt matyti, kad toks siuntos numeris jau neegzistuoja, t. y. nėra išlikusių duomenų apie nurodytos siuntos įteikimą/neįteikimą. Kita vertus, ieškovas ir nenurodo, kad atsakovui jo siųsti dokumentai buvo įteikti asmeniškai ar kitaip kaip nors pranešta atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatytas terminas ieškovui ieškinio trūkumus pašalinti, nėra įvykdyta.
13. Ieškovas nurodo, kad teikdamas ieškinį, ieškovas prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareiga teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu viešo paskelbimo būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-111-781/2015).
14. Esant šioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir ieškovo atskirajame skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.