Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų, Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. E. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. E2YT-7289-223/2019 pagal B. E. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ “Turto bankas”, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

11. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad ypatingos teisenos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir vertina su kitais bylos duomenimis.

12. Nurodo, kad pastatas, į kurį ji pretenduoja, pastatytas 1972 metais. Bylos dokumentais, pareiškėjos ir liudytojų parodymais įrodyta, kad ūkio pastatą statė ir apeliantės sutuoktiniui leido naudotis būtent tuometinis geležinkelis. Lietuvos geležinkelis ir nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog būtent geležinkelis yra ir/ar buvo ūkio pastatų savininkas ir/ar valdytojas. Taigi statybą leidžiantys dokumentai, planai, statybą ir/ar rekonstrukcijos leidimai ir pan. galėjo būti tik tuometiniame geležinkelyje, bet ne pas apeliantę ar jos sutuoktinį. Aplinkybė, kad statybos ir/ar rekonstrukcijos dokumentai nėra perduoti ir/ar išsaugoti Lietuvos geležinkelio, įrodo aplinkybę, kad geležinkelis jau tuo metu laikė, kad ūkio pastatai yra apeliantės nuosavybė. L. S. A. T. posėdžio metu nurodė, kad ji atliko pastato matavimus, nubraižė planą, kas reiškia, jog šie planai buvo, bet neišlikę ne dėl apeliantės kaltės.

13. Pažymi, kad žiūrint orto foto, matyti, kad šioje teritorijoje yra daugybę ūkio pastatų, garažų, kurie statyti apie 1970 metus geležinkelio ir nuo to laiko šiais pastatais iki šiol naudojasi aplinkinių namų gyventojai ir nuo valdymo pradžios (1970 metų) tais pastatais rūpinasi kaip savo, t. y. juos prižiūri, atlieka remontus, naudojasi jais pagal paskirtį ir niekas nuo 1970 metų iki šiol nereiškė jokių pretenzijų į šiuos ir pastatus.

14. Nuo 1970 metų apeliantė ir daug kitų pastatų savininkų rūpinasi jiems buvusio darbdavio paskirtais naudotis ūkio pastatais, investuodami lėšas, juos prižiūrėdami, juos naudodami. Nei geležinkelis, nei savivaldybė, nei NŽT niekada nuo 1970 metų nėra pareiškusi jokių pretenzijų, prašymų, pageidavimų. Nei viena institucija neprižiūrėjo, neinvestavo į šiuos pastatus, t. y. šie pastatai nėra griuvėsiai tik dėl to, kad apeliantė ir kiti savininkai pusę amžiaus valdė, prižiūrėjo ir investavo į šiuos pastatus asmenines lėšas, būdami įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos pastatus. Apeliantė ir kiti yra įsitikinę, kad šie pastatai buvo teisėtai jiems paskirti darbdavio valdyti ir naudoti ir niekas neturi daugiau teisių nei jie. Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai arba valstybei niekada šie pastatai nebuvo perduoti ir/ar valstybė niekada jų neperėmė ir negalėjo perimti, nes šiuos pastatus nuo 1972 metu valdė tuometinis geležinkelis, kuris savo darbuotojams perdavė valdyti ir naudoti pastatus. Kiti asmenys taip pat buvo įsitikinę, jog būtent apeliantė yra šio pastato savininkė.

15. Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba galimai siekia neteisėtai nusavinti šiuos pastatus ar žemės sklypą ir galimai parduoti, taip gaudama pelną. Byloje svarbios faktinės aplinkybės, reikšmingi faktai gali būti įrodinėjami ir nustatomi tiek tiesioginiais įrodymais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, kt.).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių imperatyvių įstatymo reikalavimų neįgyvendino, įrodymus ištyrė, rėmėsi tik valstybės institucijų atstovų formalia pozicija, o išvadas teismas grindė nesiaiškinant ir neatskleidžiant visų esminių bylos aplinkybių, nesiimunt visų veiksmų išsamiam bylos išnagrinėjimui, nepagristai nevertinant ir atmetant kitus pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus patvirtinančius bylos duomenis, kas ir lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo šiuo atveju priėmimų, nepagristų išvadų, jog pareiškėja neva neįgijo žemės sklypo (nevaldė žemės sklypo), ant kurio buvo pastatyti statiniai, o ginčo statiniai neva laikytini nelegalia statyba, todėl neva negali būti įgyjami pagal įgyjamąją senatį, padarymų. Teismo pagrindinis ieškinio atmetimo argumentas buvo tai, kad apeliantė neįrodė, kad ūkio pastatas nėra valstybės nuosavybė. Taigi asmuo (apeliantė) atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai valdęs, naudojęs ūkio pastatą, vienintelis galėjęs daryti jam poveikį yra neįrodęs kad tai ne valstybei priklausantis pastatas. Pažymėtina, kad pastatas nėra sugriuvęs, apleistas. Priešingai prižiūrimas, nuotraukose matoma uždėta spyna, kas reiškia, jog apeliantė visada buvo įsitikinusi, jog yra šio pastato savininkė ir niekas neturi daugiau teisių nei ji.

17. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos B. E. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

22. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas)

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

24. Pareiškėja prie skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad kiti asmenys įgijo nuosavybės teises į panašius statinius pirkimo-pardavimo būdu. Teismas šių dokumentų nepriima. Pareiškėjos pateikti Nekilnojamo turto išrašai apie tai, kad kaimyninių garažų savininkai yra įteisinę pastatus, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį. Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos nurodyti asmenys nuosavybę įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, be to, ūkinis pastatas (kuris yra šalia ginčo pastato) yra kito buto priklausinys. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas pripažinti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą (garažą), teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad statinys, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises, yra pagalbinis pastatas - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas statiniui nėra suformuotas ir įregistruotas. Statinys nėra įregistruotas viešame registre. Pareiškėjos teigimu, jos sutuoktiniui 1972 m. (duomenys neskelbtini) leido naudotis nenaudojamu pastatu ir jį kartu su sutuoktiniu juo naudojosi nuo 1972 m spalio 9 d.. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėja prašo įgyjamosios senaties pagrindu nekilnojamojo turto įgijimą pripažinti jai, o ne jos sutuoktiniui, kurio įpėdine ji yra. Turtas nuosavybėn 1972 metais perduotas nebuvo, leista tik juo naudotis. Pareiškėja aiškiai neįvardija kada ji ar jos sutuoktinis tapo daikto savininku.

27. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

28. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/(duomenys neskelbtini)).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į įgyjamosios senaties instituto taikymui aktualų teisinį reglamentavimą, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai, nėra.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas statytas 1958 m. (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla). Pareiškėjos sutuoktinis 1972 m. kreipėsi į tuometinį darbdavį (duomenys neskelbtini), prašydamas leisti nenaudojamą tvartą sandėliuką prie (duomenys neskelbtini) naujai įrengti asmeninių automobilių saugojimui (garažui). Taigi apeliantas prašė tuometinio darbdavio leidimo naudoti pastatą savo poreikiams.

32. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui patvirtinančių, jog ūkio pastatas buvo pastatytas ar rekonstruotas teisėtai, pareiškėja neįrodė, jog ūkio pastatas, į kurį pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teises, 1972 metais buvo rekonstruotas laikantis nustatytos tvarkos, turint statybos ar rekonstrukcijos leidimą, jis tik pritaikytas automobilio saugojimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai), nes nėra duomenų, kad statiniu buvo leista disponuoti: perstatyti, elgtis kaip su savu.

33. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

34. Kaip minėta ankščiau, ginčo pastatas nėra teisiškai įregistruotas, jis nėra įtrauktas į valstybės ar savivaldybės turto apskaitą, todėl svarbu byloje nustatyti turto kilmę, iš kokių šaltinių jis buvo sukurtas. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas priklausė (duomenys neskelbtini), kurių teisių peremėjas yra - AB „Lietuvos geležinkeliai“. AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurių valdytoju paskirta LR Susisiekimo ministerija. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011). 1972 m. buvo prašoma leisti turtą tik naudoti. Duomenų, kad šis valstybinį turtą buvo bandyta privatizuoti ar perduotas kitu pagrindu pareiškėjos sutuoktiniui nuosavybės teisėmis, nėra. Tai, kad pareiškėja su sutuoktiniu ilgą laiką naudojosi ginčo statiniu, pareiškėja nuosavybės teisės į ginčo statinį neįgijo, nes šiai dienai įrodymų, kad ginčo statinys nepriklauso valstybei, pareiškėja nepateikė. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus ar jų dalį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

35. Pareiškėja teismui duomenų, kad ji, įsigydama butą, įsigijo ar bandė įsigyti kaip buto priklausinį - ūkinį pastatą, nepateikė. Ji net neįrodinėjo, kad pastatą, į kurį reiškia teises, naudoja kaip gyvenamojo namo ar buto priklausinį. Butų su priklausiniais privatizavimo procesas lengvatinėmis sąlygomis pasibaigęs, tačiau nepasinaudojimas šia teise nereiškia, kad nuosavybės teises galima pripažinti reiškiamu pagrindu.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai neužkerta kelio šį statinį pareiškėjai įgyti nuosavybės teisėmis kitu būdu, pvz. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.