Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 30 parų arešto bausme, 2015 m. liepos 30 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėčiui A. S.: 2025 m. rugsėjo 12 d. apie 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu ramentu ne mažiau tris kartus sudavė savo tėčiui A. S. į galvą, veidą, taip sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 15 d. liudytojas M. P. paaiškino, kad jis turi draugą A. S., su kuriuo anksčiau buvo kaimynai, tačiau jų draugystė tęsiasi iki dabar. Kartais jis pas A. S. į namus, (duomenys neskelbtini), nuvyksta jo aplankyti. Žino, kad A. turi sūnų D. S., kuris gyvena savo tėčio A. namuose. Pats su D. seniau bendraudavo daugiau, jie sutardavo, tačiau šiuo metu bendrauja mažai. Anksčiau yra girdėjęs, kad D. yra konfliktavęs su savo tėčiu A., jį vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Dažniausiai jie konfliktuodavo, kai abu būdavo neblaivūs. Apie įvykio dieną gali nurodyti, kad jis pačio įvykio, kaip buvo sumuštas A. S., nematė, jo namuose tuo metu nebuvo, tačiau 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 11.00 val., jam atvykus pas A. S. į namus, pastebėjo, kad jo galva yra sumušta, buvo užklijuoti galvos pleistrai. A. S. paklausus, kas jam nutiko, jis jam pasakė „D. trenki“. Suprato, kad jo sūnus D. jį sumušė. Taip pat jis jam nurodė, kad viskas įvyko 2025 m. rugsėjo 12 d. A. S. paprašius, jis padėjo jam nuo galvos nulupti pleistrus, kadangi nurodė, kad žaizdos pradėjo pūliuoti. Nuplėšus pleistrus, jis matė ant A. S. galvos esančias dvi žaizdas, jo plaukai buvo šiek tiek kruvini. Kaip ir minėjo, pats jokio konflikto nematė, nematė, kaip prieš A. S. buvo panaudotas fizinis smurtas ir iš ko jam buvo suduota, kadangi įvykio metu ten nebuvo. Po to 2025 m. rugsėjo 14 d. jis iškvietė policijos pareigūnus, nepaisant to, kad A. S. prašė jo to nedaryti (b. l. 67-68).

Iš 2025 m. rugsėjo 14 d. Policijos registruojamų įvykio registro duomenų matyti, kad kelių dienų bėgyje namuose susimušė tėtis ir sūnus, bijojo kviestis tarnybas. Vyrui likusios galimai kirstinės žaizdos, jas reikalinga susiūti. Nepilnamečių konflikto metu nebuvo. Apie įvykį pranešė šeimos draugas, kuris laukia su abiem konflikto dalyviais vietoje (b. l. 13-17).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. rugsėjo 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32768-25 matyti, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu, neblaivus D. S. (girtumas nenustatytas), suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, sumušė savo neblaivų tėvą A. S. (girtumas nenustatytas), dėl to nukentėjusiajam buvo praskelta bei sumušta galva. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. 2025 m. rugsėjo 14 d. apie įvykį pranešė ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė nukentėjusiojo draugas M. P. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, apžiūros metu nieko nepaimta. Įtariamasis nesulaikytas, įpareigotas atvykti į Kelmės rajono policijos komisariatą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-8).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad M. P. paaiškino, jog konflikto nematė, tačiau 2025 m. rugsėjo 14 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini), pas A. S. į svečius, jis jam paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. tarp jo ir jo sūnaus D. S. kilo konfliktas, kurio metu D. S. jam (A. S.) sudavė į galvą, dėl to šis patyrė sužalojimus, kuriuos pamatė jis (M. P.). S. K. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. dalyvavo išgertuvėse, kuriuose D. S. trenkė savo tėvui A. S. į galvą, taip jis buvo sužalotas. D. S. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. vyko išgertuvės gyvenamajame name, kurių metu jis sukonfliktavo su savo tėvu A. S. ir trenkė tėvui į galvą. D. S. ir A. S. susitaikė ir pretenzijų vienas kitam neturi (b. l. 9-12).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta – virtuvės kambarys, kuriame yra medinis stalas, aplink jį sudėtos medinės kėdes ir virtuvėje esanti kita buitinė technika. Aplinka vaizdo kameromis nefilmuojama. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 18-25).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrint A. S. ant jo galvos matomas medicininis tvarstis. Pro tvarstį kairėje kaktos pusėje matoma violetinės spalvos dėmė, panaši į hematomą ir patinimą. Apžiūrint vyro plaukus, matomi priekinėje galvos dalyje išdžiūvusio, raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują likučiai plaukuose. Pakaušyje matomos taip pat atrodančios galimai kraujo dėmes. Daugiau reikšmingų tyrimui detalių neužfiksuota (b. l. 26-33).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrimas alkūninis ramentas, kurio ilgis – 1,05 m. Ramento rankena yra plastmasinė, pilkos spalvos. Ramentas susideda iš rankenos, reguliavimo mechanizmo. Ramento aukštis reguliuojamas. Reguliavimo mechanizmas yra aliuminis, pilkos spalvos (b. l. 38-43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui A. S.

D. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, nes įvykio metu buvo neblaivus, bet tiki tėvo A. S. parodymais, kad jis prieš jį smurtavo. Išvadą dėl neteisėtų D. S. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. S., liudytojų S. K. ir M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. rugsėjo 14 d. Policijos registruojamų įvykio registro duomenys, 2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2025 m. rugsėjo 14 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32768-25, 2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2025 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 14 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. S. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo tėvas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis dėl kaltinamojo veiksmų nesikreipė į policiją, tačiau apie įvykį policijai pranešė A. S. sužalojimus pastebėjęs liudytojas M. P. Ant nukentėjusiojo galvos buvo matyti kaltinamojo panaudoto smurto požymiai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą savo tėvui, ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai D. S. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, kaltinamasis D. S. paaiškino, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo A. S., su juo susitaikė, jam A. S. atleido. Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jie susitaikė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. S. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis (sūnus) susitaikė su nukentėjusiuoju (tėvu). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.

Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad D. S. teistas vieną kartą, prieš vienuolika metų už baudžiamąjį nusižengimą, kuris pagal BK 97 straipsnį teistumo neužtraukia, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 86-90). Nors kaltinamasis 2014 m. rugpjūčio 7 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 103-105), tačiau įvykis įvyko prieš 11 metų ir ilgą laiką po to įvykio kaltinamasis analogiško pobūdžio naujų nusikalstamų veikų nepadarė. D. S. per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 93-94). D. S. šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95-97). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš D. S. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks, pasižadėjo daugiau alkoholio nevartoti. Taigi, D. S. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kaltinamasis nėra piktybiškas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad D. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimi šeimos nariai, teisiamajame posėdyje buvo matyti, kad juos abu sieja ilgalaikiai tvirti ir artimi ryšiai, abu jie teismo posėdžio metu patvirtino, kad vienas kitu rūpinasi ir gyvena kartu, taip pat ir tai, kad tėvas (nukentėjusysis) be sūnaus (kaltinamojo) nuolatinės pagalbos ir kasdienės priežiūros neišgyventų, nes yra senyvo amžiaus ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo principo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 72² ir 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą, bei dalyvavimas alkoholizmo prevencijos kursuose, nustatant 9 mėnesių įvykdymo terminą.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-85). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, pateiktas 2025 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, t. y. ramentas „Rebotec“, 2025 m. rugsėjo 15 d. tyrėjos pakvitavimu grąžintas savininkui A. S. (b. l. 37-44). Atsižvelgiant į tai, kad šio daikto klausimas išspręstas ikiteisminio tyrimo metu, t. y. daiktas grąžintas nukentėjusiajam savininkui, jo klausimas BPK 94 straipsnio tvarka nespręstinas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ramentas laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis daiktas priklauso nukentėjusiajam, ramentas yra nuolat reikalingas nukentėjusiajam judėti, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu prašė jį grąžinti, dėl to vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jis paliktinas disponuoti nukentėjusiajam nuolatiniam ir tinkamam jo judėjimui užtikrinti.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S., yra 75 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 88). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. S., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. S., iš D. S. nepriteisti.

Išaiškinti D. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.