Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui D. N., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 13 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 20 būrio sanitariniame mazge įrengta 4 unitazai, 2 pisuarai, prausykloje – 5 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Nuteistojo skundų dėl būtinybės laukti eilėse prie sanitarinių mazgų Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, pareiškėjas apklausos anketoje, atsakydamas į klausimą: „ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis?“ atsakė: „taip“.

Pataisos įstaigos 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku, jie gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, įstaigoje įrengta biblioteka. Įstaigos 2 sektoriaus 9 būryje poilsio kambario nėra, tačiau hole yra pastatyti foteliai, minkštasuolis, rašomasis stalas, kur nuteistieji gali leisti laisvą laiką.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų nesikreipė.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti ir pareikštiems reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d. (b. l. 71), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovės atstovas prašė teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 11-12, 60-61).

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 13 d. (b. l. 7), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. birželio 13 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. sausio 18 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis byloje, nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,26 kv. m (b. l. 12, 22).

Pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 5 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 66,49 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,16 kv. m (b. l. 12, 22).

Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 53,28 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m (b. l. 12, 22).

Pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m (b. l. 12, 22).

Pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. sausio 18 d. buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 50,05 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv. m (b. l. 12, 22).

Tačiau iš atsakovės atstovo byloje pateiktų duomenų (b. l. 13, 23) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 6 būrio 1 brigadoje buvo 16 nuteistųjų, nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. 5 būrio 2 brigadoje buvo 18 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 28 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 19 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 17 nuteistųjų, nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. 9 būrio 3 brigadoje buvo 8 nuteistieji, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. sausio 18 d. 20 būrio 2 brigadoje buvo 15 nuteistųjų.

Kaip matyti iš anksčiau paminėtų duomenų, nesutampa atsakovės atstovo įrodymuose pateikti duomenys apie laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., pareiškėjui bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, nurodytą nuteistųjų skaičių. Lentelėje apie pareiškėjo paskyrimą į būrius/brigadas nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas gyventi į 20 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 53,28 kv. m, joje įrengta 17 miegamųjų vietų (b. l. 12, 22), o lentelėje apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo būriuose ir brigadose nurodyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 28 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 19 nuteistųjų, nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo 17 nuteistųjų (b. l. 13, 23).

Kadangi atsakovės atstovo pateikti duomenys yra netikslūs, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 19 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,80 kv. m gyvenamojo ploto, o nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 17 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto.

Nors pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 46) pateikė savo ranka braižytą lentelę, kurioje nurodė, jog jam bausmę atliekant nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. 6 būrio 1 brigadoje buvo apgyvendinta 20 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. 5 būrio 2 brigadoje buvo apgyvendinti 26 nuteistieji, todėl gyvenamojo ploto teko 2,5 kv. m, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. 20 būrio 3 brigadoje buvo apgyvendinta 20 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. 9 būrio 3 brigadoje buvo apgyvendinta 12 nuteistųjų, todėl gyvenamojo ploto teko 2,6 kv. m, tačiau minėti duomenys nepatvirtinti jokiais byloje pateiktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo atsikirtime į atsiliepimą nurodytų aplinkybių bei duomenis, pagrindžiančius atsakovės atstovo nuomonę ar paneigiančius pareiškėjo pateiktus duomenis (b. l. 58-59).

Atsakovės atstovas, 2018 m. lapkričio 23 d. pateiktame teismui atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą naujų duomenų dėl anksčiau pateiktų įrodymų nepateikė, patvirtino, jog pateikti duomenys teisingi ir paneigiantys pareiškėjo argumentus (b. l. 60-63), todėl teismas neturi pagrindo abejoti oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir jais vadovaujasi šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., bausmę atliekant 20 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 53,28 kv. m buvo apgyvendinta 19 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 2,80 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 15 parų trūko 0,3 kv. m gyvenamojo ploto.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 28 d., t. y. 15 parų, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pareiškėjas teigė, jog 5, 6, 20 būrio gyvenamosiose patalpose trūko sanitarinių įrenginių, todėl turėdavo laukti eilėse.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12-13, 14), Pravieniškių PN 2 sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 42-11096 (b. l. 23), Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. 88-424 (b. l. 25-26) pažymėjo, kad 5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 13 būrio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 3 praustuvės, 2 dušo sieteliai, 20 būrio sanitariniame mazge įrengta 4 unitazai, 2 pisuarai, prausykloje – 5 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Ginčo laikotarpiu 6 būryje buvo 58 nuteistieji, 5 būryje – 56 nuteistieji, 20 būryje buvo nuo 67 iki 84 nuteistųjų, 9 būryje buvo 58 nuteistieji. Konstatuotina, jog sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, kad neįrengtas poilsio kambarys.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo į pareiškėjo atsikirtimą matyti, kad Pravieniškių PN 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti (b. l. 62), todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu. Tačiau pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintini kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, nuteistieji rūkydavo bendro naudojimo patalpose, kadangi pareiškėjas nerūkantis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje (ar pasivaikščiojimo kiemelyje) rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Pravieniškių PN neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl turėjimo kvėpuoti tabako dūmais, atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, tačiau įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. Pravieniškių PN medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-578 matyti, jog pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 64). Pats pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 65). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN per pareiškėjo nurodytą laisvės atėmimo atlikimo šioje įstaigoje laiką 15 parų neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto normos, poilsio kambario, todėl konstatuotina, kad Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui gyvenamojo ploto normą, neįrengiant poilsiokambario), pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120,00 Eur suma, ir ši suma priteistina iš atsakovės atstovo pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 120,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.