Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. – Žilienė, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad Departamento pareigūnai nesiėmė veiksmų, jog sustabdyti nevalytų nuotekų išleidimą į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, ko pasėkoje per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovas ar jo darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, siekdamas įrodyti žalą pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodytus faktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: Departamento (pareigūnų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog 2022 m. rugpjūčio 22 d. jis pastebėjo, kad į jam dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), iš lietaus nuotekų kanalo prie šiaurės/vakarų sklypo ribos į sklypo viršutinį grunto sluoksnį patenka neaiškios kilmės nuotekos. Apie nevalytomis nuotekomis teršiamą žemės sklypą pareiškėjas nedelsiant pranešė nuvykęs į Departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekciją, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad laiku sustabdyti nevalytų nuotekų išleidimą.

Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas melagingai nurodo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 22 d. atvykęs į Inspekciją pranešė apie nevalytomis nuotekomis teršiamą žemės sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra pranešęs Departamentui apie teršiamą žemės sklypą nei žodžiu, nei telefonu, nei raštu. Teigė, kad vyriausiasis specialistas Artūras G. G. 2022 m. rugpjūčio 26 d. M. S. parašė elektroninį laišką, kuriame prašė susisiekti dėl sklype netinkamai tvarkomų statybinių atliekų.

Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AD1-80 patvirtinto Prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo 8 punktą, prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Departamento administracijos patalpas, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroniniu paštu. Prašymai ir skundai turi būti užregistruojami atitinkamame Departamento dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų (Tvarkos aprašo 24 p.). Priėmus prašymą ar skundą, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo Departamente dienos asmens nurodytu adresu arba elektroninio pašto adresu išsiunčiama Tvarkos aprašo priede nustatytos formos pažyma apie priimtus dokumentus (Tvarkos aprašo 25 p.).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Departamento pareigūnus dėl nevalytomis nuotekomis teršiamo žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kuriais galėtų pagrįsti savo argumentus apie kreipimąsi į Departamentą (pareigūnus) dėl nevalytomis atliekomis teršiamo žemės sklypo. Nenustačius, kad pareiškėjas būtų teikęs skundą (pranešęs) Departamentui apie nevalytomis nuotekomis teršiamą žemės sklypą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas veikė netinkamai ar vilkino šio klausimo išsprendimą.

Pastebėtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, pats ginčo žemės sklypo savininkas (pareiškėjas) nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai tvarkyti atliekas ir pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus. Būtent paties pareiškėjo neteisėti veiksmai, pažeidžiant aplinkosauginius norminius teisės aktus, yra nustatyti įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023, kuriame teismas konstatavo, kad M. S. savo pasyviais veiksmais (nesutvarkęs mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų) sudarė prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai kilti. Minėtais duomenimis nustatyta, kad M. S. socialiniame tinke „Facebook“ patalpino informaciją, kad priima gruntą ir įvairias statybines atliekas adresu: (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nustatė, kad sklypo šiaurinėje dalyje buvo privežta statybinių atliekų, t. y. betono luitų, plytų, senų koklių, tinko gabalų ir žvyro. Dalis atliekų užpilta gruntu. Pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas Privalomasis nurodymas iki 2022 m. spalio 20 d. perduoti statybines atliekas atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Pareigūnams 2022 m. spalio 27 d. atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, jog Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį ir skirta bauda.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023 M. S. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento 2022 m. rugsėjo 21 d. privalomąjį nurodymą. Teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl Departamentas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareiškėjas tvirtina, kad, jo nuomone, žemės sklypas ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., buvo teršiamas cheminėmis automobilių plovimo priemonėmis, o Departamento pareigūnai dėl to nesiėmė jokių veiksmų, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikia. Iš bylos duomenų matyti, kad Departamento pareigūnai 2024 m. rugsėjo 10 d. atliko ginčo žemės sklypo apžiūrą dalyvaujant M. S. ir liudytojui - Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus savivaldybės vyriausiajam inžinieriui V. V.. Apžiūros metu nebuvo užfiksuota nuotekų patekimo į sklypą požymių.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo žemės sklypas nurodytu laikotarpiu buvo teršiamas nevalytoms nuotekomis (cheminėmis automobilių plovimo priemonėmis). Departamentas atsiliepime pateikė paaiškinimus, kad vandens spalvos pasikeitimas į purpurinę ar raudoną, gali būti sukeltas dėl vandenyje esančių perteklinių sieros junginių bei jame besivystančių bakterijų, o automobilių savitarnos autoplovykla, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), pagal deklaruojamą ūkio subjekto veiklą neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos reikėtų taršos leidimo. Nenustačius, kad ginčo žemės sklypas buvo teršiamas nevalytomis nuotekomis, taip pat, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl nevalytomis nuotekomis teršiamo žemės sklypo, nėra pagrindo išvadai, kad Departamentas (pareigūnai) netinkamai atliko savo pareigas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Departamentas slėpė jam pavaldžių pareigūnų neteisėtus veiksmus, nesiimdamas jokių veiksmų pareigūnų atžvilgiu, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama turtinė ar neturtinė žala. Nenustačius Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir plačiau nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.