- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 2A-1452-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21032-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Ieškovas
- UAB „Serneta“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Serneta“ (dabar – UAB „Finiens“) ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25.363,50 Lt skolos už jam suteiktas komunalines paslaugas, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-01-21 su atsakovu buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 4.10 punktu šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio nuomininkas sumoka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 dienų darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Atsakovui 2010-10-08 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra GFA Nr. 04507 už suvartotą elektros energiją už 2010 m. rugsėjo mėn. 25 363,50 Lt sumai, tačiau atsakovas nurodytos sąskaitos neapmokėjo. Ieškovo patalpomis be atsakovo niekas nesinaudoja.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2010-10-15 kreipėsi į nuomotoją dėl minėtos sąskaitos detalizacijos, tačiau ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nepateikė skaičiuoklės, remiantis kuria išrašyta 2010-10-08 PVM sąskaita-faktūra. Atsakovas nuomojasi 3964,46 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai sudaro 84,81 proc. viso pastato ploto, kadangi bendras nurodyto pastato plotas yra 4674,72 kv. m. Atsakovas turi mokėti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją, t.y. proporcingai savo nuomojamam plotui, tačiau ne už visą pastatą, t.y. už 15,19 proc. pastato ploto turėjo sumokėti nuomotojas kaip pastato savininkas, todėl jis pažeidė tarp šalių pasirašytos sutarties 4.10 p., kuriame numatyta, kad mokesčiai už komunalines paslaugas apskaičiuojami proporcingai nuomojamam plotui. Neprieštaravo sumokėti už elektros energiją faktiškai nuomojamam plotui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino, jog 2008-05-20 pirkimo – pardavimo sutartimi trečiasis asmuo nupirko iš UAB „Serneta“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo buvo skolingas UAB „Serneta“, jis suteikė UAB „Serneta“ teisę iki 2011-12-31 gauti nuomos mokestį pagal 2005-01-21 nuomos sutartį bei rinkti kitus mokesčius iš nuomininkų. Sutartis dėl elektros energijos pirkimo trečiojo asmens buvo sudaryta tik 2010-11-26, todėl teisę rinkti mokesčius už suvartotą elektros energijos tiekimą įgijo nuo 2010 m. gruodžio mėnesio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 25.363,50 Lt skolos už elektros energiją, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje iš esmės ginčas kilo dėl apskaičiavimo pagrįstumo už elektros energiją. Teismas konstatavo, kad mokesčiai už elektros energiją, tiekiamą atsakovui, buvo skaičiuojami atsakovui ne pagal pastato plotą, o pagal elektros energijos suvartojimo faktą. Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog, be atsakovo, ginčo laikotarpiu, t.y. 2010 m. rugsėjo mėnesį, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laisvomis patalpomis naudojosi kiti elektros energijos vartotojai ar, kad laisvose patalpose buvo vykdomi remonto ar kiti darbai ir tokiu būdu buvo vartojama elektros energija ne atsakovo reikmėms (CPK 178 straipsnis).
Byloje pateikta 2010-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 10/12/01, pasirašyta tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir R. A., patvirtina, kad minėtam asmeniui buvo išnuomotos patalpos, esančios 2 aukšte (duomenys neskelbtini). Patalpų išnuomavimo faktą bei R. A. veiklos vykdymą patvirtina ir antstolės R. S. 2011-01-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0106/11/01007 (T.1, b.l. 58-69), tačiau pažymėtina, jog minėta sutartis buvo sudaryta 2010-12-01, t.y. jau po ginčo laikotarpio, todėl ši aplinkybė neįrodo, kad ginčo laikotarpiu 2 aukšte esančios patalpos buvo naudojamos kitų nuomininkų. Atsakovo argumentą, kad nuo 2005-07-27 dalį (duomenys neskelbtini), esančių negyvenamųjų patalpų nuomojasi ir UAB „Tete-a-tete“, todėl tai patvirtina, kad atsakovas yra ne vienintelis minėtų patalpų nuomininkas, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2005-07-27 su UAB „Tete-a-tete“ buvo sudaryta subnuomos sutartis ir minėtam juridiniam asmeniui išnuomotos 110,72 kv. m. ploto patalpos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pažymėjo, kad nurodyta subnuomos sutartis buvo sudaryta iki 2010-02-28, t.y. pasibaigė iki ginčo laikotarpio, todėl atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu pastate laisvomis patalpomis naudojosi (t.y. būtų išnuomotos) kiti elektros energijos vartotojai.
Įvertinęs tai, jog atsakovas neįrodė, kad be jo, pastate ginčo laikotarpiu kitas subjektas vartotų elektros energiją, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog mokesčiai už elektros energiją jam turi būti skaičiuojami proporcingai jo nuomojamam plotui. Nenustačius kitų elektros energijos vartotojų, laikytina, jog elektros energija buvo tiekiama atsakovui išskirtinai jo vykdomos veiklos interesais. Teismas pripažino, jog laisvos patalpos, esančios ginčo pastate, ginčo laikotarpiu buvo neužimtos, taigi, atsakovas buvo vienintelis elektros energijos vartotojas. Todėl teismas konstatavo, kad mokestis už elektros energiją apskaičiuotas teisingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui buvo priteista 3.852,72 Lt suma, ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškinio reikalavimo dalį dėl 3.852,72 Lt skolos.
1) Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Nuomos sutarties 4.10 punktu šalys susitarė, kad mokesčiai už elektros energiją apskaičiuojami pagal faktinį resursų sunaudojimą, vadovaujantis skaitiklių parodymais, o jų nesant – proporcingai atsakovo nuomojamam plotui. Atsakovas nuomojasi tik 84,81 % pastato ploto. Atsakovas neturi galimybės kontroliuoti, ar visos patalpos yra išnuomotos, ar kitiems nuomininkams teisingai apskaičiuojama jiems tenkanti mokesčių dalis, ar neišnuomotose patalpose nėra naudojami energetiniai resursai. Todėl šalys ir susitarė, kad atsakovas mokės pagal skaitiklių parodymus, o tuo atveju, jeigu skaitikliai nebus įrengti, sunaudotos energijos kiekis bus apskaičiuojamas proporcingai atsakovo užimamam plotui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skaitikliai nėra įrengti. Tai yra konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1525-619/2013. Todėl mokestis už elektros energiją turi būti apskaičiuojamas proporcingai nuomininko naudojamam plotui. Aplinkybę, jog nesant įrengtų skaitiklių, mokesčiai už komunalines paslaugas turi būti skaičiuojami proporcingai atsakovo užimamam plotui, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013. Kadangi atsakovas neturi pareigos mokėti už viso pastato elektros energiją, o tik pagal jo užimamą plotą pastate, tai yra 84,81 %, ginčijama sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 3.852,72 Lt suma naikintina.
2) Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisykles. Ieškovas nepateikė atsakovo prašomos sąskaitos už elektros energiją detalizacijos. Teismas pareigą įrodyti atsakovo skolos už elektros energiją dydį nepagrįstai perkėlė atsakovui, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, kad be jo pastate ginčo laikotarpiu kitas subjektas vartotų elektros energiją. Atsakovas nevaldo viso pastato, jam nėra žinoma ir jis neturi pareigos samdyti papildomų darbuotojų, kurie sektų ir fiksuotų, ar atsakovo nevaldomose patalpose kas nors vartoja elektros energiją, kokios patalpos yra nuomojamos, o kokios ne, kas jas nuomoja. Teismo nustatyta pareiga akivaizdžiai prieštarauja protingumo principui.
3) Ieškiniu siekiama nesąžiningu būdu pasipelnyti atsakovo sąskaita bei galimai klastojami dokumentai. Šioje byloje ieškinio suma nėra didelė, tačiau ieškovas galimai siekia suformuoti sau palankią teismų praktiką, kad būtų nesąžiningai aiškinamos nuomos sutartys, ir ieškovas bei su juo susiję įmonės galėtų prisiteisti nepagrįstai dideles sumas už komunalines paslaugas kitose bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo minimoje civilinėje byloje Nr. 2A-1525-619/2013 buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nes ginčo laikotarpiu be atsakovo elektros energiją naudojo ir kiti nuomininkai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje be atsakovo jokių kitų nuomininkų nebuvo. Panašus ginčas buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1583-640/2012, kurioje buvo konstatuota, kad laikotarpiu, kada susidarė skola, kitas nuomininkas veiklos nevykdė, todėl pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visą minėtoms patalpoms tiektą elektros energiją sunaudojo atsakovas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ginčo laikotarpiu veiklą pastate vykdė tik atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo bei atsakovo pareigos mokėti už visą pastate, kuriame yra atsakovo nuomojamos patalpos, sunaudotą elektros energiją.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2005 m. sausio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) (t. I, b.l. 8-14), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos ir kiemo statiniai. Pagal nuomos sutarties 1.3 punktą atsakovui išnuomotų patalpų plotas nuo 2005 m. balandžio 21 d. yra 3964,46 kv.m. Nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų banko išrašas patvirtina, kad bendras minėto pastato patalpų plotas yra 4674,72 kv. m. (t.I, b.l. 93-94; 95-96; t. II, b.l. 37).
Pagal sutarties 4.10 punktą atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 (dešimt dienų) darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių – proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių (t. I, b.l. 10).
Ieškovas pateikė atsakovui 2010-10-08 PVM sąskaitą-faktūrą Serija GFA Nr. 04507, pagal kurią už 2010 m. rugsėjo mėnesį pastate sunaudotą elektros energiją mokėtina suma yra 25.363,50 Lt (t. I, b.l. 16).
Pirmos instancijos teismas nesivadovavo nuomos sutarties 4.10 punkto sąlyga ir ieškinį tenkino visiškai, kadangi pagal byloje esančius įrodymus nustatė, jog ieškovui priklausančio pastato laisvomis patalpomis nesinaudojo kiti elektros energijos vartotojai, jose nebuvo vykdomi remonto ar kiti darbai, todėl elektros energija buvo naudojama tik atsakovo reikmėms.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1583-640/2012, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovui už visą sunaudotą elektros energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta, kad laikotarpiu, už kurį susidarė įsiskolinimas kitas nuomininkas veiklos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad visą minėtoms patalpoms tiektą ir apskaičiuotą pagal elektros skaitiklių parodymus elektros energiją vartojo tik atsakovas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013, spręsdamas analogišką ginčą tarp tų pačių šalių, tik dėl kituose pastatuose atsakovui nuomojamų patalpų, pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, kad elektros, vandens skaitiklių atsakovo nuomojamose patalpose įrengta nebuvo, todėl, vadovaudamiesi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse šalių sutartomis mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad mokesčiai už komunalines–eksploatacines paslaugas apskaičiuojami proporcingai atsakovo nuomojamam plotui, t. y. bendrą visam pastatui apskaičiuotą suvartotos energijos ar suteiktų paslaugų kainą padauginus iš atsakovo nuomojamo ploto tame pastate procentinės išraiškos bei išskaičiavus energijos, paslaugų suteikimo kainą už bendro naudojimo pastato patalpas, kurias moka visi pastato nuomininkai ir savininkas (esant neišnuomotų patalpų), proporcingai nuomojamam (turimam nuosavybės teise) patalpų plotui. Kasacinis teismas nurodė, jog ieškovui nesutinkant su pagal sutartis atliktu mokesčių apskaičiavimu, jis visada turėjo ir turi galimybę išnuomotose patalpose įrengti skaitiklius, kurių rodmenys leistų tiksliai apskaičiuoti faktiškai kiekvieno nuomininko, suvartotos elektros energijos, vandens kiekį ir kt. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad 2006 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (patalpose, esančios (duomenys neskelbtini)) 4.10 punkte aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuojama atsakovo nuomojamų patalpų proporcija, nuomojamų patalpų plotą lyginant su viso pastato plotu, o ne tik išnuomotu plotu pastate, todėl šiuo aspektu, skaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpas, ginčo taip pat neturi kilti, sutartinis reglamentavimas bei šalių praktika šiuo klausimu aiški.
Analizuojamos 2005 m. sausio 21 d. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 4.10 punkte nustatyta, kad mokesčių dydis, nesant elektros skaitiklių, apskaičiuojamas proporcingai nuomojamam plotui. Pripažintina, kad ši sutarties sąlygos formuluotė nėra pakankamai tiksli, nes nėra aiškiai apibrėžta ar proporcija nustatoma tarp nuomininko nuomojamo ploto ir viso likusio pastato, ar tarp nuomininko ir kitų nuomininkų nuomojamų patalpų pastate ploto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis yra sudaryta tik tarp ieškovo iš atsakovo, kiti galimi pastate esančių patalpų nuomininkai sudaro su ieškovu atskiras savarankiškas sutartis, apie kurių egzistavimą, nuomos santykių pradžią ir pabaigą atsakovas neprivalo žinoti, sprendžia, kad, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal 4.10 punkto sąlygą atsakovo nuomojamų patalpų ploto lyginimas su viso pastato plotu labiausiai atitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, įtvirtintus CK 6.195 straipsnyje.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1525-619/2013, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su mokesčio už sunaudotą elektros energiją tame pačiame pastate dydžio nustatymu, jau rėmėsi aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi ir sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį apskaičiavo ne proporcingai nuomojamam plotui, kaip tai numato nuomos sutarties 4.10 punktas, o iš bendro pastatui suteikto elektros energijos kiekio atėmus kitų nuomininkų nuomojamoms patalpoms faktiškai suteiktos elektros energijos kiekį (pagal jiems įrengtų skaitiklių parodymus). Nuomos sutarties 4.10 punktu šalys susitarė, kad nesant skaitiklių, mokestis skaičiuojamas proporcingai nuomojamam plotui. Todėl teismas pažymėjo, kad pastato savininkas negali perkelti vienam iš nuomininkų nuostolių rizikos dėl dalies neišnuomotų patalpų. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog atsakovo mokėtini mokesčiai turi būti apskaičiuoti santykyje pagal jo nuomojamą ir viso pastato plotą. Taigi, šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas iš esmės pripažino, kad faktiškas kitų nuomotojų pastate buvimas ar nebuvimas bei kitoks elektros energijos atsakovui neišnuomotose patalpose naudojimas ar nenaudojimas neturi įtakos atsakovo mokėtinos sumos už sunaudotą elektros energiją nustatymui pagal nuomos sutarties 4.10 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime nebuvo vadovautasi aukščiau nurodyta suformuota teismų praktiką dėl šalių nuomos sutarties 4.10 punkto sąlygos aiškinimo ir mokesčio už elektros energiją apskaičiavimo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai aiškinosi, ar pastate buvo kitų nuomotojų bei ar elektros energija buvo faktiškai naudojama kitose pastato patalpose. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistos sumos dydį pagal atsakovo nuomojamų patalpų pastate plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas sudaro 4674,72 kv.m, atsakovas nuomoja 3964,46 kv.m, todėl atsakovas tinkamai nurodė, kad jo išsinuomotos patalpos bendrame pastato plote sudaro 84,81 procentą viso nuomojamojo pastato ploto. Pagal ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą už visą pastate sunaudotą elektros energiją mokėtina suma yra 25.363,50 Lt, taigi 84,81 procentus nuo šios sumos sudaro 21.510,78 Lt. Todėl tik ši suma ir priteistina ieškovui iš atsakovo.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. sumažinus priteistiną skolos dydį, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas byloje sumokėjo 760,00 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 7; 23). Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, patenkinta tik 84,81 procentų ieškovo reikalavimų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui priteistina iš atsakovo 661,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įrodymų, apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, byloje nepateikta. Teismo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 36,36 Lt, todėl jos priteistino į valstybės biudžetą iš ieškovo 5,52 Lt ir iš atsakovo 30,84 Lt (CPK 92 ir 96 straipsniai).
Atsakovas už apeliacinį skundą, kuris buvo patenkintas visiškai, sumokėjo 116,00 Lt žyminio mokesčio (t. II, b.l. 72), todėl ši suma atsakovui priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, j.a.k. 110778328, 21.510,78 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt litų 78 ct) skolos už elektros energiją, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21.510,78 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 661,75 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Finiens“, j.a.k. 148170045, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“, j.a.k. 110778328, 30,84 Lt (trisdešimt litų 84 ct) ir iš ieškovo UAB „Finiens“, j.a.k. 148170045, 5,52 Lt (penkis litus 52 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija).
Priteisti atsakovui UAB „Norfos mažmena“, j.a.k. 110778328, iš ieškovo UAB „Finiens“, j.a.k. 148170045, 116,00 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.