- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 1-279-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53465-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2003 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį - 1 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2004 m. balandžio 23 d. atlikęs bausmę;
2) 2006 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2008 m. vasario 15 d. atlikęs bausmę;
3) 2012 m. sausio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bausmė įvykdyta - bauda išieškota,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. spalio 15 d., apie 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dešine ranka spaudė savo šeimos nario - sugyventinės E. D. kaklą, jai pargriuvus dešine koja vieną kartą spyrė jai į nugarą, o susigrūmus jis du kartus abiem rankomis sugriebė nukentėjusiosios rankas ir jas spaudė bei dešine ranka spaudė jos kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas abiejose rankose, nugaroje bei taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. spalio 15 d., apie 00.15 val. jis buvo stipriai išgėręs, tiksliai nepamena konflikto priežasties, tačiau būnant virtuvėje jis pradėjo konfliktuoti su sugyventine E. D., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Vėliau konfliktuoti pradėjo kitame kambaryje, kuriame miegojo jo draugas V.. Kambaryje vieną kartą suspaudė jai už kaklo. Kai sugyventinę paleido, ji nugriuvo ant grindų ir vėliau vieną kartą koja spyrė jai į nugaros vidurinę dalį. Kai ji atsikėlė, tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jie abu apsistumdė. Grumtynių metu abiem rankomis kelis kartus suspaudė jos rankas. Vėliau į namus atėjo kitas jo draugas V., kurio akivaizdoje tarp jo ir sugyventinės toliau plėtojosi konfliktas, M. J. sugriebė sugyventinei ranka už kaklo. Tuomet į namus grįžo sugyventinės dukra O., kuri iškvietė policijos pareigūnus ir jį pristatė į policijos komisariatą. Daugiau nieko nepamena, buvo stipriai išgėręs, atsimena galbūt ne visas konflikto aplinkybes. Su įtarimu jis visiškai sutinka ir savo kaltę pripažįsta, dėl savo tokių veiksmų nuoširdžiai gailisi. Gyvena sugyventinei priklausančiame bute - (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-88, 94-97).
Pristatyto asmens kortelės išraše užfiksuota, jog 2017 m. spalio 15 d. 00.55 val. M. J. iškvėptame ore buvo 2,14 promilių alkoholio (b. l. 43-44).
Nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d., apie 00.15 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio M. J. įvyko žodinis konfliktas, namuose šventė jos sugyventinio draugo V. gimtadienį, visi vartojo alkoholį. Būnant virtuvėje M. J. pradėjo agresyviai su ja elgtis. Kambaryje sugyventinis ranka stipriai suspaudė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti, ji šaukė, kad jis ją paleistų, o jis vis tiek toliau ją smaugė ir vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, jai labai skaudėjo, pajuto didelį fizinį skausmą, ją smaugė apie pusę minutės. Kai M. J. ją paleido, ji nukrito ant grindų. Sugyventinis koja vieną kartą jai spyrė į nugaros vidurinę dalį, E. D. pajuto fizinį skausmą. Ji atsikėlė nuo grindų, tarp jos ir M. J. vyko grumtynės, kurių metu jis du kartus abiem rankomis sugriebė ją už jos rankų ir pradėjo jas stipriai spausti, ant dešinės plaštakos riešo matyti didelė mėlynos spalvos žymė, ant kairiojo ir dešinio dilbių taip pat liko mėlynos spalvos žymės, jos atsirado po grumtynių. Kai baigėsi grumtynės į jos namus atėjo kitas sugyventinio draugas V., kurio akivaizdoje M. J. vėl pradėjo ją smaugti, ranka spausti jos kaklą. V. pasakė, kad M. J. ją paleistų. M. J. ją paleido. Tuomet į jos namus grįžo dukra O. D., kuri, kaip jai sakė, jau lauke girdėjo jos šauksmą, kadangi buvo atidarytas balkono langas. Dukrai paaiškino, kad M. J. prieš ją smurtavo ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Dukra užrakino buto duris, kad sugyventinis nepasišalintų iš namų. Su M. J. gyvena virš 1 metų laiko, veda bendrą ūkį, rūpinasi buitimi, gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute, bendrų vaikų neturi, su jais taip pat kartu gyvena jos dukra O. D.. Šiuo metu M. J. nenori atleisti, nori, jog jis atsakytų už savo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, su juo po šio įvykio žada skirtis. Pas ją yra sugyventinio daiktai, kadangi kreipėsi į policiją, jo bijo, nori, kad jis atsiimtų iš jos jam priklausančius daiktus ir prie jos nesiartintų. Jis su ja bendrauja telefonu. Kur jis dabar gyvena nežino, jis jai sako, kad pas kažkokius draugus, bet pas kokius, ji nežino (b. l. 20-23, 24-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1839/2017(03) nustatyta, kad E. D. konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejose rankose, nugaroje. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių kontaktinių smūgių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Sužalojimai dilbių srityje galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto poveikio. Poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje padarytos paros bėgyje iki apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu laiku. Poodinė kraujosruva kairio dilbio vidiniame paviršiuje padaryta 1-3 paros iki objektyvios apžiūros. E. D. sužalojimai (tiek kiekvienas atskirai, tiek imant kartu) nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 34).
Liudytoja O. D. parodė, kad jos mama E. D. kartu su sugyventiniu M. J. gyvena apie metus laiko. Jie gyvena mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji taip pat gyvena tame bute. 2017 m. spalio 15 d., apie 00.30 val., ji grįžo namo ir būdama lauke išgirdo savo mamos šauksmą, jos balsas sklido iš jų buto. Sugrįžusi į namus kambaryje pamatė, kaip jos mama stūmė M. J. nuo savęs ir jis suklupo ant grindų. Jis buvo girtas, mama buvo išgėrusi, bet neatrodė labai girta. Šalia tame pačiame kambaryje buvo dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta, jis stovėjo šalia M. J., o dar vienas jai nematytas vyras miegojo tame pačiame kambaryje ant lovos. Mama pasakė, kad sugyventinis ją muša, prašė iškviesti policiją. Ji savo telefonu iškvietė policiją. E. D. sakė, kad M. J. ją pastūmė ant lovos ir smaugė, tuomet spyrė į nugarą. Ji užrakino butą, kad vyrai neišeitų. Policija atvyko po kokių 5-7 minučių. Tuomet M. J. išvežė policija, o kitus du vyrus paliko bute. Mama liko bute. Ji išvažiavo su policija ir parašė ten pareiškimą savo ranka, bet sumaišė datą, parašė 2017-10-14, o ne 2017-10-15. Policiją dėl M. J. mama yra kvietusi ne vieną kartą. Matė, kad mamos abi rankos buvo sužalotos, geltonos. Mamos kaklo ir nugaros nežiūrėjo, bet ji sakė, kad skauda nugarą (b. l. 38-41).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2017 m. spalio 15 d., apie 00.37 val., gautas O. D. pranešimas apie tai, kad mamos sugyventinis smurtauja prieš pranešėjos mamą. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), E. D. paaiškino, kad smurtavo jos sugyventinis M. J., kuris sudavė smūgį koja į apatinę nugaros dalį (b. l. 3-6).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2017 m. spalio 15 d. smurtaudamas prieš savo sugyventinę E. D. nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis M. J., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją E. D. suprato, kad sužalojo nukentėjusiąją ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
M. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už smurtinio nusikaltimo padarymą teisiamas pirmą kartą (b. l. 62-64, 65-68). M. J. baustas administracine tvarka už įvairius administraciniu nusižengimus (b. l. 53-61). Kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos pažymą statybos baigimo ir apdailos darbus (b. l. 51, 98). M. J. išlaikytinų asmenų neturi.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tvirtino, jog gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. J. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neblaivus. Teismo manymu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti, todėl ji pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, M. J. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkiui.
M. J. įvykdė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį. Iš policijos įstaigoje registruotų įvykių matyti, kad per 2017 m. į nukentėjusios butą, esantį (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje kviesti net penkis kartus (b. l. 13-15). Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, M. J. skiriama BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojamas 10 mėnesių gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. D., bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė kartu su bausme paskirti M. J. įpareigojimą nustatytu laiku, t. y. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Smurtinę nusikalstamą veiką M. J. padarė būdamas namuose, todėl, teismo nuomone, įpareigojimo nustatytu laiku, t. y. nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose skyrimas šiuo atveju nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam skiriami draudimai ir apribojimai turi būti suderinami (48 straipsnio 8 dalis).
Kaltinamasis M. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2017 m. spalio 15 d., 00 val. 39 min., iki 2017 m. spalio 16 d., 13 val. 33 min. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (b. l. 74-77, 78).
2017 m. spalio 16 d. nutarimu M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti E. D. gyvenamojoje vietoje Taikos pr. 49-71, Klaipėdoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama (b. l. 99-100).
Skaitmeninė laikmena (1 vnt. CD) su vaizdo ir garso įrašais, saugoma voke, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, M. J. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 10 mėnesių gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. D., bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, M. J. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 10 mėnesių gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. D., bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017 m. spalio 15 d., 00 val. 39 min., iki 2017 m. spalio 16 d., 13 val. 33 min. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu M. J. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.