Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras Telšių filialui dėl prievolės pasibaigimo fakto patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo teismą patvirtinti faktą, kad pareiškėjas pagal (duomenys neskelbtini) d. sutartyje, registro Nr. 170, kuria Skuodo rajono kolūkis „Aušra“ pareiškėjui pardavė vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą su priklausiniais, numatyta prievolė sumokėti per 10 metų 3000 Rub už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Pamiškės g. 1, Šatraminių k., Skuodo r. sav., pasibaigė likvidavus juridinį asmenį – Skuodo rajono kolūkį „Aušra“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prašymai dėl faktų patvirtinimo nagrinėtini supaprastinta proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta sutartis, kuria Skuodo rajono kolūkis „Aušra“ pareiškėjui pardavė mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą, kurio bendras naudingas plotas – 63,91 kv.m., tame tarpe gyvenamas plotas – 44,57 kv.m., ūkinius pastatus: lentų daržinę (2J1/m), plytų tvartą (3J1/p), lentų ūkinį pastatą (4J1/m), lentų malkinę (5J1/m) ir kiemo statinius, esančius Šatraminių kaime, Mosėdžio apylinkėje, Skuodo rajone, 2500 kv. m. žemės sklype, už 4088 rublius, iš jų: 1088 Rub kolūkiui „Aušra“ pareiškėjas sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusią 3000 Rub sumą pareiškėjas turėjo sumokėti per 10 metų. Ši sutartis patvirtinta Skuodo rajono Mosėdžio apylinkės LDT Vykdomojo komiteto viršaičio pavaduotojos V. B. ir įregistruota Mosėdžio apylinkės LDT Vk ir Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodė, jog 3000 Rub yra sumokėjęs Skuodo rajono kolūkiui „Aušra“, tačiau kvitų neišsaugojo. Skuodo rajono valdytojo 1992 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. 74-k „Dėl žemės ūkio įmonių likvidavimo ir vyr. buhalterių atleidimo) nuo 1992 m. gruodžio 10 d. likviduota žemės ūkio įmonė „Aušra“.

Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Juridinis asmuo gali pasibaigti reorganizavimo arba likvidavimo būdu (CK 2.95 straipsnio 1 dalis). Taigi, juridinio asmens pabaiga yra bendresnio pobūdžio samprata. Juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, jog juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Kadangi likviduojant juridinį asmenį (skirtingai nei reorganizavimo atveju) teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-393/2010). CK 6.128 straipsnio 3 dalis dėl išimtinių atvejų yra blanketinio pobūdžio norma. Prie tokių išimčių priskirtina, pavyzdžiui, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatytas atvejis, kai už neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų prievoles atsako jų dalyviai (t. y. tokio likviduoto juridinio asmens prievolės pereina jo dalyviams), arba CK 6.289 straipsnyje nustatyta išimtis (Lietuvos A. T. teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytą, patvirtintinas faktas, jog pagal 1990 m. rugpjūčio 23 d. sutartyje, registro Nr. 170, kuria Skuodo rajono kolūkis „Aušra“ pareiškėjui pardavė vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą su priklausiniais, numatyta prievolė sumokėti per dešimt metų 3000 Rub už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Pamiškės g. 1, Šatraminių k., Skuodo r. sav., pasibaigė, likvidavus juridinį asmenį – Skuodo rajono kolūkį „Aušra“.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti faktą, kad pagal (duomenys neskelbtini) kuria Skuodo rajono kolūkis „Aušra“ pareiškėjui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė vieno aukšto mūrinį gyvenamąjį namą su priklausiniais, numatyta prievolė sumokėti per dešimt metų 3000 Rub už gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Pamiškės g. 1, Šatraminių k., Skuodo r. sav., pasibaigė likvidavus juridinį asmenį – Skuodo rajono kolūkį „Aušra“.

Nutartis neskundžiama.