Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams D. J., Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo,

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) prašė panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-04 įsakymą Nr. A-75 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ dalyje dėl 354 kv. m.; panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-11 įsakymą Nr. A-463 „Dėl naudojamų namų valdų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 354 kv. m.; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-18 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-267 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) suformavimo“ dalyje dėl 354 kv. m. žemės sklypo suformavimo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-15 įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-769 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“; pripažinti negaliojančia 2012-05-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ŠMM-1173 dalį, kuria parduotas 0,0354 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-01-03 įsakymo dalį Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-3 „Dėl pil. D. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną sklypą bei kadastro duomenų patikslinimo“, kuria sujungtas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą; taikyti dvišalę restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn D. J. parduotą valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš valstybės biudžeto grąžinti D. J. piniginę sumą, sumokėtą už žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 810,94 Eur.NŽT nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriuje buvo atliktas auditas ir nustatyti pažeidimai parduodant valstybinius žemės sklypus. Vykdant audito 2015-10-16 ataskaitos nurodymus teikiamas ieškinys. Nustatyta, kad parduodant D. J. 0,0354 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. ir LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatos. Atsakovei parduotas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negalėjo būti parduotas. Žemės sklypas neturėjo uždaro kontūro ir ribojosi su valstybinės žemės sklypu. 2008 m. svarstant dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo nurodoma, kad žemės sklypas buvo šlaitinis. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad prieš dešimtį metų nupirko gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. ji kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybę, žemėtvarkos skyrių su prašymu papildomai parduoti jai prie jos žemės sklypo esantį žemės sklypą. Vyko svarstymai, ir 2012 m. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Nuo to laiko jai nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Nupirktas žemės sklypas buvo šlaitinis, už jo šalia buvo sąvartynas. Nupirkus žemės sklypą ji jį išlygino, sutvarkė, aptvėrė. Matavimai, detaliųjų planų rengimas jai kainavo apie 13000 Lt, ji yra sutvarkiusi žemės sklypą, šie darbai jai taip pat nemažai kainavo.Atsakovės nupirktas žemės sklypas buvo šlaitas. Jeigu yra šlaitas ar nuolydis galima nepaisyti nustatyto minimalaus 3 arų reikalavimo ir institucija gali atsižvelgiant į faktines aplinkybes leisti nusipirkti didesnį nei 3 arų žemės sklypą. Atskiro sklypo toje vietoje suformuoti negalima buvo, todėl leista atsakovei D. J. ruošti detalųjį žemės planą su išimtimis. Šiuo metu D. J. žemės sklypą sutvarkė, jį išlygino, todėl šiuo metu galima suformuoti naują žemės sklypą, tačiau pardavimas vyko pagal tas sąlygas buvusias šlaitinio žemės sklypo metu.Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nes savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai priimti vadovaujantis galiojančiais tuo metu teisės aktais, dėl jų priėmimo niekas neprieštaravo. Parengus detalųjį planą gautas dokumento patikrinimo aktas, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Tuo metu nebuvo įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, ji atsirado tik parduodant žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai.Teismas nustatė, kad NŽT prie ŽŪM Vidaus audito skyriaus pateiktoje 2015-10-16 vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-10-(16.3.) matyti, kad D. J. parduotas žemės plotas ribojasi su laisvu valstybiniu žemės plotu, kai pastarajame galima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą; įsakymuose, kuriais vadovaujantis D. J. parduoti žemės sklypai nebuvo minima įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, kuri turi požymius: žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo, žemės plotas neturi ribotis su kitu, atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos; ataskaitoje minima, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes formavimo metu ribojosi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir jo išdėstymas nebuvo siaura juosta. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto redakcija pasikeitė nuo 2011-03-27. Po šių pakeitimų laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar ( ir ) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ( plotų ), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, parduodami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Taip pat buvo išaiškinta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka, kai įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar ( ir ) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ( plotų ) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.Pirminiu teisiniu reguliavimu numatyti tokie požymiai įsiterpusiam žemės sklypui įgyti: 1. detaliuoju planu nenumatyta suformuoti naujų žemės sklypų, 2. laisvos žemės plotai neturi viršyti teisės aktuose numatytų ploto dydžių. Atskiro žemės sklypo suformavimo galimybės nebuvimas buvo numatytas kaip antrinis požymis esant žemės sklypui didesnio dydžio nei numatyta teisės aktų reikalavimais ir žemės sklypui esant siauros juostos arba alternatyviai žemės sklype yra šlaitai ir griovos. Pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsirado reikalavimas numatantis parduoti įsiterpusį žemės sklypą tik tuo atveju, jei jame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Įsigytas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes šis žemės plotas ribojasi su laisvu valstybiniu žemės plotu ir šiame plote galima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą.Teismo vertinimu, teisę įgyti žemės sklypus atsakovė įgijo iki 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo, savo teisę įgyvendino 2012-05-07, kai sudarė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovė valią įgyti minėtus žemės sklypus išreiškė nuo 2006-09-22, kai įsakymu pradėtas atsakovės žemės sklypo padidinimo detaliojo plano rengimas. Iki pat detaliojo plano patvirtinimo 2010-02-04 atsakovė nereiškė iniciatyvos stabdyti detaliojo plano rengimą ir tvirtinimą ar kitaip nereiškė prieštaravimų dėl detaliojo plano patvirtinimo. Matyti, kad norint įgyti įterptą žemės sklypą būtina atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, kurios užtruko ne nuo atsakovės valios, todėl atsakovė negali būti atsakinga už pavėluotą savo materialių civilinių teisių įgyvendinimą – žemės sklypų įgijimą, nes žemės sklypai suformuoti tik 2011-03-18, o įsakymas dėl valstybinių žemės sklypų, tarp jų ginčo žemės sklypo, pardavimo D. J. būtų parengtas per vieną mėnesį nuo žemės sklypo individualaus vertinimo duomenų gavimo dienos. CK 1.80 str. nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Jeigu įstatymo norma iš prigimties nėra imperatyvi, sandoris galioja, nors jai ir prieštarauja. Nesant aiškių nurodymų, kad įstatymo norma yra imperatyvi, reikėtų vadovautis jos aiškinimo principais, nurodytais LR CK 1.9 str. 3 d. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad minėta įstatymo norma yra imperatyvi. Todėl, net jeigu ir ginčijamas sandoris prieštarautų šiai įstatymo normai, ieškinys ieškovo nurodytu pagrindu (CK 1.80 str. ) negalėtų būti patenkintas.Ginčo žemės sklypas sujungtas su kitais žemės sklypais, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad sujungtas žemės sklypas skirtas gyvenamosioms teritorijoms, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyboms, taigi asmeniniams asmens gyvenamiesiems poreikiams tenkinti.Nėra duomenų, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą žemės sklype būtų numatyta ( galima ) suformuoti naują žemės sklypą. Iš detaliojo plano matyti, kad parduotas žemės sklypas yra šalia gyvenamojo namo, kitų asmenų, kurių teisės parduodant ginčo žemės sklypą būtų pažeistos nėra, žemės sklypas atitinka 0,04 ha dydžio reikalavimus. Atsakovė nupirktą žemės sklypą sutvarkė, išlygino, ieškovas neprieštaravo atsakovų nurodytai aplinkybei, kad anksčiau ten buvo šlaitinis žemės sklypas. Visuomenės interesai ir viešoji tvarka ginčijamu sandoriu pažeisti nebuvo. Taip pat nebuvo pažeisti ir valstybės interesai, nes už nupirktą valstybinės žemės sklypą atsakovė sumokėjo sutartyje nurodytą sumą - 2800 Lt, o sandorį pripažinus negaliojančiu atsakovė įgytų teisę reikalauti iš valstybės jos patirtų nuostolių, susijusių su dokumentacijos paruošimu įgyjant žemės sklypą bei žemės sklypo sutvarkymu, kurių suma ženkliai viršija žemės sklypo vertę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad tenkinti ieškinį nėra jokio teisinio pagrindo.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos imperatyvios nuostatos, nes visuomenės ir valstybės interesai bei viešoji tvarka nebuvo pažeisti.Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte detalizuojama Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto norma, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiteipusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.Iš minėto reguliavimo matyti, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslųjį be aukciono parduoti ar išnuomoti, turi būti nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Pastebėtina, kad šiomis aplinkybėmis žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos) (2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-561/2014).Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad šiame Vyriausybės nutarimo punkte nustatytu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą; laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-471/2013).Ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes šis žemės plotas ribojasi su laisvu valstybiniu žemės plotu, šiame plote galima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą. Todėl darytina išvada, kad ginčijami administraciniai aktai priimti ir ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas.Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Be to, viešojoje teisėje apskritai galioja principas, kad yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Atsižvelgiant į minėtus principus darytina išvada, kad sandoriai dėl valstybės turto gali būti sudaromi tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai leidžiama įstatymuose, ir tik įstatymuose nustatytais būdaisAtsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir nurodė, kad apeliantas ignoravo tą aplinkybę ir nustatytą faktą, kad prašomiems panaikinti administraciniams aktams 2010-02-04 Įsakymas Nr.A-75 Dėl detaliųjų planų patvirtinimo, kurį priėmė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius ir 2010-08- 11 įsakymo Nr.A-463 Dėl naudojamų namų valdų žemės sklypų duomenų patvirtinimo, minėto teisės akto nuostatos nepažeistos, nes įsakymai buvo priimti remiantis 2007-03-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijai pritarus ir 2008-08-23 išduotoms planavimo sąlygoms ir remiantis detaliuoju planu. Tai atitinka ir teisės normas, kurias nurodė ir taikė pirmos instancijos teismas, t.y., LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. p. (redakcija galiojusi 2005-08-21 - 2008-09-18). Taip pat 2008 m. komisijos protokole užfiksuota, kad komisija išsiaiškino, jog parduodamas žemės sklypas nėra lygus, yra su nuolydžiu, kurį vėliau atsakovė sutvarkė darydama sklypų sujungimo darbus, todėl atsakovė mano, kad apeliantės nurodytas 2.15. p. - netaikytinas, o taikytinas pirmos instancijos teismo nurodytas 2.1. punktas.Atsakovė valią įgyti minėtus žemės sklypus išreiškė nuo 2006-09-22, kai įsakymu pradėtas atsakovės žemės sklypo padidinimo detaliojo plano rengimas. Iki pat detaliojo plano patvirtinimo 2010-02-04 atsakovė nereiškė iniciatyvos stabdyti detaliojo plano rengimą ir tvirtinimą ar kitaip nereiškė prieštaravimų dėl detaliojo plano patvirtinimo. Matyti, kad norint įgyti įterptą žemės sklypą, būtina atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, kurios užtruko ne nuo atsakovės valios, todėl atsakovė negali būti atsakinga už pavėluotą savo materialių civilinių teisių įgyvendinimą – žemės sklypų įgijimą, nes žemės sklypai suformuoti tik 2011-03-18, o įsakymas dėl valstybinių žemės sklypų, tarp jų ginčo žemės sklypo, pardavimo D. J. būtų parengtas per vieną mėnesį nuo žemės sklypo individualaus vertinimo duomenų gavimo dienos.Atsakovė pritarė teismo sprendimo, jog nebuvo pagrindo manyti, kad minėta minėtos teisės normos yra imperatyvios. Net jeigu ir ginčijamas sandoris prieštarautų šiai įstatymo normai, ieškinys ieškovės nurodytu pagrindu (CK 1.80 str.) negalėtų būti patenkintas.Ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą žemės sklype būtų numatyta (galima) suformuoti naują žemės sklypą. Iš detaliojo plano matyti, kad parduotas žemės sklypas yra šalia gyvenamojo namo, kitų asmenų, kurių teisės parduodant ginčo žemės sklypą būtų pažeistos nėra, žemės sklypas atitinka 0,04 ha dydžio reikalavimus. Atsakovė nupirktą žemės sklypą sutvarkė, išlygino, ieškovė neprieštaravo atsakovų nurodytai aplinkybei, kad anksčiau ten buvo šlaitinis žemės sklypas. Visuomenės interesai ir viešoji tvarka ginčijamu sandoriu pažeisti nebuvo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.2005-08-21 – 2011-03-27 galiojusi LR Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ , 2.15. p. redakcija nustatė, kad kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta ( negalima ) suformuoti naujų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar ( ir ) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Papildomi reikalavimai įsigyjamam žemės sklypui numatyti tik tuo atveju jei įsigyjamo žemės sklypo dydis viršija maksimalius perkamų įsiterpusių žemės sklypų dydžius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisę įgyti žemės sklypus atsakovė įgijo iki 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo, savo teisę įgyvendino 2012-05-07, kai sudarė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovė valią įgyti minėtus žemės sklypus išreiškė nuo 2006-09-22, kai įsakymu pradėtas atsakovės žemės sklypo padidinimo detaliojo plano rengimas. Iki pat detaliojo plano patvirtinimo 2010-02-04 atsakovė nereiškė iniciatyvos stabdyti detaliojo plano rengimą ir tvirtinimą ar kitaip nereiškė prieštaravimų dėl detaliojo plano patvirtinimo. Norint įgyti įterptą žemės sklypą būtina atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, kurios užtruko ne nuo atsakovės valios, todėl atsakovė negali būti atsakinga už pavėluotą savo materialių civilinių teisių įgyvendinimą – žemės sklypų įgijimą, nes žemės sklypai suformuoti tik 2011-03-18.Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-18 įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-267 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone suformavimo“ dalyje dėl 354 kv. m. žemės sklypo suformavimo“ 3.2. punktą įsakymas dėl valstybinių žemės sklypų, tarp jų ginčo žemės sklypo, pardavimo D. J. būtų parengtas per vieną mėnesį nuo žemės sklypo individualaus vertinimo duomenų gavimo dienos. Individualus parduodamo sklypo vertinimo ataskaita pateikta 2011 m. balandžio 8 d. Po 2011-03-27 pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsirado reikalavimas numatantis parduoti įsiterpusį žemės sklypą tik tuo atveju, jei jame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.Ieškovo pagrindinis motyvas dėl kurio prašoma pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir NŽT prie ŽŪM individualius administracinius aktus, taikyti dvišalę restituciją natūra yra tas, kad atsakovės D. J. įsigytas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes šis žemės plotas ribojasi su laisvu valstybiniu žemės plotu ir šiame plote galima buvo suformuoti atskirą žemės sklypą.Teismo vertinimu, atsakovė dar 2006 metais padavė prašymą dėl ginčo sklypo įgijimo ir teisėtus lūkesčius įgyti ginčo sklypą įgijo iki 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo, savo teisę įgyvendino 2012-05-07, kai sudarė žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį. Ieškinys pateiktas teismui 2016-04-21. Tuo tarpu iki 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo priimti ginčijami administraciniai aktai: Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-04 įsakymas Nr. A-75 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ dalyje dėl 354 kv. m.; Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-11 įsakymas Nr. A-463 „Dėl naudojamų namų valdų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl 354 kv. m.; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-18 įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-267 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone suformavimo“ dalyje dėl 354 kv. m. žemės sklypo suformavimo, atsakovė iki 2011-03-27 patyrė pinigines išlaidas formuojant sklypą.LR Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 323 dėl LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo aptartas pasikeitusių teisės normų taikymas procedūroms, kurios pradėtos iki 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Šio nutarimo 1.12 punktu keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto trečiosios pastraipos nuostatos (įskaitant naują įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą) netaikomos, jeigu teritorijų planavimo dokumentui, kuriame formuojamas įsiterpęs žemės plotas, rengti planavimo sąlygos išduotos iki šio nutarimo įsigaliojimo.Po 2011-03-27 teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo priimtas ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-15 įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-769 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., pardavimo“ ir sudaryta 2012-05-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ŠMM-1173 dalį, kuria parduotas ginčo sklypas; priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013-01-03 įsakymas dNr. 45VĮ-(14.45.2.)-3 „Dėl pil. D. J. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) rajone sujungimo į vieną sklypą bei kadastro duomenų patikslinimo“.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką)Nagrinėjamoje byloje be nacionalinės teisės – konstitucinės ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių apsaugą, turi būti įvertinta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. EŽTT sprendimus bylose Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt.). Sprendimuose prieš Lietuvą EŽTT analizavo šiuos valstybės ir asmens sąžiningumo, teisėtų lūkesčių vertinimo kriterijus nurodytų subjektų tarpusavio sandorių sudarymo kontekste: sandorio sudarymo aplinkybės (ar sandorio sudarymą organizavo kompetentinga valstybės institucija); ar asmuo galėjo paveikti sandorio sudarymo sąlygas, kainą, ar tai priklausė išimtinei valstybės kompetencijai; ar sandoris sudarytas pagal standartines sąlygas; ar valdžios institucijos turėjo pareigą patikrinti pareiškėjo tinkamumą žemei paskirti ir žemės pardavimo atitiktį galiojančiai procedūrai ir įstatymams); ar asmuo pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, ar elgėsi kitaip, neteisėtai (ar galėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu buvo kažkokių problemų dėl sandorio objekto ir pan.) (žr. Padalevičius v. Lithuania, no. 12278/03, judgment of 7 July 2009; Bogdel v. Lithuania, no. 41248/06, 26 November 2013; Pyrantienė v. Lithuania, no. 45092/07, judgment of 12 November 2013; D. K. v. Lithuania, no. 34911/06, judgment of 21 October 2014 ir kt). Nors formaliai vertinant kaiminystėje esančią laisvos valstybinės žemės vietą nepaneigta, kad šioje laisvoje žemėje galima suformuoti naują valstybinį žemės sklypą, tačiau ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą žemės sklype būtų numatyta (galima) suformuoti naują žemės sklypą. Iš detaliojo plano matyti, kad parduotas žemės sklypas yra šalia gyvenamojo namo, kitų asmenų (kaimyninių , kurių teisės parduodant ginčo žemės sklypą būtų pažeistos nėra, žemės sklypas atitinka 0,04 ha dydžio reikalavimus. Duomenų apie atsakovės nesąžiningą poveikį atsakingoms institucijoms nėra.Pagal ginčo sklypo 2009 metų topografinės nuotraukos duomenis sklype buvo nuolydis. Atsakovė nupirktą žemės sklypą sutvarkė, išlygino, ieškovas neprieštaravo atsakovų nurodytai aplinkybei, kad sklypas buvo su nuolydžiu.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuomenės interesai ir viešoji tvarka ginčijamu sandoriu pažeisti nebuvo.Apelianto nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose buvo kilęs ginčas dėl kitokių teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimo, todėl nurodytos nutartys precedentinės reikšmės neturi.Apeliacinis skundas atmetamas, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybės ir taikė teisės normas.Apeliacinį skundą atmetus atsakovei iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiamos teisinės pagalbos surašant apeliacinį skundą išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. J. iš ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 363 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.