Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko ir teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Karpaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas teismo šaukimu, kurį jis pasirašė asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti atsakovui 2020 m. kovo 14 d. asmeniškai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno apskrities VTAS) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra E. K. nuo gimimo gyvena su motina, o atsakovas nėra išreiškęs noro pakeisti nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, skyrius neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina t. y. ieškove I. S.. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad palaiko byloje pateiktą išvadą. Dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio skyrius neprieštarauja, atsižvelgia į tai, kad vaikas turi specialių poreikių ir formuojamą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad šalys yra nepilnametės dukters E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2015 m. birželio 09 d., tėvai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1 teritorinis skyrius 2019 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo E. K. nustatymas 20 balų bazinis funkcionavimo lygmuo ir nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. nustatytas antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovė šiuo metu nedirba, pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad I. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jokių išmokų negavo. Ieškovei yra mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir išmoka vaikui, kuri per mėnesį yra 286,52 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių savo vardu nėra įgijusi. E. K. yra mokama šalpos ir neįgalumo pensija, kuri per mėnesį yra 264 Eur. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 550,52 Eur. Iš pateiktos E. K. poreikių lentelės matyti, kad nepilnametės poreikiams patenkinti reikalinga 487 Eur suma mėnesiui. Atsakovas rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva užsiklausė transporto priemonių registrą, nekilnojamojo turto registrą ir Valstybinio socialinio draudimo valdybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atsakovo vardu registruotą turtą ir darbovietę. Iš gautų registrų išrašų nustatė, kad atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto ir Sodra neturi duomenų apie darbovietę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina dukrą, ją prižiūri ir ja rūpinasi. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena močiutei priklausančiame bute. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukters E. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. S. tenkintinas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį, realią galimybę teikti materialinį išlaikymą. Nustačius nepilnametės dukters E. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, t. y. motina, iš atsakovo D. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė gyvena močiutei priklausančiame bute, šiuo metu nedirba, gauna apie 550,52 Eur pajamų, kurias sudaro: 286,52 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir išmoka vaikui ir nepilnametei dukrai mokama 264 Eur šalpos ir neįgalumo pensija. Ieškovė, vykdydama savo kaip motinos pareigas vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, medicininę priežiūrą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Byloje duomenų apie atsakovo rūpinimąsi nepilnamete dukra nėra. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Jis ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigas ir savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaikui priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalią algą mėnesiui. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, atsakovo teikiamų lėšų dydis neturėtų būti mažesnis negu 200 Eur mėnesiui Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažametis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protinga ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, apsirengti taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt., be to, nepilnametei nustatytas regėjimo sutrikimas ir antrojo lygio specialus nuolatinės slaugos poreikis, todėl akivaizdu, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti daugiau lėšų. Atsakovas privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ir į tai, kad vaikas ikimokyklinio amžiaus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo D. K. priteistinos lėšos dukters išlaikymui po 240 Eur mėnesiui nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja I. S. (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai 6 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad per ieškovės nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį teikė savo dukrai išlaikymą, kas leistų ieškovės reikalavimus laikyti nepagrįstais. Nors byloje nepateikta įrodymų, kiek už paskutinius trejus metus dukters poreikiams išleido ieškovė, tačiau savaime suprantama, kad vaikui reikėjo valgyti, jog buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į dukters amžių (šalių dukrai šiuo metu yra 5 metai), poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę šalies situaciją ir į tai, kad atsakovas prie vaiko poreikių per pastaruosius trejus metus neprisidėjo, todėl iš atsakovo priteisiamas 6 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris neprieštarauja įstatyminiam reglamentavimui (pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu I. S. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas valstybei 258 Eur (200 Eur x 0,03 proc. x 12 mėn.) (6 200 Eur x 0,03/100) žyminis mokestis, taip pat iš atsakovo priteistinos 7,11 Eur išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje pateikta 2020 m. liepos 17 d. patikslinta pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-2664 NTP-6482, kurioje nurodyta, kad išlaidų suma sudaro 276,80 Eur, kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės dukters E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. kovo 9 d.) iki dukros pilnametystės.

Vaikui priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 200 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 258 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 7,11 Eur (septynis eurus 11 ct) pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 276,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 80 ct).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.