Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-292-449/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-26
Bylos Nr.: 1A-292-449/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: P. N., R. T.
Advokatai: Marius Zabita, Kristina Rutkauskienė

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-449/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00220-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.10.5.; 1.2.6.2.2.; 1.2.22.1.1.; 1.2.30.1.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,gynėjams Faustui Vrubliauskui, Mariui Zabitai,nuteistiesiems P. N., R. T.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės ir nuteistojo R. T. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams,

- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią subendrintą bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu (šioje dalyje klaida nuosprendyje ištaisyta to paties teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi BPK 308¹ straipsnyje numatyta tvarka) paskirtą bausmę subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams,- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl veikos R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl veikos R. Ž. atžvilgiu Y) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė P. N. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 24 MGL dydžio (903,84 Eur) bauda, galutinė subendrinta bausmė P. N. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 24 MGL dydžio (903,84 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų R. T. ir P. N. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. A..

Iš nuteistųjų R. T. ir P. N. taip pat priteista po 279,50 Eur išlaidų valstybei dėl teisinės pagalbos nukentėjusiajai R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu P. N. ir R. T. pripažinti kaltais ir nuteisti už prekybą žmonėmis ir pelnymąsi iš kitų asmenų prostitucijos. P. N. pripažintas kaltu bei nuteistas ir už neteisėtą disponavimą šaudmenimis. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

1.1. R. T., P. N. ir M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 3 d., veikdami organizuota grupe, susitarė pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos užsienio valstybėse. Užtikrindami sutartus prostitucijos organizavimo ir asmenų gabenimo prostitucijai veiksmus, siekdami bendrų tikslų, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno bei organizavo prostituciją:

1.1.1. P. N., atlikdamas savo užduotį ir įgyvendindamas R. T. sumanymą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, 2016 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, L., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, susipažino su R. Ž. ir po ilgalaikių susitikimų, užmezgęs su ja artimus santykius bei įgijęs jos pasitikėjimą, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, YYY mieste, tyrimo nenustatytoje vietoje, per kelis kartus, siekdamas, kad R. Ž. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudodamas apgaulę melagingai pažadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą V, žadėdamas nukentėjusiajai už suteiktas seksualines paslaugas 30 000 Eur atlygį, o gautas jos pajamas iš prostitucijos dalintis tarpusavyje pusiau, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimą vykti dirbti prostitute. R. Ž. dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo sutikus, tai yra nukentėjusiajai patikėjus P. N. melagingais pažadais bei tokiu būdu ją užverbavus, P. N. nukentėjusiąją nugabeno adresu (duomenys neskelbtini) ir laikinai apgyvendino S. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais, nuomojamame bute, kur ji kontroliuojama P. N. ir M. R. buvo laikoma iki 2016 m. lapkričio 15 d., M. R. iš R. T. gavus pinigines lėšas – 300 Eur bilietams kelionei autobusu įsigyti ir viešbučiams užsakyti, M. R. nupirko bilietus, po ko P. N. kartu su M. R. ir S. L. pastarojo vairuojamu automobiliu „F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją R. Ž. nugabeno į GGG miestą prie prekybos centro „Z“, esančio (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji buvo įsodinta į autobusą ir su ja lydinčiu P. N. nuvyko ne į V, kaip buvo pažadėta, bet į X, XX, kur P. N. organizavo jos prostituciją, tai yra apgyvendino bute, adresu (duomenys neskelbtini), vežė pas fotografą, kur ji buvo fotografuojama nuoga, lydėjo pas gydytojus medicininei apžiūrai bei į policijos įstaigą dokumentų sutvarkymui ir nuo 2016 m. lapkričio 19 dienos įdarbino dirbti prostitute klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė jai darbo grafiką ir darbo laiką, skyrė jai išeigines dienas, kontroliavo grįžimo iš darbo laiką, surinkdavo jos iš prostitucijos gaunamas pinigines pajamas, kurios per dieną sudarydavo nuo 70 iki 700 Eur, ir kurios buvo dalijamos tarp grupės narių.

1.1.2. P. N. organizavus R. Ž. prostituciją X, toliau tęsiant bendrą susitarimą, tai yra įgyvendinant R. T. sumanymą, P. N., panaudodamas R. Ž. atžvilgiu psichologinį bei fizinį smurtą, įkalbėjo nukentėjusiąją panaudojant apgaulę surasti kitų merginų prostitutės darbui. R. Ž., paveikta psichologinio ir fizinio smurto, neturėdama tyčios padaryti nusikalstamą veiką, surasti merginas sutiko ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 16 d. internetu susisiekė su N. A., kuriai melagingai pasiūlė atvykti į X atostogų, iš anksto žinodama tikrąjį N. A. atvykimo tikslą. Pastarajai sutikus vykti atostogų, o M. R. apie nukentėjusiosios sutikimą informavus R. T., jis davė leidimą N. A. gabenimui į X dirbti prostitute. M. R., gavęs R. T. leidimą, 2016 m. gruodžio 16 d. YYY autobusų stotyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko bilietą nukentėjusiosios kelionei autobusu ir 2016 m. gruodžio 16 d., apie 18.00 val., M. R. su S. L., S. L. vairuojamu automobiliu „F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. A. iš (duomenys neskelbtini) atgabeno į YYY autobusų stotį, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo įsodinta į autobusą vykstantį maršrutu YYY – XX ir išgabenta į X. Nukentėjusiajai atvykus į X, XX, ją pasitiko P. N. ir apgyvendino bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jau gyveno ir prostitute dirbo R. Ž.. Tuo metu P. N., atlikdamas savo užduotį turint tikslą N. A. išnaudoti prostitucijai, žinodamas jos sunkią materialinę padėtį, nuo jos atvykimo momento jai skyrė pinigines lėšas būtiniesiems jos poreikiams patenkinti, pirko rūbus, maistą, taip dirbtinai sukurdamas materialinį jos priklausomumą bei tokiu būdu praėjus savaitei po nukentėjusiosios atvykimo, pasinaudodamas jos materialiniu priklausomumu ir pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, buvimu užsienio valstybėje, kalbos nemokėjimu, pasiūlė dirbti prostitute, tai yra teikti seksualines paslaugas klientų namuose, nurodydamas, kad ji turės tiek klientų kiek jų bus per dieną, į klientų namus ji bus nuvežta ir parvežta, už suteiktas seksualines paslaugas iš klientų gaus po 110 Eur, kuriuos turės atiduoti jam, už kuriuos jis, tai yra P. N. jai pirks viską kas bus reikalinga. N. A. dėl priklausomumo ir pažeidžiamumo sutikus, tai yra ją užverbavus, 2016 m. gruodžio 26 d. P. N. surado du klientus, suderino su jais seksualinių paslaugų teikimo vietą, laiką, kainą ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją tyrimo metu nenustatytais adresais, kur ji teikė seksualines paslaugas gaudama už tai 220 Eur, kuriuos atidavė P. N., o po to, N. A. atsisakius toliau teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, grasino su ja fiziškai susidoroti, tačiau jai ir toliau nesutikus teikti šias paslaugas, nupirkęs bilietą 2018 m. sausio 6 d. įsodino į autobusą ir išgabeno į L.. Tokiu būdu R. T. ir P. N., kartu su M. R., pasinaudodami R. Ž. ir N. A. pažeidžiamumu, o N. A. atžvilgiu ir priklausomumu, panaudodami apgaulę verbavo, gabeno nukentėjusiąsias į X, siekdami pelnytis iš jų prostitucijos bei organizavo nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. prostituciją turėdami iš R. Ž. prostitucijos ne mažesnes, kaip 1 000 Eur pinigines pajamas.

1.2. Be to, P. N. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. birželio 11 d. organizavo R. Ž. prostituciją Y ir pelnėsi iš jos prostitucijos, tai yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 9 d. X, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, R. Ž., kuri jau XX, X dirbo prostitute ir jis pelnėsi iš jos prostitucijos, pasiūlė dirbti prostitute Y, tai yra teikti seksualines paslaugas bare ir žadėdamas jai už suteiktas seksualines paslaugas didesnį atlyginimą, o gautas jos pajamas iš prostitucijos dalintis tarpusavyje pusiau. R. Ž. sutikus ir jam lydint, tai yra kartu važiuojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta transporto priemone, nugabeno nukentėjusiąją į Y, kur organizavo jos prostituciją, tai yra apgyvendino bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 9 d. įdarbino dirbti prostitute klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. – klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. klube „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė jai darbo grafiką ir darbo laiką, kontroliavo grįžimo iš darbo laiką, surinkdavo jos gautas pinigines pajamas iš prostitucijos. Tokiu būdu iki nukentėjusioji pabėgo, organizavo R. Ž. prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, turėdamas nenustatyto dydžio pajamas.

1.3. Be to, P. N. neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 18 d. 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 23 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22 LR) žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, kuriuos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnyje, ir/arba dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnyje, nutraukti arba nuosprendį pakeisti ir R. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 13 metų ir 6 mėnesių.

2.1. Skunde dėstoma teismų praktika apie prekybą žmonėmis ir pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-551-788/2015, 2K-156-699/2018, 2K-17/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-148/2015). Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai R. T. pripažino kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių. R. T. kaltė grindžiama išimtinai tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu M. R. parodymais, kurių nepatvirtina kiti duomenys.

2.2. Skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006, kurioje nurodyta, kad tokios aplinkybės, kai asmuo, kuris atleistas pagal BK 39¹ straipsnį, duoda parodymus apie kitus asmenis dalyvavusius organizuotoje grupėje ar organizuotame susivienijime darant nusikalstamas veikas, reikalauja, kad teismas atsargiau vertintų parodymus apie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirtų didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, – šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Gynėjo nuomone, M. R. procesinė padėtis sudaro prielaidą abejoti ikiteisminio tyrimo subjektų šališkumu, o pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus turėjo vertinti ypatingai atidžiai visų bylos duomenų visumoje.

2.3. Bylos duomenimis nėra paneigta R. T. versija, kad jis neorganizavo R. Ž. ir N. A. išvežimo į X užsiimti prostitucija, šių merginų jis nepažinojo, nežinojo jų socialinio statuso ir tai jo nedomino. Jis pažinojo tik M. R.. Liudytojo M. R. paprašytas R. T. susisiekė su savo pažįstamu dėl pagalbos apsigyventi liudytojo draugui P. N. su drauge. R. T. nepažinojo P. N., su juo niekada nebendravo, jį žinojo tik iš M. R. pasakojimų, kaip draugą, norintį išvykti į užsienį, todėl jis paskambino savo draugui A., jo pavardės nežino, kuris pažadėjo padėti. Taip P. N. išvyko. Atsižvelgiant į tai, gynėjo nuomone, tarp šių asmenų susitarimo veikti organizuota grupe panaudojant apgaulę verbuoti, gabenti ir organizuoti prostituciją negalėjo būti ir nebuvo. Tai patvirtina patys R. T. ir P. N.. Su P. N. visus veiksmus derino ir informacija dalinosi tik liudytojas M. R., kuris, pasak P. N., jam pasiūlė išvykti iš L., nes jis turėjo problemų su teisėsauga, o M. R. turėjo teisėsaugoje pažinčių, galinčių padėti sutvarkyti problemas.

2.4. Byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima nustatyti susitarimą veikti nusikalstamai, t. y. organizuoti prostituciją. Iš bylos duomenų matosi, kad R. T., M. R. ir P. N. atžvilgiu buvo panaudotos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Iš šių duomenų matosi, jog nuteistasis R. T. nebendravo su nuteistuoju P. N., tačiau tuo pačiu matosi, jog R. T., kaip jis ir parodė, bendravo su savo pažįstamu A., o M. R. nurodė ką jam pasakyti. Tai, pasak gynėjo, leidžia pagrįstai teigti, jog būtent M. R. disponavo didesniu kiekiu informacijos bei organizavo P. N. kelionę, kaip teigia nuteistieji. Šiuos duomenis patvirtina ir nukentėjusiųjų R. Ž. bei N. A. parodymai. Pokalbyje tarp R. T. ir asmens vardu A. nėra įvardijamas joks asmuo ar asmenys, kurie nori išvykti į X ar Y, nes R. T. nežinojo ir nepažinojo asmenų norėjusių į šias šalis vykti. Tolimesni pokalbiai ir susirašinėjimai patvirtina, kad tuos asmenis pažinojo ir visus aktyvius bei organizacinius veiksmus atliko liudytojas M. R., kaip ir nurodydamas R. T., kad pasakytų, jog parašys adresą kur sutikti. Išskyrus tai, kad R. T. paskambino pažįstamam asmeniui vardu A. liudytojo M. R. prašymu, daugiau jokių reikšmingų pokalbių ar duomenų nėra. Be to, šių procesinių prievartos priemonių panaudojimas taip kelia abejones teisėtumo prasme.

2.5. Be to, teismo nustatytos aplinkybės, kad P. N. atliko savo užduotį ir įgyvendino R. T. sumanymą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, jog jis susipažino su R. Ž., gynėjo nuomone, yra neteisingos, prieštarauja bylos duomenims. R. T. ir P. N. vienas kito nepažinojo iki teisiamojo posėdžio. Nusikalstamo sumanymo nepatvirtina kiti duomenys, išskyrus M. R. parodymus, kuriais jis siekė sumenkinti savo vaidmenį.

2.6. Iš paties M. R. parodymų matosi, kad jis pats, o ne R. T. ir ne R. T. prašymu, rodė iniciatyvą užsiimti prostitucijos organizavimu. Būtent M. R. pasiūlė P. N. „verslo planą“, klausė galbūt jam žinomos merginos, kurios norėtų dirbti ir užsiimti prostitucija X arba Y. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad R. T. ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų ar iniciatyvos, nėra. Be to, M. R. atliko ir kitus aktyvius veiksmus – surado būstą apgyvendinti R. Ž., transportą L. ir vykimui į X, suorganizavo R. Ž. ir P. N. nuvežimą į GGG, kad jie galėtų išvykti į X, taip pat iš pokalbių ir žinučių matosi, jog jis nuolat bendravo su P. N., su juo keitėsi informacija.

2.7. Iš bylos duomenų matosi, kad M. R. žinojo, jog P. N. yra pažįstamas su R. Ž., kuri užsiima prostitucija, jis pats tai pripažįsta. Kad R. Ž. teikė seksualines paslaugas iki išvykimo į X galima spręsti iš P. N. ir R. Ž. pokalbių ir žinučių turinio (1099, 1101, 1104, 1105, 1106, 1109, 1132, 1133, 1897, 1975). Jie kalba apie seksualinių paslaugų suteikimą nenustatytam asmeniui bei aiškinasi apie bilietus ir reikalingą apatinį trikotažą vykimui į užsienį, X kalbos mokslus, nurodo daugiau tokių draugų „L. nesiųsk“ (kalba apie suteiktas seksualines paslaugas L., kaip nurodyta kaltinamajame akte). Šie pokalbiai buvo 2016 m. lapkričio 4 d. – 2016 m. lapkričio 12 d., tai yra iki P. N. ir R. Ž. išvykimo į užsienį. Apie tai, kad ši informacija buvo žinoma R. T., byloje duomenų nėra. Nėra ir susitarimo, kad P. N. ar M. R. verbuos, palenks, pasinaudos priklausomumu ar kaip nors kitaip įgis nukentėjusiųjų palankumą ar paklusnumą, o tai, gynėjo nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad R. Ž. pasirinkimo laisvė nebuvo ribojama.

2.8. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad R. T. disponavo lėšomis, skirtomis ar gautomis iš R. Ž. vertimosi prostitucija, juo labiau, nėra jokių duomenų ir apie lėšas, gautas iš N. A.. Tuo tarpu byloje yra duomenys, kad P. N. pinigines perlaidas vykdė tiek R. Ž. prašymu, tiek pats savo reikmėms. R. Ž. prašymu buvo perversti pinigai jos motinai, o P. N. pervedė pinigus savo artimiesiems bei vieną kartą M. R.. Duomenų, kad P. N. pervedė pinigus R. T., nėra. Liudytojo M. R. parodymų apie tai, jog pasilikdamas dalį pinigų sau pervestus pinigus perdavė R. T., nepatvirtina jokie duomenys. Tai R. T. neigia, taip pat tai paneigia ir tarp M. R. ir P. N. susirašinėjimas (216), kuriame nurodoma, kad „visumoj, jeigu jau trūks ar ką, jau kitą savaitę galėsiu permes, jeigu ten neturėsi kapeikos, ar ką, žinai“. Gynėjas nurodo, kad, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi prieštaravimai, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai. Duomenų, kad R. T. gavo kokią nors turtinę ar neturtinę naudą, byloje nėra.

2.9. Teismas R. T. pokalbius su asmeniu vardu A. vertina kaip nusikalstamos veikos organizavimą, tačiau, pasak gynėjo, šie pokalbiai savarankiškai nesudaro BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes jie nėra pakankami subjektyviosios pusės nustatymui. Be to, nuosprendyje teismas šių pokalbių turinį nurodo klaidingai. Iš pokalbių suvestinių matosi, kad R. T. domėjosi, kada gali draugai atvažiuoti ir kada galima pirkti bilietus, tačiau tai, kad R. T. nupirko bilietus, pastarasis nenurodo. Priešingai, įrašuose Nr. 756, 798, 806, kalbant apie draugų atvykimą, jis nurodo, kad „draugas jau nupirko bilietus sekmadieniui ir žmonės jau atvažiuos“, tas „draugas“ yra M. R.. Kad M. R. ieškodavo bilietų rodo ir pokalbis tarp jo ir P. N. (2016 m. gruodžio 31 d. įrašai 1051, 1054) apie tai, kad paieškos bilietų, jeigu ras nupirks ir atsiųs į elektroninį paštą. Jis bilietus pirko abiem merginom, vykstančiom į X, ir rūpinosi jų transportu. P. N. ir R. Ž. nuvyko į X ir apsigyveno nuomojame bute. Kadangi prostitucija X yra įteisinta, R. Ž. oficialiai susitvarkė visus dokumentus ir oficialiai dirbo. Kad jos pasirinkimo teisės ir laisvės buvo kaip nors ribojamos, byloje nėra nustatyta, nes tikslu legaliai verstis prostitucija pastaroji ir vyko.

2.10. Gynėjo nuomone, R. T. nepagrįstai inkriminuotas ir N. A. epizodas. Iš bylos duomenų matosi, kad N. A. į X atvyko po pokalbio su R. Ž. socialiniame tinkle „X“. Šie pokalbiai nėra išimti ir pridėti prie baudžiamosios bylos ir dėl šio fakto tikrumo galima tik spėlioti. Nėra jokių duomenų ir apie tai, jog prie šios nukentėjusiosios išvykos ir vertimosi prostitucija prisidėjo nuteistasis R. T.. Nukentėjusioji N. A. parodė, kad ją į stotį nuvežė M. R. ir S. L.. M. R. davė asmens vardu J. J. mobilaus ryšio telefoną, kurį turėjo perduoti P. N.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. R. nurodytas perduotas telefonas „X“ buvo išimtas, kaip ir nėra duomenų apie mistinį vieną įvestą kontaktą ar fiksuotus kokius nors pokalbius apie tai, kad tuo telefonu kalbėjo rusiškai būtent R. T., P. N., asmuo vardu A. ar koks nors kitas asmuo. Kiek gynybai yra žinoma iš kitų ikiteisminių tyrimų, tai šie telefonai skirti susirašinėjimams ne pokalbiams.

2.11. Skunde dėstoma teismų praktika apie organizuotos grupės atribojimą nuo bendrininkų grupės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014). Gynėjo nuomone, nagrinėjimu atveju P. N. ir M. R. veikė bendrininkų grupe, o ne organizuota grupe su R. T., jų veiksmų bendrumą rodo pokalbių turinys ir informacijos keitimosi dažnumas.

2.12. Gynėjas nurodo, kad ši baudžiamoji byla kilo iš vieno ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo išskirtas ir vienu atveju priimtas 2018 m. vasario 2 d. apkaltinamasis nuosprendis (iš tikrųjų – tai 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis – past.) ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, o kitu atveju – šiuo nuosprendžiu paskirta 8 metų bausmė. Šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta itin griežta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Gynėjas pažymi, kad tokios bausmės skiriamos tik asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus žmonių gyvybei ar dalyvaujant nusikalstamuose susivienijimuose.

2.12.1. Skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2014, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamos bylos kontekste obiter dictum pažymi, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 yra nurodęs, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), vis tik susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. <...> Tokia faktinė situacija neturėtų būti priežastis, dėl kurios turėtų būti nepalankiai vertinama nuteistojo teisinė padėtis sprendžiant subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimus.

2.12.2. Gynėjo nuomone, ši teismų praktika taikytina ir šiuo atveju, nes išskyrus bylas į atskiras dirbtinai yra padidinamas teistumų skaičius, suformuojamas papildomas neigiamas požiūris į asmenį. Gynyba nemano, kad buvo būtina išskirti šias bylas į atskiras, jos nėra ir nebuvo sudėtingos. Taip pat manytina, jog sprendžiant atsakomybės ir bausmės klausimą vienoje byloje sunkiai tikėtina, kad asmeniui būtų paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, kai tokio dydžio bausmės skiriamos už sunkesnius padarinius turėjusius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, bausmė turi būti sumažinta.

3. Nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. N. pripažinimo kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl P. N. pripažinimo kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pakeisti. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X) ir BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika R. Ž. atžvilgiu Y), perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį (kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką X ir Y). Nuosprendžio dalį, kuria P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Be to, gynėja prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir P. N. paskirti švelnesnės rūšies bausmę – areštą, numatytą sankcijoje, bausmės dydį parinkti mažesnį nei BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis arba švelninti paskirtos bausmės dydį. Taip pat prašo nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiosios N. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba esmingai sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

3.1. Skunde dėstomi motyvai dėl nepagrįsto P. N. pripažinimo kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

3.1.1. Gynėja nurodo, kad nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytos tokios aplinkybės, kurios nebuvo inkriminuotos jos ginamajam. P. N. nebuvo kaltinamas ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nebuvo nurodyta, jog jis N. A. išviliojo į užsienį jau turėdamas tikslą išnaudoti ją prostitucijai, panaudojęs apgaulę ir kad prieš N. A. naudojo psichinę prievartą, versdamas ją teikti seksualines paslaugas už pinigus, apie tokias aplinkybes nenurodė ir pati N. A., todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai šioje dalyje yra nepagrįsti, nepagrįstai ir neteisėtai išplečiantys kaltinimo apimtį ir bloginantys nuteistojo teisinę padėtį tokiais baudžiamojo įstatymo alternatyviais požymiais, nuo kurių P. N. nesigynė. Be to, tokių nuosprendžio motyvų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai.

3.1.2. Gynėja nesutinka su teismo išvadomis dėl nukentėjusiųjų valios palenkimo būdų, nes šių išvadų nepatvirtina bylos įrodymai. Abi nukentėjusiosios nurodė, kad jos nebuvo izoliuotos, palaikė ryšį su aplinkiniais, galėjo bendrauti su kitais asmenimis, artimaisiais, galėjo kada panorėjusios išvykti, užsienyje turėjo su savimi dokumentus, iš bylos duomenų matosi, kad P. N. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekęs palenkti R. Ž. ir N. A. valią, jog jos sutiktų išvykti į X teikti seksualines paslaugas.

3.1.3. Iš nukentėjusiųjų R. Ž., N. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. parodymų, taip pat ir iš I. S. parodymų, nuteistojo P. N. parodymų, duotų teisme, matosi, jog P. N. nesiėmė jokių aktyvių įkalbinėjimo, įtikinėjimo, siūlymo veiksmų, kuriais būtų siekęs palenkti nukentėjusiųjų valią ir jas perimti savo kontrolėn, tiek R. Ž., tiek N. A. pasiūlius teikti seksualines paslaugas ir iš to užsidirbti, praktiškai iš karto su pasiūlymu jos sutiko.

3.1.4. Be to, iš bylos duomenų matosi, jog N. A. atvykti į X įkalbėjo ne P. N.. Iš pačios nukentėjusiosios N. A. parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matosi, jog atvykti į X ją įkalbėjo R. Ž..

3.1.5. Gynėjos nuomone, jokie bylos duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, jog P. N., panaudodamas R. Ž. atžvilgiu psichologinį bei fizinį smurtą, įkalbėjo nukentėjusiąją panaudojant apgaulę surasti kitų merginų prostitutės darbui. R. Ž., paveikta psichologinio ir fizinio smurto, neturėdama tyčios padaryti nusikalstamą veiką, surasti merginas sutiko ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 16 d. internetu susisiekė su N. A.. Priešingai, P. N. N. A. nepažinojo, pati R. Ž. jam papasakojo apie N. A., iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, kuriuose užfiksuoti R. Ž. pokalbiai su P. N., matosi, jog R. Ž. rodė iniciatyvą, kad N. A. atvyktų į XX, klausinėjo P. N., ar nupirko jai bilietą. Be to, bylos duomenys objektyviai nepatvirtina, jog R. Ž. P. N. bijojo. Priešingai, iš teismo posėdžių metu perklausytų pokalbių įrašų tarp R. Ž. ir P. N. matosi, jog ji juo pasitikėjo, nuolat klausė patarimo, pasakojo apie darbą, klientus, santykius su kitomis prostitutėmis, o N. A., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, P. N. ir R. Ž. santykius apibūdino kaip šiltus.

3.1.6. Iš N. A. parodymų matosi, jog į XX atvykti ją įkalbėjo R. Ž., taip pat pastaroji jai siūlė ir net skatino dirbti prostitute. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog P. N. buvo žinoma reali N. A. turtinė padėtis ar tai, kad sunki materialinė padėtis nulėmė N. A. sutikimą užsiimti prostitucija. Iš N. A. parodymų, duotų ikiteisminio trimo teisėjui, matosi, jog būtent R. Ž. prisipažinimas, kad ji pati dirba prostitute ir jos paaiškinimai, jog tai normalu ir viskas yra gerai, nulėmė N. A. apsisprendimą užsiimti prostitucija. Bylos duomenys leidžia teigti, jog N. A. nebuvo priklausoma nuo P. N., neturėtų galimybės elgtis pagal savo valią, iš N. A. parodymų matosi, jog ji seksualines paslaugas suteikė tik vieną dieną ir tik dviem klientams, jai tai nepatiko. Ji nurodė P. N. ir R. Ž., kad tuo neužsiims ir daugiau nebedirbo. Nors, kaip nurodė N. A., dėl jos atsisakymo P. N. supyko, sakė „čia tau ne ekskursija“, tačiau P. N. nevertė jos elgtis pagal jo nurodymus. Gynėjai akivaizdu, kad nukentėjusiosios valia nebuvo suvaržyta, ji galėjo atsisakyti dirbti prostitute, ką ir padarė. Iš pačios N. A. parodymų matosi, kad būnant X N. A. turėjo savo asmens dokumentus, galėjo eiti kur norėjo, turėjo telefoną, socialiniame tinklalapyje „X“ bendravo su draugais, o kai nusprendė grįžti į L., jai nupirko bilietą, davė pinigų ir ji grįžo į L.. Pirmosios instancijos teismas šių bylos aplinkybių nevertino, taip pat nevertino ir M. R. parodymų, kad užsiimti prostitucija buvo siūloma tik toms merginoms, kurios pačios norėjo tuo verstis.

3.1.7. Gynėjos nuomone, iš išdėstytų argumentų matosi, kad N. A. finansinė padėtis buvo sudėtinga, tačiau byloje nėra duomenų, jog P. N. žinojo jos realią turtinę padėtį, be to, nėra duomenų, kad jis naudojosi sunkia N. A. turtine padėtimi. Bylos duomenys neleidžia teigti, jog N. A. buvo tokia pažeidžiama, kad negalėtų priešintis kitų asmenų valiai, nes pati pasirinko elgesio variantą, atsisakė prostitutės darbo ir išvyko į L.

3.1.8. Dėl R. Ž. pažeidžiamumo – pasinaudojimo sunkia materialine padėtimi gynėja nurodo, kad pažinties su P. N. metu nukentėjusioji dirbo „L“, turėjo legalias ir pastovias pajamas, gavo atlyginimą ir vaiko pinigus (15 Eur), vaiką prižiūrėjo jos motina. Nors nukentėjusiosios materialinė padėtis ir nebuvo labai gera – atlyginimas buvo minimalus, gyveno penki asmenys dviejų kambarių bute, tačiau padėtis nebuvo tokia, kad R. Ž. neturėtų realaus pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Ji turėjo pasirinkimo galimybę, nebuvo priklausoma nuo P. N., jis nesukūrė ir nepalaikė tokios situacijos, kad nukentėjusioji būtų priversta priimti jo pateiktą pasiūlymą užsienyje už atlygį teikti seksualines paslaugas. Iš liudytojos I. S. (R. Ž. motinos) parodymų matosi, jog ji mėgino R. Ž. sulaikyti nuo vykimo į užsienį, prašė policijos pagalbos, tačiau R. Ž. pareigūnams pateikė savo asmens dokumentą ir pareiškė, jog jos atžvilgiu jokie neteisėti veiksmai neatliekami. Iš teismo posėdžio metu perklausytų telefoninių pokalbių garso įrašų tarp P. N. ir R. Ž., tarp R. Ž. ir I. S. matosi, jog jos atžvilgiu P. N. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai P. N. su R. Ž. kalbėjo išskirtinai nuolankiai, stengėsi taikytis prie jos, ją palaikė morališkai, iš pokalbių akivaizdžiai matosi, jog jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, motinai P. N. pristatė kaip artimą draugą.

3.1.9. Be to, gynėjos nuomone, nėra pagrindo P. N. nukentėjusiajai nurodytas aplinkybes apie gerą uždarbį vertinti kaip apgaulę, melagingą pažadą, siekiant palenkti nukentėjusiosios valią vykti prostitucijos darbui. Iš R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matosi, jog ji paaiškino, kad P. N. jai nurodė, jog „gali uždirbti daug pinigų ir gyventi geriau“, „siūlė, kad dirbdama prostitute uždirbs 30 000 Eur, uždirbtų pinigų laikotarpis nebuvo nurodytas, buvo pasakyta, kad gaunamą sumą turės dalintis per pusę“, tačiau taip pat nurodė, kad „P. N. nuvykimą žinojo, bet kaip ten bus jis nieko nežinojo“. Vertinant nukentėjusios parodymus apie gerą uždarbį kaip apgaulę, svarbūs yra ir I. S. parodymai, duoti teisme. Ji nurodė, kad su dukra R. Ž. buvo kalba apie jos išvykimą į užsienį ir dukra nežinojo, kiek jai mokės pinigų, sumos neįvardino, nurodė, kad kai nuvažiuos sužinos.

3.1.10. Iš pačios R. Ž. parodymų yra aišku, kad dirbdama prostitute ji uždirbdavo nuo 70 Eur iki 700 Eur per dieną. Iš jos, N. A., P. N. parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, M. R. parodymų matosi, kad iš šių pinigų buvo mokama už būsto nuomą, langą „pufe“, taksi vairuotojo paslaugas, iš jų pirko maistą, drabužius, siuntė pinigus vaiko priežiūrai, nuolat lankėsi kavinėse ir baruose, mokėjo už R. Ž. suteiktas medicinines paslaugas jai susirgus, R. Ž. vyko su P. N. Naujųjų metų švęsti į ZXX, kaupė pinigus kelionei į Y. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie R. Ž. gautą atlygį už suteiktas seksualines paslaugas, pinigų perdavimą P. N. ir kur tie pinigai buvo naudojami, gynėjos nuomone, P. N. nukentėjusiajai nurodytos aplinkybės apie galimybę užsidirbti didelę sumą pinigų negali būti vertinamos kaip apgaulė, melagingas pažadas, siekiant palenkti nukentėjusiosios valią vykti prostitucijos darbui, nes akivaizdu, jog pajamos buvo nemažos, tačiau R. Ž. su P. N. gyveno netaupydami pinigų, laisvai, todėl ji nieko ir nesutaupė. Pažymėtina, jog iš visų bylos duomenų, taip pat R. Ž. ir P. N. parodymų, matosi, jog jie gyveno bendrai, kaip realūs partneriai (sugyventiniai).

3.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gynėjos nuomone, formaliai P. N. atliko dalį veiksmų, sudarančių BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – pasiūlė R. Ž. vykti į užsienį ir užsiimti prostitucija, gabeno R. Ž., tačiau nukentėjusiosios valia nebuvo pažeista, t. y. nukentėjusiosios valios laisvė pasirinkti vykti ar nevykti į X bei užsiimti ar neužsiimti prostitucija nebuvo suvaržyta, ji galėjo laisvai apsispręsti, savo nuožiūra pasirinkti savo elgesio variantą. Tuo tarpu R. Ž. verbavimas, pasinaudojant jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, panaudojant apgaulę – žadant gerai apmokamą darbą, kaip vienas iš alternatyvių BK 147 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tuo pačiu ir paminėti šio BK straipsnio dispozicijoje numatyti valios palenkimo būdai P. N. inkriminuoti ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nepagrįstai. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog P. N. laikotarpis, kai R. Ž. dirbo prostitute Y, yra inkriminuotas tik kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos, bei nukentėjusiosios R. Ž. parodymai, kad po to, kai Y ji išsiskyrė su P. N., toliau dirbo prostitute, tačiau ir būdama viena pajamų nesukaupė. Praėjus kuriam laikui jau V buvo sutikusi P. N. ir prašė jo pagalbos, surasti jai vietą, kur ji galėtų vėl dirbti prostitute. Todėl, gynėjos nuomone, neįrodžius būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviojo požymio – nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. fizinės ir valios laisvės pažeidimo (suvaržymo), dėl kurio jos būtų negalėjusios laisvai pasirinkti vieno ar kito savo elgesio varianto, yra akivaizdu, jog P. N. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik kaip prostitucijos organizavimas, vadovavimas jai ir pelnymasis iš prostitucijos.

3.3. Skunde nurodoma, kad P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl veikos R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X) ir pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dėl veikos R. Ž. atžvilgiu Y). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad sumanymas nebuvo R. Ž. prostitucijos organizavimas bei pelnymasis iš jos konkrečiai X, ką patvirtina ir byloje nustatyti iš esmės tapatūs, laiko požiūriu nenutolę P. N. veiksmai R. Ž. atžvilgiu, tiek organizuojant prostituciją X, tiek Y, juos siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, to paties rezultato – organizuoti R. Ž. prostituciją ir taip gauti pajamų, tačiau šiuo atveju vietos pakeitimas neturėjo įtakos sumanymui, iš XįYP. N. ir R. Ž. persikėlė tik siekiant gauti geresnes pajamas. Pagal susiformavusią teismų praktiką veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko, pripažįstama tęstine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-P-267/2011, 2K-401-677/2016), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir P. N. šių nusikalstamų veikų, šios veikos perkvalifikuotinos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

3.4. Skunde nurodoma, kad bausmė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ž. savo noru vyko į užsienį, nuo išvykimo pradžios ji žinojo, jog važiuoja dirbti prostitute ir tam pritarė, jos pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo varžoma, N. A. į X atvyko įkalbėta R. Ž., ji tik vieną dieną pamėgino verstis prostitucija, turėjo du klientus ir jai atsisakius toliau dirbti, iš karto išvyko į L. Bylos duomenimis nenustatyta, jog jų atžvilgiu būtų vartota kokia nors prievarta ar joms padaryta reali žala. Vertinant P. N. asmenybę matosi, kad jis veikos padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, iki suėmimo gyveno faktinėje santuokoje su F. A. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu augino nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, gynėjos nuomone, darytina išvada, jog P. N. ir jo padarytas veikas apibūdinančių aplinkybių visuma rodo mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą, jo antraeilį vaidmenį, todėl teismo paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga savo griežtumu. Parinkdamas bausmės dydį teismas aptartas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl už BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą P. N. paskyrė aiškiai per griežtą savo dydžiu bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui, BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir bausmės dydį nustatant BK straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam ar artimą minimaliam dydžiui.

3.4.1. Gynėjos nuomone, atsižvelgus į aktyvų R. Ž. vaidmenį, siekiant jai pačiai asmeniškai užsiimti prostitucija, kartu pritraukiant į minėtą veiklą ir N. A., yra pakankamas pagrindas pripažinti P. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys).

3.4.2. Pasak gynėjos, teismas nepagrįstai pripažino P. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X), padarytas veikiant organizuota grupe. Be M. R. parodymų, jokių kitų duomenų, jog R. T. prisidėjo prie šios veikos padarymo, kaip bendrininkas, išskyrus tai, jog M. R. paprašius surado X gyvenamąją vietą, kur apsistojo P. N. su R. Ž., nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimuose pažymima, jog tam, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio garantijų, bendrakaltinamojo prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, ir teisėjas turėtų aiškiai nurodyti, jog toks bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant proceso teisingumą teismas turi atsižvelgti į liudytojų, kurių parodymų patikimumas reikalauja atidesnio (griežtesnio) vertinimo, parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, ar yra kitų tiesioginių įrodymų. Teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, jog tai, kad teismas vertina įrodymus nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, yra priežastis, kliudanti jam išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju bendrininkais būtų galima laikyti tik patį M. R. ir P. N., o vertinant jų atliktus veiksmus, matosi, jog nėra byloje duomenų, kad tarp jų buvo susiklostę glaudūs ir pastovūs santykiai, grindžiami pasitikėjimu, veikdami jie neturėjo konkretaus plano (tai patvirtina ir R. Ž. parodymai), buvo padarytas tik vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, vykdydami šį nusikaltimą jie nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, kuris aiškiai pranoktų bendrininkų grupę, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė P. N. pripažinta nepagrįstai.

3.4.3. Pasak gynėjos, skirdamas P. N. bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teismas nesilaikė BK 55 straipsnio nuostatų. Veikos padarymo metu P. N. buvo neteistas (teistumas buvo išnykęs), nebaustas administracine tvarka. Be to, dėl neteisėto šaudmenų laikymo jis visiškai prisipažino, gailėjosi, todėl, gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepripažino P. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Esant nustatytoms tokioms veikos padarymo aplinkybėms, bausmės tikslai gali būti pasiekti P. N. paskyrus švelnesnę BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Įvertinus, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmės dydis parinktinas mažesnis nei BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

3.5. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai iš P. N. ir R. T. solidariai priteisė neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. A.. Gynėjos nuomone, P. N. nepadarė jokios žalos N. A., ieškinyje nurodyti išgyvenimai ir dvasinės kančios, emocinis sukrėtimas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų, kad ji 2017 m. spalio 27 d. bandė pasitraukti iš gyvenimo yra susiję priežastiniu ryšiu su jos išvykimu į X, nes tokios aplinkybės net nebuvo tirtos šioje byloje, medicininiai dokumentai patvirtina tik patį mėginimo nusižudyti faktą, tačiau dėl kokių priežasčių ji tai padarė įrodymai (psichologo ir/ar psichiatro išvados ar kiti įrodymai) nėra pateikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalis ir CK 6. 282 straipsnio 1 dalis reglamentuoja paties nukentėjusio asmens veiksmus bei didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti ir, kad nustačius tokias aplinkybes ieškinio reikalavimas gali būti sumažintas arba atmestas. N. A., būdama pilnametė, pati pasirinko savo elgesio variantą, atvyko į X, sutiko pamėginti užsiimti prostitucija, tai, kad vėliau suprato, jog toks elgesys jai nepriimtinas, nėra pagrindas konstatuoti, jog dėl P. N. veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, todėl ieškinys turėtų būti atmestas arba prašoma priteisti suma turi būti sumažinta.?

Teismo posėdyje P. N. gynėjas ir pats nuteistasis P. N. prašo patenkinti P. N. gynėjos apeliacinį skundą. R. T. gynėjas ir pats nuteistasis R. T. prašo patenkinti gynėjo apeliacinį skundą. Prokurorė prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistųjų P. N. ir R. T. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Keičiama nuosprendžio dalis dėl abiems nuteistiesiems paskirtų galutinių subendrintų bausmių. Nuteistajam P. N. nuosprendis keičiamas dėl jam skiriant galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o nuteistajam R. T. – dėl jam paskirtos neteisingos, aiškiai per griežtos, galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų. Skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne vien tik M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, parodymais. Nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principų nepažeidė. Jau buvo nurodyta, kad iš dalies tenkinant apeliacinius skundus, keičiama tik nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems paskirtų galutinių subendrintų bausmių.

6. Kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nuteistieji R. T. ir P. N. bei M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, veikdami organizuota grupe, panaudodami apgaulę, pasinaudodami nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. pažeidžiamumu, o N. A. ir priklausomumu, verbavo, gabeno nukentėjusiąsias į X prostitucijai ir organizavo jų prostituciją, o P. N. organizavo nukentėjusiosios R. Ž. prostituciją ir Y bei pelnėsi iš R. Ž. prostitucijos, taip pat tai, kad P. N. dar ir neteisėtai laikė šaudmenis, patvirtina nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. parodymai, liudytojų M. R., S. L. ir I. S. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, kratos ir apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat iš dalies patvirtina ir nuteistojo P. N. parodymai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 307 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir organizuotos grupės

7. Nuteistasis R. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie prostitucijos verslą nieko nežinojo, o tik M. R. draugui P. N. per savo draugą A. padėjo išvykti į užsienį, nes P. N. turėjo problemų su teisėsauga. Apie tai iš esmės nurodoma ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nurodoma, kad jokio susitarimo su P. N. ir M. R. pasinaudojant nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, o N. A. dar ir priklausomumu, panaudojant apgaulę verbuoti, gabenti jas į X prostitucijai ir organizuoti jų prostituciją nebuvo, tarp jų nebuvo ir susitarimo veikti organizuota grupe. R. T. neatliko jokių konkrečių veiksmų, o P. N. ir nukentėjusiųjų net nepažinojo.

8. Tuo tarpu nuteistasis P. N., nors prisipažino, kad iš nukentėjusiosios R. Ž. prostitucijos X ir Y pelnėsi, tačiau pripažinęs, jog gabeno nukentėjusiąją į X, kaltu dėl prekybos žmonėmis neprisipažino. Duodamas parodymus P. N. parodė, kad iki išvykimo į X R. Ž. buvo apgyvendinta S. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bute, o po to M. R. nupirkus bilietus į X, o S. L. nuvežus į GGG jis su R. Ž. įsėdo į autobusą ir nuvyko į X. Ten juos pasitiko A.. Jis parodė ir apie tai, kad sutvarkius dokumentus nukentėjusioji R. Ž. pradėjo dirbti prostitute. Pasiilgusi draugės pati R. Ž. pakvietė į X atvykti nukentėjusiąją N. A.. Iš šių nuteistojo P. N. parodymų matosi, kad pats nuteistasis pripažįsta, jog gabeno nukentėjusiąją R. Ž. į X ir iš jos prostitucijos pelnėsi X ir Y. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde taip pat nėra ginčijamos šios nustatytos aplinkybės, t. y. R. Ž. gabenimas prostitucijai ir prostitucijos organizavimas bei iš jos prostitucijos pelnymasis, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama, kad P. N., panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. pažeidžiamumu, o N. A. ir priklausomumu, verbavo jas prostitucijai.

9. Tai, kad nuteistieji R. T. ir P. N., veikdami organizuotoje grupėje su M. R., panaudodami apgaulę, pasinaudodami nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. pažeidžiamumu, o pastarosios nukentėjusiosios ir priklausomumu, verbavo, gabeno nukentėjusiąsias prostitucijai ir organizavo jų prostituciją X, patvirtina jau nurodytų įrodymų visuma. Pirmiausia tai patvirtina liudytojo M. R. parodymai, kuriuos, priešingai nei nurodo nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde, patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

10. Liudytojas M. R. teisme parodė, kad 2016 m. R. T. pasakė, jog turi draugą, kuris jam pasiūlė užsiimti prostitucijos verslu. R. T. jo paklausė, gal žino, kas norėtų tuo užsiimti. Apie tai jis pasakė P. N., kuris nurodė, jog žino merginą, kuri sutiktų vykti į užsienį dirbti prostitute. P. N. sakė, kad ta mergina yra jį įsimylėjusi, su ja galėtų pakalbėti. Visą P. N. suteiktą informaciją jis papasakojo R. T. ir tada pastarasis prasidėjo organizuoti nukentėjusiosios R. Ž. išvykimą į užsienį. Jų tikslas buvo gauti pajamas iš R. Ž. prostitucijos. Iš pradžių R. T. nebuvo pažįstami su P. N., jis perduodavo R. T. pasakytą informaciją, nurodymus P. N., o vėliau jie susipažino. Iki išvykimo į X nukentėjusioji R. Ž. buvo apgyvendinta S. L. bute YYY. Tuo metu ją jie išlaikė, jai duodavo pinigus, gautus iš R. T.. Po kelių mėnesių buvo surastas butas X. 2016 m. rudens pabaigoje jis pirko bilietus į X, XX. Šie bilietai buvo pirkti iš R. T. pinigų. Jis P. N. ir R. Ž. nuvežė į GGG, tada jie autobusu išvažiavo į XX. Su savimi jie išsivežė 200-300 Eur, skirtus pragyvenimui. Jis perdavė šiuos pinigus jiems, o pats šiuos pinigus gavo iš R. T.. Kai jie išvažiavo, jis palaikė ryšį su P. N.. Vėliau dar viena mergina buvo išvežta į X. P. N. pasakė, kad R. Ž. draugė N. A. taip pat norėtų važiuoti uždarbiauti į užsienį. P. N. pasakė jos telefono numerį, jis su ja susisiekė. Jis nupirko bilietus, šie bilietai taip pat buvo pirkti iš R. T. pinigų. Jis su S. L. nuvažiavo pas N. A. ir ją nuvežė į autobusų stotį. Šiai merginai jis padavė telefoną „X“, kurį jam padavė R. T. tam, kad šį telefoną N. A. perduotų P. N.. Šiuo telefonu R. T. ir P. N. jau bendravo tiesiogiai, nes iki tol jis tarpininkavo tarp jų. Jis su R. T. ir P. N. apie neteisėtus veiksmus telefonu atvirai nekalbėdavo, tik susitikę apie tai pakalbėdavo, laikėsi konspiracijos. Jie buvo pasiskirstę vaidmenimis – R. T. buvo organizatorius, P. N. prižiūrėdavo nukentėjusiąsias, o jis būdavo tarp R. T. ir P. N. tarpininkas, apie viską informuodavo R. T.. Vieną kartą P. N. atsiuntė 1 000 Eur, kuriuos dirbdama prostitute uždirbo R. Ž., šiuos pinigus jis padavė R. T.. Liudytojas parodė ir apie tai, kad prieš nukentėjusiąsias P. N. naudojo psichologinį smurtą.

11. Nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde abejoja liudytojo M. R. parodymų patikimumu motyvuodamas šioje byloje jam suteiktu specialiu statusu. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymu, nes BPK nuostatos to nedraudžia. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Kaip teisingai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo M. R. parodymus, atsižvelgė į jo procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais ir pagrįstai šiais jo parodymais vadovavosi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo M. R. parodymai, nors svarbūs ir itin reikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistųjų R. T. ir P. N. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Liudytojo M. R. parodymus pirmiausia patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, taip pat patvirtina ir nuteistųjų su M. R. užfiksuoti pokalbiai bei pačių nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai.

13. Pačios nukentėjusiosios R. Ž. parodymai ir tolimesni R. T. ir P. N. bei liudytojo M. R. atlikti veiksmai patvirtina, kad su R. T. pasiūlymu pelnytis iš merginų prostitucijos sutiko P. N., kuris ir atliko reikšmingus neteisėtus veiksmus ją verbuojant. Jis, pasinaudodamas draugyste su nukentėjusiąją R. Ž., su ja užmegztais artimais santykiais, įgijęs jos pasitikėjimą, žinodamas jos sunkią finansinę padėtį, per kelis kartus pateikdamas neteisingą informaciją įkalbinėjo nukentėjusiąją vykti į užsienį dirbti prostitute.

14. Nukentėjusioji R. Ž. teisme parodė, kad tuo metu jai buvo sunku pragyventi, negalėjo išlaikyti savęs ir dukros. Ji yra baigusi 10 klasių, dirbo K. kepykloje, po to bendrovėje „L“, uždirbdavo 300 Eur. Kitokio pobūdžio darbo ji neieškojo. Jai P. N. siūlė dirbti užsienyje prostitute, sakė, jog dirbant prostitute ji uždirbs 30 000 Eur, todėl ji pasiryžo važiuoti į užsienį ir ten dirbti tokio pobūdžio darbą. Taip pat jis sakė, kad šią sumą reikės dalintis per pusę. Iki išvažiavimo į X ji gyveno pas S. L.. Tuo metu M. R. apie jos išvažiavimą kalbėjo ir su kitais asmenimis. M. R. nupirko bilietus kelionei. Dirbant prostitute X ji vidutiniškai per dieną uždirbdavo nuo 200 iki 400 Eur, tai priklausė nuo klientų skaičiaus. Ji dirbo 6 dienas per savaitę. Gautus pinigus už prostitutės darbą ji dėdavosi į piniginę, bet P. N. juos paimdavo, o palikdavo tik tiek, kiek jai reikėjo kitai dienai. Ji nežinojo, kiek pati uždirbdavo. Nors gaudavo pinigų maistui ir taksi paslaugoms, bet tokių pinigų, kuriuos galėtų pasidėti taupymui, neturėjo. Neturėjo galimybės nutraukti prostitutės darbą, negalėjo atsisakyti dirbti, nes bijojo P. N.. Kai ji buvo X ir Y prieš ją smurtavo P. N.. Jis smurtavo tiek žodžiais, grasinimais, tiek fiziškai. Ji nežinojo, kur kreiptis, be to, nemokėjo ir užsienio kalbos. Ji jautėsi kontroliuojama, nes negalėjo atsisakyti dirbti prostitute, prieš ją P. N. naudojo smurtą, be to, ji su juo gyveno, jeigu kur nors važiuodavo, eidavo, tai su juo. Nukentėjusioji parodė ir apie tai, kad kai ji važiavo į X, jai buvo tiksliai pasakyta, jog ji dirbs prostitute, o kai važiavo N. A., apie tai jai nebuvo pasakyta. Per jos socialinio tinklalapio paskyrą su N. A. bendravo P. N.. P. N. ją kvietė su tikslu, jog ir ji dirbs prostitute. Apie tikrąjį tikslą ji jos neinformavo, nes bijojo, jos telefonas buvo tikrinamas. Iki atvažiavimo N. A. nežinojo, kuo ji iš tikrųjų užsiima. Tai sužinojusi N. A. nenorėjo dirbti tokio darbo.

14.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ji parodė, kad tuo metu jai buvo 18 metų, turėjo vaiką, su motina nesutarė. Ji dirbo bendrovėje „L“, gaudavo minimalų atlyginimą. Su P. N. susipažino per bendrus pažįstamus, jie tęsė bendravimą, ji juo žavėjosi ir pasitikėjo, su juo turėjo ir lytinius santykius. Apie tai, kad neuždirba tiek, jog galėtų normaliai gyventi, ji sakė P. N.. Be to, galbūt ir jis pats suprato, kad ji uždirbta tik minimalų atlyginimą, nes jo prašydavo papildyti sąskaitas. P. N. sakė, kad dirbdama prostitute V ji gali uždirbti daug pinigų, t. y. 30 000 Eur, ir gyventi geriau, kalbėjo, jog gaunamus pinigus turės dalintis per pusę. Apie tai jis kalbėjo apie mėnesį ar du mėnesius. Iki išvykimo ji gyveno pas S. L. YYY. Išvykdama sužinojo, kad ją lydės P. N. ir kažkas juos pasitiks. Be to, nors turėjo vykti į V, bet nuvyko į X. Autobuso bilietus nupirko M. R.. 2016 m. lapkričio 15 d. ją ir P. N. į GGG nuvežė S. L. savo automobiliu. Nuvykus į X juos pasitiko vyras A. ir moteris K.. Juos apgyvendino viešbutyje. Sutvarkius reikalingus dokumentus, padarius jos nuogos nuotraukas, atlikus medicininę apžiūrą ir nuėjus į policiją, jau pirmą dieną ji dirbo prostitute. Dienos pabaigoje gaudavo atlygį už išdirbtas valandas. Įkainiai buvo tokie: 15 min. – 50 Eur, 30 min. – 70 Eur, 1 val. – 100 Eur. Y įkainiai buvo didesni. Ji dirbo X ir Y. Kai ji pasakydavo P. N., kad jai atsibodo, jis supykdavo. Ji jautė psichologinį smurtą. Be to, P. N. ją kontroliuodavo, ji turėdavo grįžti laiku į namus. Ji suprato, kad nors dirba, bet pinigų neturi. Kol dirbo X ir Y, jai P. N. neduodavo pinigų. Ji negavo žadėtų pinigų. Būdami X ir Y P. N. bendravo su L esančiais M. R. ir RR., bet jie kalbėdavo rusiškai, todėl ji nesuprato jų pokalbių, suprato tik tiek, kad kalba apie ją. Apie N. A. nukentėjusioji parodė, kad tuo metu P. N. ieškojo daugiau merginų, pas ją atvyko jos draugė, kuri atvežė telefoną. N. A. prisikalbino P. N. (2 t., 111-114 b.l.).

14.2. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad nukentėjusioji R. Ž. atpažino S. L., kurio bute YYY ji gyveno iki išvykstant į X. Ji atpažino ir M. R.. S. L. ir M. R. ją su P. N. vežė į GGG, kur jie įsėdėjo į autobusą ir išvyko į X. Taip pat ji atpažino ir P. N., kuris ją įkalbėjo važiuoti dirbti prostitute, jis visus jos uždirbtus pinigus paimdavo, ją mušė, kai bandydavo prieštarauti (2 t., 124-126, 127, 128-130, 131, 132-134, 135 b.l.).

15. Liudytojo M. R. ir nukentėjusiosios R. Ž. parodymus, kad sutikęs su R. T. pasiūlymu verstis merginų prostitucija P. N. aktyviai įkalbinėjo nukentėjusiąją važiuoti dirbti prostitute į užsienį, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., 16-17 b.l.). Iš šio protokolo matosi, kad R. Ž. nurodo, kad jis sudomimo su tuo darbu, o P. N. nurodo, kad apie darbą jau paaiškino, o susitikę viską aptars. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas nurodo, kad iš jų pokalbių matosi ir tai, kad R. Ž. teikė seksualines paslaugas iki išvykimo į X, tačiau pati nukentėjusioji teisme paneigė ir paaiškino, jog iki išvykimo prostitute ji nedirbo. Be to, iki išvykimo į X dirbti prostitute R. Ž. jau buvo užverbuota.

16. Tai, kad P. N. įkalbėjus nukentėjusiąją R. Ž. vykti į užsienį dirbti prostitute, kaip parodė liudytojas M. R., nuteistasis R. T. pradėjo organizuoti jos išvykimą, patvirtina užfiksuoti telefoniniai pokalbiai.

17. Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti nuteistojo R. T. ir asmens vardu A. pokalbiai, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (4 t., 175-183, 184-199 b.l.). Pats nuteistasis R. T. patvirtino, jog kalbasi su A. apie tai, jog atvažiuos draugas. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 12 d. R. T. bendrauja su asmeniu A.. Jie derina bilietų pirkimą į X, XX, apgyvendinimo klausimą. R. T. nurodo, kad jis pats neatvažiuos, o vietoj jo atvažiuos draugas, t. y. P. N.. Vėlesnių pokalbių metu R. T. nurodo, kad bilietai jau nupirkti ir žmonės (P. N. ir R. Ž.) išvažiuos. R. T. kalba apie jų pasitikimą XX. A. nurodo, kad rezervuos kambarį. 2016 m. lapkričio 16 d. pokalbio metu su R. T. A. informuoja, kad jo draugus (P. N. ir R. Ž.) pasiėmė iš stoties (4 t., 98-100 b.l.).

18. Nuteistojo R. T. ir A. pokalbių turinys paneigia, kad R. T. tik paprašytas M. R. padėjo pastarojo draugui P. N. išvykti į užsienį, nes šis turėjo problemų su teisėsauga. Iš šių pokalbių matosi, kad vykti į X su R. Ž. pirmiausia turėjo netgi pats R. T., todėl visiškai atmetama R. T. versija apie tariamą pagalbą M. R. draugui. Be to, tolimesni pačių nuteistųjų atlikti veiksmai paneigia šią R. T. versiją, o patvirtina liudytojo M. R. parodymus apie tai, kad R. T. organizavo R. Ž. ir P. N. kelionę siekiant ją išvežti prostitucijai ir pelnytis iš jos prostitucijos.

19. Liudytojo M. R. parodymus, kad iki tol, kol R. T. derino nukentėjusiosios apgyvendinimo ir gabenimo į užsienį klausimus, nukentėjusioji R. Ž. buvo nugabenta ir apgyvendinta liudytojo S. L. nuomojamame bute, patvirtina tiek pačios nukentėjusiosios, tiek nuteistojo P. N., tiek ir liudytojų S. L. bei nukentėjusiosios motinos liudytojos I. S. parodymai. Liudytojas S. L. parodė ir apie tai, kad tuo metu R. Ž. aprūpindavo maistu, palikdavo pinigų mastui P. N. ir M. R., o šis parodė, jog ją išlaikė būtent iš R. T. gautų pinigų. Iš tarnybinio pranešimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (5 t., 1-6, 84-117, 124-160 b.l.) matosi, kad apgyvendinta pas S. L. nukentėjusioji R. Ž. buvo aprūpinama viskuo ko jai prisireikdavo, t. y. ir maistu, ir pinigais, ir telefono sąskaitos papildymu. Be to, ir iš liudytojos I. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 184-187 b.l.), matosi, kad tuo metu R. Ž. nedirbo, o ji buvo išlaikoma tariamai draugės, nors, kaip jau buvo pasisakyta, iš tikrųjų P. N., kuris pinigus gaudavo per M. R. iš R. T.. Kaip nurodoma P. N. gynėjos apeliaciniame skunde, liudytoja I. S. parodė ir apie tai, kad kilus įtarimui, jog jos dukrą planuojama išvežti prostitucijai, ji iškvietė policiją, tačiau policija nieko nesiėmė, nes R. Ž. buvo pilnametė ir tuo metu buvo saugi. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia nuteistųjų P. N. ir R. T. prieš R. Ž. atliktų neteisėtų veiksmų.

20. Nuteistajam R. T. suderinus gyvenimo ir darbo sąlygas X, ką patvirtina jau aptartį įrodymai, iš karto 2016 m. lapkričio 15 d. R. Ž. buvo išgabenta į X, XX, dirbti prostitute. Liudytojas M. R. parodė, kad bilietams ir pragyvenimui pinigus perdavė R. T.. Tai, kad būtent M. R. pirko bilietus į X, parodė ir pats P. N. ir nukentėjusioji R. Ž.. Tiek liudytojų M. R. ir S. L., tiek ir P. N. ir R. Ž. parodymai patvirtina, kad pastaruosius iš YYY į GGG, kur jie įsėdo į autobusą, vežantį į X, nuvežė M. R. su S. L.. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matosi, kad tik tuo metu ji sužinojo, jog ją lydės P. N., o juos užsienyje kažkas pasitiks, taip pat ji parodė ir apie tai, jog tik tuo metu sužinojo, kad dirbti prostitute vyksta ne į V, o į X. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir nukentėjusiosios motina parodė, kad dukra sakė vyksianti dirbti ne į X, o į kitą užsienio šalį – LLL. Nukentėjusiosios R. Ž. parodymai patvirtina, kad iš tikrųjų juos pasitiko A., kuris ir pasirūpino jų apgyvendinimu X, o su juo, iš jau aptartų įrodymų matosi, bendravo R. T. ir šias aplinkybes jau buvo suderinęs.

21. Nukentėjusioji parodė ir apie tai, kad sutvarkius reikalingus dokumentus, ją nuogą nufotografavus, perėjus medicininį patikrinimą, nuvykus į policiją, ji pradėjo dirbti prostitute klube. Dirbant prostitute ją kontroliavo kartu su ja buvęs P. N., kuris iš jos paimdavo ir pinigus, uždirbtus iš prostitucijos. Šias aplinkybes patvirtina nuteistojo P. N. ir R. Ž. pokalbiai, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 84-117 b.l.), taip pat ir P. N. ir M. R. nuolatiniai tarpusavio pokalbiai, kurie irgi užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.). Kaip liudytojas M. R. parodė, išvykęs į X kartu su R. Ž., kuri dirbo prostitute, P. N. palaikė nuolatinį ryšį su juo. O M. R. tarpininkavo tarp P. N. ir R. T. perduodant reikšmingą informaciją. Šią aplinkybę patvirtina jau nurodytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.).

22. Pažymėtina, kad nors nuteistieji ir liudytojas M. R. tarpusavyje bendravo itin atsargiai, laikėsi konspiracijos, tačiau jų pokalbius vertinant su kitais įrodymais, matosi, jog palaikydami nuolatinį ryšį jie bendravo, keitėsi informacija, derino veiksmus siekiant bendro nusikalstamo sumanymo.

23. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.) matosi, kad nuteistasis P. N. ir M. R. palaiko nuolatinį ryšį, jie intensyviai bendrauja, P. N. pasakojo visas aplinkybes, susijusias su R. Ž. prostitucija X. 2016 m. lapkričio 22 d. pokalbio metu P. N. pasakoja apie nukentėjusiosios dokumentų tvarkymą prostitutės darbui, o jau 2016 m. lapkričio 29 d. jis nurodo, jog sutvarkius reikalingus dokumentus R. Ž. pradėjo dirbti prostitute, nurodo, kad kitą savaitę jau perves ir pinigus, gautus iš jos prostitucijos. Tuo tarpu ir iš nuteistojo P. N. pokalbių su R. Ž. matosi, kad ji pradėjo dirbti klube prostitute, jis nurodo nukentėjusiajai darbo grafiką. Kaip minėta, pati nukentėjusioji irgi parodė, kad ji jautėsi kontroliuojama P. N., prieš ją jis ir smurtaudavo, jis pasiimdavo pinigus, uždirbtus iš prostitucijos. Pažymėtina, kad iš jų pokalbių matosi, jog P. N. su R. Ž. bendrauja nepagarbiai ir grubiai. Tai parodo ir jų 2016 m. gruodžio 5 d. pokalbis, kai nukentėjusiajai pasiskundus skaudančia ranka P. N. atsako „tai ką aš tau nupjausiu ranką“. Jai patikslinus, kad skausmas deginantis, jis atsako „užsipilk vandens, kad nesudegtum“. Be to, ir pokalbio metu su M. R. pats nuteistasis, pykdamas ant R. Ž., nurodo, kad „reikia pačiam atsitraukti, kad odos nenudirčiau“. Taigi prieš nukentėjusiąją R. Ž. nuteistasis P. N. naudojo ir fizinį, ir psichologinį smurtą.

24. Nukentėjusiosios R. Ž. parodymus, kad jai dirbant prostitute P. N. ir toliau ieškojo merginų siekiant pelnytis iš jų prostitucijos, patvirtina taip pat užfiksuoti pokalbiai. Iš P. N. ir M. R. pokalbių matosi, kad tarp organizuotos grupės kilo nepasitenkinimas dėl nepakankamo vienos nukentėjusiosios R. Ž. uždarbiu iš prostitucijos, todėl dirbti prostitute buvo organizuojama išvežti į X dar vieną nukentėjusiąją.

25. Byloje nustatyta, kad panaudojęs psichologinį ir fizinį smurtą P. N. įkalbėjo R. Ž. apgaule surasti kitų merginų prostitutės darbui. Nukentėjusioji R. Ž., kaip ji pati parodė, susisiekė su savo drauge N. A.. Per jos socialinio tinklalapio paskyrą P. N. taip pat bendravo su N. A.. Pati R. Ž. parodė, kad atvykti į X N. A. buvo kviečiama siekiant ir ją įtraukti į prostituciją, tačiau apie tai N. A. nebuvo pasakyta, ji bijojo draugę informuoti apie tikrąjį kvietimo atvykti tikslą. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iš tikrųjų byloje nėra pokalbių, užfiksuotų socialiniame tinklalapyje, tačiau apie tai, kad ne tik R. Ž., bet ir pats P. N. kvietė atvykti N. A. parodė pati ši nukentėjusioji. Tą patvirtina ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai bei tarnybinis pranešimas, iš kurių matosi, kad nukentėjusioji N. A. kontaktavo tiek su R. Ž., tiek ir su P. N. (1 t., 195-197 b.l., 2 t., 1-42, 43-47 b.l.).

26. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios N. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai.

26.1. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. A. parodė, kad ji gimė K, nuo 3 metų amžiaus augo vaikų namuose, po metų ją pasiėmė globėja, ten jautėsi nemylima, su ja augo iki 9 metų, po to vėl gyveno vaikų namuose. Ji sulaukusi pilnametystės išvažiavo į užsienį pas tėvą, po pusmečio grįžo į L. L neturėjo gyvenamosios vietos, gyveno tai pas vienus, tai pas kitus draugus, kurie ją ir išlaikė, nes neturėjo darbo ir pajamų. Vėliau apsigyveno (duomenys neskelbtini) centre. Nukentėjusioji parodė, kad gyvendama vaikų namuose susipažino su R. Ž., su ja nuolat bendravo. Ji R. Ž. papasakojo, kad neturi kur gyventi, gyvena (duomenys neskelbtini) centre. R. Ž. pasiūlė atvažiuoti į X ir ten pasisvečiuoti. Ji R. Ž. pasakė, kad neturi pinigų, bet R. Ž. teigė, jog tai ne problema, ji pati nupirks bilietą į X. R. Ž. jai pasakojo, kad X dirba, pakuoja kažkokias dėžes. Su pasiūlymu ji sutiko. Po kurio laiko R. Ž. pranešė ruoštis kelionei, sakė, jog bilietai jau nupirkti ir tuos bilietus kažkas atveš. Jos paimti atvažiavo du vaikinai, kaip vėliau atpažino pagal jų nuotrauką – S. L. ir M. R.. Ją paėmė iš (duomenys neskelbtini) centro ir nuvežė į YYY autobusų stotį. M. R. jai padavė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įvestas tik vienas numeris. Jai pasakė šį telefoną perduoti R. Ž. draugui. Ji autobusu išvyko į X. XX ją pasitiko R. Ž. su draugu, kaip vėliau atpažino – P. N.. Šis ir įkalbėjo ją X dirbti prostitute, jis surado jai klientus, kuriems ji teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, taip pat jam atidavė visus iš prostitucijos uždirbtus pinigus (1 t., 118-121 b.l.).

26.2. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. A. parodė, kad P. N. padavė mobiliojo ryšio telefoną ir paaiškino, jog jį perdavė vyrai, kurie ją nuvežė į autobusų stotį. Važiuodami jie paleido R. Ž., o ji su P. N. nuvažiavo į butą, kuriame viename iš to buto kambarių jie gyveno. Ji kalbėjosi su P. N.. Jam papasakojo apie tai, kad neturi gyvenamosios vietos ir darbo. P. N. pasakė, kad yra geras chemikas, jis moka „ištirpinti“ žmogų, jog po to niekas jo nerastų. Po šių jo žodžių ji išsigando. Tada sugrįžo R. Ž., kuri padavė pinigus P. N., o jis pinigus įdėjo į voką. Kitą dieną R. Ž. vėl kažkur išėjo, ji liko su P. N.. Trečią dieną P. N. pasiūlė susitikti su jo draugais. Jie susitiko su A. ir po to prisijungė dar vienas draugas. Ji suprato, kad jie kalbasi apie ją. Praėjus savaitei laiko po jos atvykimo į X P. N. pradėjo kalbėti ir siūlyti jai prostitutės darbą. Jis sakė, kad jai reikės teikti seksualines paslaugas su jo surastais klientais, pas kuriuos ji bus nuvežta, o už tai gautus pinigus ji turės atiduoti jam. Jis sakė, kad ji klientų turės tiek, kiek ją dieną bus, konkretaus skaičiaus nesakė, taip pat nesakė ir darbo valandų. Jis įvardino seksualinių paslaugų kainas. Ji sutiko, nes nežinojo ką daryti, anksčiau nėra buvusi X, nepažinojo šalies, nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo kur gyventi, neturėjo pinigų. Ją bandė raminti R. Ž., kuri sakė, jog tai normalu. Tada ji suprato, kad tokio pobūdžio darbą dirba ir pati R. Ž.. Ji matydavo, kaip R. Ž. kažkur išeina, o grįžusi paduodavo P. N. pinigus, kuriuos jis padėdavo į voką. Kitą dieną P. N. pasakė ruoštis, nes yra du klientai. Ji su P. N. išėjo į kiemą, jų laukė automobilis, juos nuvežė pas pirmą klientą, o po to pas antrą. P. N. palaukdavo, kol ji suteiks seksualinio pobūdžio paslaugas. Su abejais klientais ji mylėjosi natūraliu būdu, iš jų gavo 220 Eur ir visus šiuos pinigus ji atidavė P. N.. Vakare ji pasakė R. Ž., kad tokio darbo ji nedirbs. Kitą dieną apie tai pasakė ir P. N., kuris supyko, buvo nervingas, rėkė, kad jai čia nėra ekskursija, bet po kelių dienų nupirko jai bilietą į L ir ji išvažiavo į L. Prieš išvažiuojant jai P. N. davė 50 Eur ir sakė apie prostitutės darbą X niekam nepasakoti. Ji žino, kad R. Ž. į X išvyko per P. N., ji jį mylėjo, dėl jo būtų padariusi bet ką, nors jis ją žemindavo, ant jos rėkdavo dėl darbo, kad uždirba mažai pinigų, ji jo bijojo. Nukentėjusiojo N. A. parodė ir apie tai, kad dar būnant L jai skambindavo P. N. ir kviesdavo paatostogauti, sakė, jog draugė jos labai pasiilgo, nori pasimatyti (1 t., 142-147 b.l.).

26.3. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji N. A. patvirtino anksčiau duotus pas tyrėją parodymus ir parodė, kad augo vaikų namuose, po to gyveno (duomenys neskelbtini) centre, neturėjo pinigų. Su P. N. ją supažindino R. Ž.. Jai R. Ž. pasiūlė atvykti į X. P. N. sakė, kad ten labai gerai. Jis sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) centro į YYY autobusų stotį ją nuveš jo draugai. Taip ir buvo, ją vežė S. L. ir kitas P. N. draugas. Jai padavė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įvestas tik vienas numeris, kurį ji turėjo perduoti P. N.. Jie įsodino ją į autobusą, važiuojantį į X. XX ją pasitiko P. N.. Telefoną ji padavė P. N.. Girdėjo, kad tuo telefonu P. N. kalbasi su kažkuo lietuvių kalba, vardų neminėjo. Ji neturėjo pinigų, ją maitino P. N. ir R. Ž.. Jie pradėjo ją įkalbinėti dirbti prostitute, sakė, jog tai gerai apmokamas darbas, nurodė paslaugų kainas, sakė, kad pinigus reikės atiduoti P. N.. Ji su tuo nesutiko. Jai sakė, kad tai nėra ekskursija, P. N. ant jos supyko. Tada ji suprato, kad turės atidirbti už tai, kad atvyko, už jos maitinimą. Norėdamas ją įbauginti P. N. kalbėjo apie tai, kad žino cheminį skystį, kuris tirpina žmogų. Po kelių dienų ji sutiko dirbti prostitute. Ji neturėjo galimybės atsisakyti, apie tai pranešti taip pat neturėjo galimybių, nes visada su ja būdavo P. N.. P. N. surasdavo klientus ir pas juos ją nuveždavo. Ji turėjo du klientus, už seksualinių paslaugų suteikimą iš viso ji gavo 220 Eur, kuriuos atidavė P. N.. Po to atsisakė dirbti prostitute. Jai buvo grasinama. Ji suprato, kad ir R. Ž. dirba prostitute, matydavo, kaip sugrįžusi pinigus atiduoda P. N., o jis tuos pinigus pasideda į voką. Jai R. Ž. pasakojo, kad išvažiavo savo noru, reikėjo pinigų vaiko auginimui. P. N. prieš R. Ž. naudojo smurtą. (1 t., 183-185 b.l.).

26.4. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matosi, kad nukentėjusioji N. A. atpažino R. Ž., kuri pasiūlė atvykti į X, o jos draugo įkalbėta ten dirbo prostitute (1 t., 124-126, 127 b.l.), ji atpažino S. L., kuris vairavo automobilį, kai ją vežė iš (duomenys neskelbtini) centro į YYY autobusų stotį (1 t., 128-130, 131 b.l.), taip pat ji atpažino ir M. R., kuris su S. L. ją paėmė iš (duomenys neskelbtini) centro ir nuvežė į YYY autobusų stotį, kur ji įsėdo į autobusą ir išvyko į X. M. R. jai padavė bilietą į X (1 t., 132-134, 135 b.l.), nukentėjusioji atpažino P. N., kuris kartu su R. Ž. pasitiko ją X, ją įkalbėjo dirbti prostitute X, jis jai surado klientus, kuriems ji teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, ji jam atidavė visus uždirbtus pinigus iš prostitucijos (1 t., 136-138, 139 b.l.).

27. Iš nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. parodymų matosi, kad jos buvo draugės, todėl natūralu, jog R. Ž. žinojo tikrąją N. A. padėtį, jog ji neturi nei darbo, nei gyvenamosios vietos. Tuo tarpu siekdamas įtraukti dar ir kitas merginas į prostituciją P. N., pasinaudodamas šia jų draugyste, N. A. sunkia padėtimi, per R. Ž., prieš kurią smurtavo, pasiūlė nukentėjusiajai atvykti į X tariamai pasisvečiuoti. Byloje nustatyta, kad N. A. sutikus vykti atostogų į X ir sulaukus R. T. leidimo gabenti ją prostitucijai į X M. R. šią nukentėjusiąją nugabeno į autobusų stotį, nupirko jai bilietą ir įsodino į autobusą. Taip ji buvo išgabenta į X.

28. Nukentėjusiosios N. A. parodymus apie jos gabenimą prostitucijai į X, patvirtina liudytojo M. R. parodymai. Jis parodė, kad P. N. perdavė jam nukentėjusiosios N. A. telefono numerį. Jis susisiekė su nukentėjusiąja ir ją nuvežė į autobusų stotį, kur įsodino į autobusą, važiuojantį į X, XX. Be to, iš liudytojo parodymų matosi, kad ir šiai nukentėjusiajai autobusą bilietą pirko iš R. T. duotų pinigų. Šiuos jo parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.). Kaip nurodoma nuteistojo P. N. gynėjos apeliaciniame skunde, iš tikrųjų ir pati R. Ž. domėjosi draugės atvykimu, tačiau aktyvius veiksmus siekiant N. A. išgabenti į X prostitucijai atliko P. N. kartu su R. T. ir M. R.. Iš minėto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matosi, kad 2016 m. gruodžio 8 d. P. N. M. R. pasako nukentėjusiosios N. A. telefono numerį, nurodo, jog paskambinęs jai prisistatytų „vairuotoju nuo draugės“. Vėlesnių pokalbių metu (2016 m. gruodžio 11 d., 13 d.) P. N. ir M. R. derina nukentėjusiosios gabenimo detales, kalba apie bilietą, susitaria, jog M. R. nuvažiuos paimti N. A., nuveš ją į autobusų stotį ir įsodins į autobusą. P. N. nurodo, kad pats kalbėjo su ja. P. N. aiškina, jog jam labai reikia, jog ji atvažiuotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. gruodžio 13 d. pokalbio (Nr. 657) metu M. R. pasako P. N., jog buvo susitikęs su seniu, o teisiamojo posėdžio metu perklausius šio pokalbio įrašą liudytojas paaiškino, kad kalbėjosi su P. N. dėl N. A. išvažiavimo ir P. N. nurodo, jog prieš tai jau pakalbėjo su R. T., su kuriuo derino nukentėjusiosios gabenimo į X detales. Teisiamojo posėdžio metu M. R. parodė, kad tik su R. T. leidimu jis galėjo ką nors daryti. Kitos dienos (2016 m. gruodžio 14 d.) pokalbio metu ir vėl M. R. nurodo, kad „buvo susitikęs, bet sakė, kad pats dar nežino, laukiam“, aiškina, jog „ne nuo manęs vieno priklauso“. Vertinant šį pokalbį kartu su jau aptartais įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad M. R. kalba apie tai, jog buvo susitikęs su R. T., laukia jo nurodymo išgabenti N. A. prostitucijai į X. Toliau P. N. ir M. R. kalba apie N. A. gabenimą prostitucijai, nurodo, kad nenori prarasti jos, nebežino ką sakyti dėl ko vis nusikelia kelionė. P. N. sako, kad su N. A. kalbasi gražiai, švelniai. 2016 m. gruodžio 16 d. (Nr. 706, 707, 708, 709, 710, 711) vėl P. N. ir M. R. kalbasi apie N. A. išvykimą į X, apie bilietus. M. R. nupirko autobuso bilietą iš YYY į XX, o P. N. susisiekęs su N. A. nurodo jai susiruošti. M. R. pasako, kad nuvažiuos į K jos paimti. P. N. prašo M. R. papildyti nukentėjusiosios mobiliojo telefono sąskaitą, jog jis galėtų visą laiką jai prisiskambinti. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus pokalbius patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl informacijos (5 t., 1-6 b.l.).

29. Būtent apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) centro į YYY autobusų stotį nukentėjusiąją N. A. atvežė M. R. ir S. L., parodė pati nukentėjusioji, liudytojai M. R. ir S. L.. Iš jų parodymų matosi, kad nukentėjusiajai M. R. padavė mobilųjį telefoną, kuriame buvo įvestas tik vienas numeris, kurį ji turėjo perduoti ir perdavė nuvykusi į X P. N.. Vėlgi šias aplinkybes patvirtina paties P. N. ir M. R. pokalbiai, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.). 2016 m. gruodžio 16 d., kai N. A. autobusu buvo išgabenta į X, M. R. nurodo, jog per N. A. jam (P. N.) įdės telefoną, kuriame bus įvestas tik vienas telefono numeris. Nurodo, kad tuo telefonu jau pats P. N. turės rašyti SMS žinutes apie visus reikalus. Kaip liudytojas M. R. parodė, šį mobilųjį telefoną, kurį jis padavė nukentėjusiajai, jam perdavė pats R. T..

30. Aptartų pokalbių turinys patvirtina liudytojo M. R. parodymus. Juk M. R. parodė, jog iš tikrųjų R. T. ir P. N. pradžioje vienas kito nepažinojo, tačiau jie bendravo per jį, jis buvo tarpininkas. Tiek iš liudytojo M. R. parodymų, tiek ir iš byloje esančių pokalbių akivaizdu, kad nuteistieji laikėsi konspiracijos, elgėsi itin atsargiai, apie neteisėtus veiksmus atvirai nekalbėdavo telefonu, o apie neteisėtus veiksmus R. T. su M. R. bendravo iš esmės tik susitikimų metu. M. R. parodymus, kad prostitucijai vežant antrąją nukentėjusiąją N. A. šiai buvo paduotas mobilusis telefonas, kurį ji perdavė P. N., todėl toliau P. N. su R. T. jau bendravo tiesiogiai naudodamiesi šiuo telefonu, patvirtina nukentėjusiosios N. A. parodymai ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad tarnybinis pranešimas dėl atliktos išklotinių analizės taip pat patvirtina intensyvų tiek M. R. bendravimą su P. N., tiek ir su R. T.. Taip pat šis tarnybinis pranešimas patvirtina, kad P. N. bendravo ne tik su nukentėjusiąja R. Ž., bet ir su kita nukentėjusiąja N. A. (7 t., 18-21 b.l.).

31. Apie tai, kad XX ją pasitiko P. N., kuriam perdavė M. R. paduotą mobilųjį telefoną, per kurį toliau P. N. jau tiesiogiai bendravo su R. T., patvirtina nukentėjusiosios N. A. parodymai ir tolimesni P. N. su M. R. užfiksuoti pokalbiai. Be to, ir nukentėjusioji R. Ž. patvirtino, kad P. N. bendravo su L esančiais M. R. ir RR (galima suprasti R. T.). Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pokalbio, užfiksuoto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.), matosi, kad P. N. M. R. nurodo, jog jo ieškojo, o su tuo, kas jo ieškojo, pats P. N. vakar jau susirašinėjo, į tai M. R. atsako, kad neseniai su tuo asmeniu jis jau pakalbėjo. Teisiamojo posėdžio metu pats M. R. paaiškino šio pokalbio turinį, jis parodė, kad tas asmuo yra būtent R. T.. Iš kitų pokalbių (2016 m. gruodžio 23 d.) taip pat akivaizdu, kad itin užslėptu būdu, neįvardindami asmens P. N. M. R. nurodo, kad susirašo, pasikalba. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant šį pokalbį kitų jau aptartų įrodymų visumoje, akivaizdu, kad P. N. nuo N. A. atvažiavimo, kai šiam buvo perduotas mobilusis telefonas, P. N. jau tiesiogiai bendrauja su R. T.. Be to, teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašus M. R. paaiškino, kad P. N. prašydavo papildyti telefono sąskaitą tam, kad galėtų bendrauti būtent su R. T..

32. Kaip parodė nukentėjusioji N. A., praėjus kuriam laikui po jos atvažiavimo P. N. pradėjo jai siūlyti dirbti prostitute. Jis sakė, kad jai reikės suteikti seksualines paslaugas jo surastiems klientams, pas kuriuos ji bus nuvežta, o už prostitutės darbą gautus pinigus atiduoti jam. Būdama pas P. N. ir R. Ž. ją jie ir apgyvendino, ir maitino, nes ji neturėjo pinigų, nemokėjo užsienio kalbos. Jai atsisakius tuo užsiimti, P. N. pradėjo pykti, todėl ji suprato, kad už atvykimą ir išlaikymą ji turės atidirbti. P. N., norėdamas ją įbauginti, kalbėjo apie tai, kad žino cheminį skystį, kuris tirpina žmogų. Be to, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė ir apie tai, kad su tuo ji sutiko, nes nežinojo ką daryti, neturėjo pinigų, neturėjo kur gyventi, nemokėjo užsienio kalbos, nepažinojo šalies. Tai, kad N. A. nenorėjo, bet sutiko ir pradėjo dirbti prostitute, patvirtina ir kitos nukentėjusiosios R. Ž. parodymai. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.) matosi, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. P. N. pradėjo tvarkyti dokumentus siekiant įdarbinti prostitute N. A.. Iš jo ir M. R. pokalbių matosi, kad N. A. nenori užsiimti prostitucija, bet P. N. nurodo, jog jai viską gražiai paaiškino ir jau 2016 m. gruodžio 26 d. pokalbio metu nurodo, kad jis (P. N.) nukentėjusiąją N. A. nuvežė pirmam klientui. Pati nukentėjusioji N. A. parodė, kad teikti seksualinio pobūdžio paslaugas ją nuveždavo P. N., ji tokias paslaugas suteikė dviem klientams ir gavo 220 Eur, kuriuos atidavė P. N.. Vėliau ji atsisakė dirbti prostitute, nors P. N. jai grasino ir pyko, tas matosi ir iš P. N. su M. R. pokalbių, užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.), bet 2017 m. sausio 7 d. N. A. buvo nupirktas bilietas ir ji buvo įsodinta į autobusą bei išgabenta į L. Nors nuteistojo P. N. gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsisakius dirbti prostitute N. A. buvo nupirktas bilietas į L ir ji išvyko, tačiau iš jau aptartų įrodymų bei P. N. ir M. R. pokalbio apie tai, jog nereikia problemų, reikia viską gražiai sutvarkyti, kuris irgi užfiksuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.), matosi, kad sprendimas N. A. išgabenti į L buvo sąlygotas nenoru turėti problemų su teisėsauga. Pati nukentėjusioji parodė, kad P. N. liepė apie tai, kad dirbo prostitute X, niekam nepasakoti.

33. Kaip jau buvo nurodyta, tiek R. Ž., tiek ir N. A., visus iš prostitucijos uždirbtus pinigus atiduodavo nuteistajam P. N.. Liudytojas M. R. parodė, kad su nukentėjusiosioms buvo sutarta, jog jos uždirbtus pinigus iš prostitucijos atiduos P. N., o jie tarpusavyje šiuos pinigus pasidalins. Liudytojas parodė ir tai, kad vieną kartą P. N. persiuntė 1 000 Eur, kuriuos iš prostitucijos uždirbo R. Ž.. Jis šiuos pinigus perdavė R. T.. Šiuos liudytojo M. R. parodymus patvirtina kratos ir apžiūros protokolai (4 t., 38-40, 41, 44-47, 48-49, 50-51, 52 b.l.). Iš jų matosi, kad M. R. gyvenamojoje vietoje rastas ir apžiūrėtas pinigų gavimo kvitas, kuriame nurodyta, kad J. J. (iš bylos matosi, kad tai P. N.) iš X 2016 m. gruodžio 29 d. išsiuntė 1 000 Eur M. R.. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina P. N. ir M. R. pokalbiai, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (5 t., 161-200 b.l., 6 t., 1-66, 69, 70-134 b.l.). Pokalbių metu 2016 m. gruodžio 23 d. P. N. M. R. nurodo, kad kitą savaitę pinigus „įdės į taupomąją“, taip pat nurodo, kad jis „pasikalba, pabendrauja“, kaip jau buvo nurodyta, ši užslėpta frazė reiškia, kad P. N. palaiko ryšį su R. T.. Kitų pokalbių metu 2016 m. gruodžio 27 d. P. N. pasako, kad atidėjęs yra 1 000 Eur, o 2019 m. gruodžio 28 d. jau ir nurodo, kad rytoj išsiųs šiuos pinigus. Be to, P. N. nurodo, kad ir kitam asmeniui pasakė, jog rytoj išsiųs 1 000 Eur, o šis asmuo nurodė pavedimą daryti jo (M. R.) vardu. 2019 m. gruodžio 29 d. M. R. nurodo, kad skambino tas, važiuoja susitikti. Tai, kad P. N. kalbėjo būtent su R. T., kuris ir nurodė pinigus pervesti M. R., patvirtina tolimesni veiksmai. Būtent kitą dieną M. R. susitiko su R. T.. Tą patvirtina tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos (4 t., 98-100 b.l.). Šiame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. R. T. prašo M. R. susitikti ir jie susitaria susitikti. Pažymėtina, kad nuteistojo P. N. ir M. R. 2016 m. gruodžio 29 d. pokalbis, kuriame P. N. nurodo „jeigu jau trūks, ar ką, kitą savaitę jau galės permesti, jeigu ten neturėsi kapeikos“, nepaneigia to, kad P. N. persiųstus pinigus, uždirbtus iš R. Ž. prostitucijos, gavo ir R. T.. Priešingai, jau išdėstyti įrodymai, patvirtina, kad ir R. T. gavo pinigus iš nukentėjusiosios prostitucijos.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji R. T. ir P. N. bei M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsniu, veikdami organizuota grupe, panaudodami apgaulę, pasinaudodami nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. pažeidžiamumu, o N. A. ir priklausomumu, verbavo, gabeno nukentėjusiąsias į X prostitucijai ir organizavo jų prostituciją.

35. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

35.1. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei. Asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Todėl būtinas prekybos žmonėmis požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam, leidžiančiam palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Šis poveikis gali būti padaromas tokiais alternatyviais būdais: 1) panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba 2) kitaip atimant galimybę priešintis, arba 3) pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba 4) panaudojant apgaulę, arba 5) priimant ar sumokant pinigus, arba 6) gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas.

35.2. Pagal teismų praktiką pasinaudojimas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos. Pasinaudojimas asmens priklausomumu – specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norėdamas išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko, nuo kurio priklauso, valiai. Priklausomumas suponuoja tarp žmonių tokius santykius, kai vieno žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus valios. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad auka vežama legaliai dirbti, o iš tikrųjų yra gabenama seksualiai išnaudoti), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., auka žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nutraukti prostitucijos veiklą ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu.

35.3. Objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas nurodytų veiksmų (sandoriai), atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių būdų, žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas bet kuria nurodyta išnaudojimo forma. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas gali pasireikšti kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą atlikti veiksmus, kurie lemtų jų išnaudojimą. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Gabenimas kaip prekybos žmonėmis veika apibrėžiama kaip išnaudojimo tikslais atliekamas asmens transportavimas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu. Be to, gabenimu prekybos žmonėmis kontekste taip pat laikytinas asmens transportavimas ne tik į būsimo išnaudojimo vietą, bet ir į kitą vietą, pavyzdžiui, parodyti potencialiems pirkėjams, apgyvendinti prieš išgabenant į užsienį ir pan.

35.4. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitą žmogų, žino, kad siekiant kontrolės prieš šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu arba sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad šis žmogus būtų jo ar kitų asmenų išnaudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui, arba nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-156-699/2018, 2K-281-489/2019).

36. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Šis nusikaltimas taip pat padaromas tiesiogine tyčia.

37. Nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad P. N. verbavo nukentėjusiąsias panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, o N. A. ir priklausomumu, tačiau šie argumentai atmetami.

37.1. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad su R. T. ir M. R. susitarus pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos užsienyje, nuteistasis P. N. per kelis kartus įkalbėjo nukentėjusiąją R. Ž. vykti į užsienį dirbti prostitute pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiškusiu sunkia materialine padėtimi, ir panaudodamas apgaulę – melagingai žadėjo gerai apmokamą prostitutės darbą V, jog ji iš prostitucijos uždirbs 30 000 Eur, kuriuos dalinsis pusiau. Iš nukentėjusiosios R. Ž. ir liudytojos I. S. parodymų matosi, kad nukentėjusioji baigusi tik 10 klasių, dirbo nekvalifikuotus darbus, gaudavo minimalų atlyginimą, augino vaiką, kurį pagimdė būdama 15 metų amžiaus, gyveno 2 kambarių bute kartu su motina ir broliu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo nukentėjusiosios sunkią materialinę padėtį. Kaip pati R. Ž. ir jos motina bei N. A. parodė, ji norėjo užsidirbti daugiau pinigų, kad galėtų savo vaikui sukurti geresnę buitį, įsigyti būstą. Su R. Ž. prieš tai kurį laiką bendravęs P. N. negalėjo nežinoti apie tokią jos padėtį. Aplinkybę, kad P. N. žinojo R. Ž. sunkią materialinę padėtį ir pateikdamas pasiūlymą vykti į užsienį užsiimti prostitucija tuo pasinaudojo, patvirtina liudytojo M. R. parodymai, kad perdavus R. T. pasiūlymą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos P. N. nurodė žinantis merginą, kuri sutiktų dirbti prostitute užsienyje. Ši mergina ir buvo nukentėjusioji R. Ž.. Todėl kelis mėnesius per kelis kartus, kaip parodė nukentėjusioji, P. N. jai siūlė užsiimti prostitucija. Jis nukentėjusiajai žadėjo, jog dirbama prostitute V ji gali uždirbti daug pinigų, t. y. 30 000 Eur, ir gyventi geriau. Priešingai nei nurodoma nuteistojo P. N. gynėjos apeliaciniame skunde, pasinaudodami nukentėjusiosios R. Ž. pažeidžiamumu nuteistasis aktyviais veiksmais (įkalbinėdamas, siūlydamas) palenkė nukentėjusiąją priimti sprendimą vykti į užsienį dirbti prostitute. Pažymėtina, kad nuteistojo P. N. siūlymas vykti į V dirbti prostitute nukentėjusiajai nebuvo vienkartinis, jis ją aktyviai įkalbinėjo kelis mėnesius. R. Ž. dėl sunkios materialinės padėties buvo priversta priimti P. N. pasiūlymą, nes iš R. Ž. ir jos motinos bei N. A. parodymų matosi, kad ji tikėjo, jog tik priėmus šį pasiūlymą susitvarkys sudėtingą ekonominę padėtį. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė neteisingų duomenų apie būsimo darbo sąlygas, t. y. jai buvo sakoma, jog ji važiuos prostitute dirbti į V ir uždirbs 30 000 Eur, kuriuos dalinsis pusiau su P. N.. Iš bylos matosi, kad ji nuvyko į X, o dirbusi prostitute žadėtų 30 000 Eur neuždirbo. Nors nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios motina I. S. parodė, kad pati R. Ž. nežinojo atlyginimo dydžio, tačiau iš šios liudytojo parodymų matosi, kad jai dukra nurodė neteisingą informaciją apie darbą užsienyje, motinai ji sakė, jog su drauge važiuoja į LLL dirbti fabrike. Todėl ne tik apie būsimo atlyginimo dydį, bet ir apie visas kitas aplinkybes (darbo pobūdį, užsienio šalį, asmenį su kuriuo ji vyksta) motinai R. Ž. nurodė neteisingą informaciją, todėl liudytojos I. S. parodymai nepaneigia, jog verbuodamas nukentėjusiąją P. N. panaudojo apgaulę. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą tarp bendrininkų, nuteistasis P. N. užverbavo nukentėjusiąją R. Ž. vykti dirbti prostitute į užsienį panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu. O nukentėjusiajai R. Ž. sutikus vykti dirbti prostitute į užsienį, P. N. ją nugabeno ir apgyvendino bute, o vėliau ji buvo gabenama į GGG bei į X, kur P. N. organizavo jos prostituciją. P. N. sutvarkė reikalingus dokumentus pradedant dirbti prostitute, įdarbino dirbti prostitute klube, nurodė jai darbo grafiką, kontroliavo grįžimą iš darbo laiką, o gautus pinigus iš prostitucijos pasiimdavo sau. Kaip jau buvo nurodyta, iš R. Ž. prostitucijos gautus 1 000 Eur P. N. persiuntė M. R., kuris šiuos pinigus perdavė R. T.. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo R. T. gynėjo apeliaciniame skunde, aptartų įrodymų visuma patvirtina M. R. parodymus, kad šiuos pinigus gavo ir R. T..

37.2. Tuo tarpu tęsdamas susitarimą su R. T. ir M. R. pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos užsienyje nuteistasis P. N. užverbavo ir nukentėjusiąją N. A. dirbti prostitute, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiškusiu sunkia materialine padėtimi, buvimu užsienio valstybėje, užsienio kalbos nemokėjimu, ir priklausomumu, pasireiškusiu materialiniu aprūpinimu. Nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad N. A. atvykti į X įkalbėjo ne P. N., o pati nukentėjusioji R. Ž.. Su tuo galima sutikti iš dalies. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad susisiekusi su nukentėjusiąja N. A. R. Ž., iš anksto žinodama tikrąjį nukentėjusiosios atvykimo tikslą, melagingai pasiūlė atvykti į X atostogų, tačiau byloje nustatyta ir tai, jog taip pasielgti R. Ž. įkalbėjo pats P. N., kuris prieš ją panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Iš jau aptartų įrodymų matosi, kad nors, kaip nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, P. N. ir R. Ž. santykiai buvo šilti, tačiau prieš ją buvo naudojamas ir smurtas. Tą patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai, ir liudytojo M. R., taip pat ir vėliau atvykusios nukentėjusios N. A. parodymai. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir paties nuteistojo P. N. ir M. R. pokalbių turinys, kuris jau buvo aptartas. Pažymėtina, kad dar būnant N. A. L su ja bendravo ne tik R. Ž., bet ir pats P. N.. Paveikta nuteistojo psichologinio ir fizinio smurto, bijodama N. A. pasakyti tikrąją kvietimo atvykti priežastį, R. Ž. melagingai jai pasiūlė atvykti atostogoms. Iš nukentėjusiosios N. A. parodymų matosi, kad ji tuo metu L neturėjo gyvenamosios vietos, neturėjo pajamų, gyveno (duomenys neskelbtini) centre. Tokią sunkią materialinę nukentėjusiosios padėtį, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, žinojo ne tik R. Ž., bet ir P. N.. Juk N. A. bendravo ne tik su R. Ž., o ir su pačiu P. N., kuris taip pat ją kvietė atvykti pasisvečiuoti. Nukentėjusioji N. A. neturėjo net pinigų bilietui į X, tuo pasirūpino, kaip jau buvo nurodyta, M. R., kuris pinigus bilietui gavo iš R. T.. Tai, kad būtent P. N. buvo suinteresuotas N. A. atvykimu į X patvirtina jau aptarti jo ir M. R. pokalbiai, iš kurių matosi, jog jis bijojo, jog ši nukentėjusioji nepersigalvotų dėl atvykimo, o M. R. nupirkus bilietą ir atgabenus į autobusų stotį P. N. liepė papildyti nukentėjusiosios telefono sąskaitą, kad jis galėtų su ja bet kada susisiekti. M. R. įsodinus į autobusą nukentėjusioji N. A. buvo nugabenta į X, kur ją pasitiko P. N.. Nukentėjusioji N. A. parodė, kad X ji gyveno pas R. Ž. ir P. N., maistu jie irgi pasirūpindavo. Praėjus savaitei laiko P. N. pradėjo ją įkalbinėti dirbti prostitute, teigė, jog tai gerai apmokamas darbas, nurodė paslaugų kainas, sakė, jog iš prostitucijos uždirbtus pinigus reikės atiduoti jam. Iš pradžių su tokiu pasiūlymu ji nesutiko, tačiau P. N. pradėjus pykti, ji suprato, jog už tai, kad atvyko, už jos maitinimą, ji turės atidirbti. Ji parodė ir apie tai, kad užsienio kalbos nemokėjo, šalies nepažinojo, nežinojo, kur kreiptis, be to, visą laiką su ja būdavo P. N.. Kaip nurodoma nuteistojo P. N. gynėjos apeliaciniame skunde, nukentėjusioji N. A. parodė ir apie tai, kad nuvykus ji suprato, kad R. Ž. užsiima prostitucija, ji ją bandė raminti sakydama, jog tai normalu. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, N. A. sutikimą užsiimti prostitucija nulėmė ne R. Ž. prisipažinimas, jog ji užsiima prostitucija, o P. N. verbavimas pasinaudojant nukentėjusiosios N. A. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, buvimu užsienio valstybėje, užsienio kalbos nemokėjimu, ir jo paties sukurtu materialiniu priklausomumu. Nukentėjusioji N. A., atvykusi pasisvečiuoti į užsienio šalį, neturėdama pinigų, nemokėdama užsienio kalbos, išlaikoma P. N., kuris dar ją ir baugino, kalbėdamas apie skystį, kuris ištirpina žmogų, negalėjo nesutikti su nuteistojo pasiūlymu užsiimti prostitucija, ji neturėjo kito realaus pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Todėl veikdamas pagal išankstinį susitarimą tarp bendrininkų, nuteistasis P. N. užverbavo nukentėjusiąją N. A. dirbti prostitute pasinaudodamas jos pažeidžiamumu ir priklausomumu bei organizavo jos prostituciją. Pati nukentėjusioji N. A. parodė, tą patvirtina ir P. N. su M. R. pokalbiai, kad ji dirbo prostitute, prostitutės paslaugas ji suteikė dviems klientams, su jais suderino prostitutės paslaugų teikimo kainą, laiką, vietą, pas juos jis ją ir nuvežė, o visus už tai uždirbtus pinigus atidavė P. N.. Pažymėtina, kad nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra duomenų, jog iš N. A. prostitucijos R. T. gavo pajamų, tačiau byloje nustatyta, kad visus uždirbtus pinigus iš seksualinių paslaugų teikimą ji atidavė P. N., kuris betarpiškai organizavo jos prostituciją, o šią nusikalstamą veiką jis darė veikdamas organizuota grupe, t. y. ir su R. T., kuris buvo nusikalstamo sumanymo organizatorius, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui aplinkybė, jog tik vienas gavo pajamas, o kiti organizuotos grupės nariai betarpiškai pajamų negavo, reikšmės neturi.

37.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal nusistovėjusią baudžiamosios teisės doktriną asmens laisvės suvaržymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusiųjų laisvė, judėjimo galimybė nebuvo suvaržyta, tačiau nukentėjusiųjų laisvės suvaržymas (pažeidimas) buvo susijęs su jų galimybe pasirinkti savo elgesio variantą. Kaip jau buvo aptarta, P. N. palenkė nukentėjusiųjų valią panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas R. Ž. pažeidžiamumu, o N. A. ir pažeidžiamumu, ir priklausomumu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju prostitucijai) neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku. Pažymėtina, kad prostitucijos veiklos legalumas užsienio valstybėse (šiuo atveju X) P. N. ir R. T. nusikalstamos veikos taip pat nepanaikina.

38. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas nurodo apie tai, kad nėra duomenų apie susitarimą veikti organizuota grupe panaudojant apgaule verbuoti, gabenti ir organizuoti prostituciją, nurodo, kad nėra duomenų, jog R. T. pats atliko kažkokius konkrečius veiksmus.

38.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pagal teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla. Todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio į nusikaltimo padarymą

38.2. Galima sutikti su tuo, kad iš tikrųjų nuteistasis R. T. betarpiškai neatliko nukentėjusiųjų verbavimo ir jų gabenimo prostitucijai į X bei jų prostitucijos organizavimo veiksmų, o šiuos veiksmus atliko kitas nuteistasis P. N. ir liudytojas M. R., tačiau iš jau aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad R. T. buvo iniciatorius ir organizatorius nusikalstamo sumanymo, jis ir finansavo nusikalstamas veikas. Pats liudytojas M. R. parodė, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, tai patvirtina ir jau aptartų įrodymų visuma nustatyti nuteistųjų atlikti neteisėti veiksmai. Jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistajam R. T. pasiūlius pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos M. R., o šiam šį pasiūlymą perdavus P. N., jie su tokiu pasiūlymu sutiko. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą su bendrininkais, P. N. užverbavo R. Ž. ir vėliau N. A., kaip asmenis tinkamas dirbti prostitutėmis, panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas jų pažeidžiamumu, o N. A. ir priklausomumu. P. N. atliko ir gabenimo veiksmus bei betarpiškai organizavo nukentėjusiųjų prostituciją. Tuo tarpu R. T. suderino nukentėjusiosios R. Ž. ir P. N. apgyvendinimo X klausimus, jis finansavo ir jų kelionę bei pragyvenimo išlaidas X. Antra nukentėjusioji N. A. buvo išgabenta tik sulaukus R. T. leidimo ją gabenti prostitucijai į X. Šios nukentėjusiosios kelionę į X taip pat finansavo R. T.. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad visą informaciją, susijusią su nukentėjusiųjų prostitucija, R. T. žinojo, be jo leidimo M. R. ir P. N. negalėjo atlikti jokių veiksmų. Be to, dalis pinigų, gautų iš prostitucijos, buvo perduota ir R. T.. Nors nuteistasis R. T. tiesiogiai neatliko verbavimo, panaudojant apgaulę ir pasinaudojant nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, N. A. ir priklausomumu, nukentėjusiųjų gabenimo veiksmų, tiesiogiai jis neatliko ir prostitucijos organizavimo veiksmų, tačiau tokius veiksmus atliko P. N. ir M. R., su kuriais R. T. veikė pagal išankstinį susitarimą. Pagal galiojančią teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo (nusikaltimų) sudėtis. Be to, konstatuojant organizuotos grupės požymį, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vieni kitus, palaikytų tarpusavio ryšius, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą jie realizuoja bendrai. Kaip jau buvo aptarta, iš tikrųjų pradžioje R. T. ir P. N. vienas kito nepažinojo ir tarpusavyje tiesiogiai nebendravo, tačiau tarp jų tarpininkavo M. R., kuris perduodavo reikšmingą informaciją, per jį buvo suderinti visi organizaciniai klausimai, perduoti pinigai, o vėliau gabenant antrąją nukentėjusiąją per ją buvo perduotas P. N. mobilusis telefonas, kurį jis naudojo jau tiesiogiai bendraudamas su R. T.. Apie tai, kad šiuo telefonu P. N. bendravo su R. T., jau buvo pasisakyta. Visi šie skirtingi nuteistųjų R. T. ir P. N. bei M. R. atlikti veiksmai, pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, patvirtina jų susitarimą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos. Nuteistasis R. T. organizavo ir finansavo nusikalstamą sumanymą. Nėra abejonių, kad nuteistieji suprato priklausantys organizuotai grupei ir savo veiksmais įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – kad nukentėjusiosios būtų įtrauktos į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami organizuotoje grupėje.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad veikdami organizuota grupe su M. R. nuteistieji R. T. ir P. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje.

40. Be to, nuteistasis P. N. nuteistas dar ir už tai, kad organizavo nukentėjusiosios R. Ž. prostituciją Y ir iš jos pelnėsi. Pats nuteistasis P. N. pripažino, kad iš R. Ž. prostitucijos pelnėsi ne tik X, bet ir Y. Jis parodė, kad Y nukentėjusioji dirbo trijose klubuose, ji teikė prostitutės paslaugas. Pati nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad ji buvo kontroliuojama P. N., o pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog ir Y dirbo prostitute, iš to uždirbus pinigus atiduodavo P. N., kuris ją kontroliavo, ji turėdavo iš darbo laiku grįžti į namus. Iš esmės šios nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistojo P. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja neginčija. Skunde gynėja prašo BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, padarytą nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X, ir BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, padarytą R. Ž. atžvilgiu Y, perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 2 dalį kaip vieną tęstinę veiką. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal susiformavusią teismų praktiką veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko, pripažįstama tęstine. Galima sutikti su tuo, kad organizuodamas nukentėjusiųjų R. Ž. ir N. A. prostituciją X, o po to R. Ž. prostituciją Y P. N. atliko iš esmės tapačius veiksmus, kurie nebuvo itin nutolę laiko požiūriu, tačiau esminė aplinkybė šioje nagrinėjamoje byloje yra ta, jog organizuodamas nukentėjusiųjų prostituciją X P. N. veikė organizuotoje grupėje ir įgyvendino bendrą sumanymą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, o vėliau organizuodamas R. Ž. prostituciją Y jis jau veikė vienas, jo tyčia jau neapėmė veikti organizuota grupe tęsiant nusikalstamą sumanymą. Nėra duomenų, kad darydamas pirmąją nusikalstamą veiką X su organizuota grupe P. N. turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitos veikos, kurią jis jau darys veikdamas vienas Y. Paties nuteistojo P. N. parodymai, kad į Y su R. Ž. jie išvyko dėl per mažų gaunamų pajamų iš jos prostitucijos X, patvirtina, kad sumanymas iš R. Ž. prostitucijos pelnytis Y kilo jam vienam ir jau būnant X bei šį nusikalstamą sumanymą jis jau įgyvendino vienas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką.

41. Nuteistasis P. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė 23 vnt. šaudmenų. Dėl šios nusikalstamos veikos nuteistasis kaltu prisipažino ir parodė, kad pas jį rastus 23 vnt. šovinius rado daugiabučio bendro naudojimo rūsyje, juos parsinešė į namus ir, neturėdamas leidimo laikyti šaudmenis, laikė juos spintelėje. Tokius jo parodymus patvirtina kratos protokolas (7 t., 65-69 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. 50-(197)-ISI-197 nurodyta, kad tyrimui pateikti 23 vnt. ketvirtos grupės pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 LR ) žiedinio įskėlimo šoviniai skirti įvairiems graižtviniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijų ginklams (7 t., 76-79 b.l.). Šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde neginčija šios nusikalstamos veikos aplinkybių, neginčija ir nuteistojo kaltės, o prašymai dėl šios veikos susiję tik su paskirta bausme. Todėl teisėjų kolegija apie šią nusikalstamą veiką plačiau nepasisako.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

42. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

43. Nuteistasis P. N. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. P. N. padarė vieną labai sunkų (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir tris apysunkius (BK 307 straipsnio 2 dalis (veika R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X), BK 307 straipsnio 2 dalis (veika R. Ž. atžvilgiu Y), BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus.

43.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistojo P. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę už tik vieną nusikalstamą veiką sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje (veika R. Ž. ir N. A. atžvilgiu X), padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43.2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuteistasis P. N., veikdamas organizuotoje grupėje su R. T. ir M. R., organizavo R. Ž. ir N. A. prostituciją X. Motyvai dėl organizuotos grupės nekartojami. Nustatęs, kad šią nusikalstamą veiką padarė organizuota grupė, kurioje veikė P. N., teismas pagrįstai nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu nuteistojo P. N. gynėja nepagrįstai prašo nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios R. Ž. elgesys. Pagal teismų praktiką rizikingu elgesiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Nagrinėjamu atveju nenustatytas rizikingas nukentėjusiosios R. Ž. elgesys. Jau buvo pasisakyta, kad R. Ž. buvo įtraukta į prostituciją, nes P. N., veikdamas organizuota grupe, įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą, užverbavo ją panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu. Tuo tarpu kita nukentėjusioji N. A. buvo įtraukta į prostituciją, kaip jau irgi buvo pasisakyta, nors ir R. Ž. melagingai pasiūlius atvykti į X pasisvečiuoti, tačiau taip R. Ž. pasielgė paties P. N. įtakoje, nes jis prieš nukentėjusiąją panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą. O jau atvykusią į X N. A. P. N. irgi užverbavo pasinaudodamas jos ir pažeidžiamumu, ir priklausomumu. Todėl toks nukentėjusiosios R. Ž. elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip rizikingas. Nėra pagrindo nuteistojo P. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios R. Ž. elgesys. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nenustatė ir P. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Gynėja nurodo, kad P. N. dėl šios veikos kaltę pripažino ir gailėjosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nors iš tikrųjų nuteistasis, prisipažindamas kaltu, parodė apie esmines nusikaltimo aplinkybes, kad jis neturėdamas leidimo laikė 23 vnt. šaudmenis savo gyvenamosios vietos spintelėje, tačiau toks jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl šio nusikaltimo buvo sąlygotas kitų įrodymų. Juk atlikdami kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje pareigūnas rado šiuos šovinius, todėl P. N. neliko nieko kito kaip tik prisipažinti kaltu, kad šaudmenis laikė neturėdamas leidimo ir dėl to gailėtis. Todėl nėra pagrindo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažinti nuteistojo P. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

43.3. Teismas įvertino ir duomenis apie nuteistojo P. N. asmenybę. Iš bylos matosi, kad nuteistasis turi vaiką (9 t., 91 b.l.), kaip nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, jis gyveno faktinėje santuokoje su F. A. ir augino vaiką. Jis niekur nedirbo (9 t., 149, 150 b.l.), nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, jo deklaruojama vieta – VVVV (9 t., 152 b.l.). Nors teismas nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu P. N. nebuvo baustas administracinėmis baudomis, tačiau iš administracinių nusižengimų registro pažymos matosi, jog anksčiau jis baustas kelis kartus, apie baudų sumokėjimą duomenų nėra (9 t., 145-146 b.l.). Teismas išdėstė prieštaringus motyvus ir dėl P. N. teistumo. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matosi, kad P. N. anksčiau teistas kelis kartus Lietuvoje ir užsienio valstybėse (9 t., 134-143 b.l.). Be to, byloje yra Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo P. N. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 36 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir P. N. paskirta 24 MGL dydžio bauda (10 t., 109-113 b.l.). Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamojoje dalyse teismas nurodė, kad P. N. Lietuvoje neteistas, teistumas išnykęs, o to paties nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas paskirtas skundžiamu nuosprendžiu subendrintas bausmes subendrino ir su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (bauda). Byloje nėra duomenų apie šios baudos sumokėjimą, vadinasi P. N. turi neišnykusį teistumą. Išdėstęs jau aptartas aplinkybes, taip pat ir prieštaringus duomenis apie P. N. teistumą, teismas nurodė, kad už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog teismas, skirdamas bausmę P. N. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kurio sankcija numato alternatyvas bausmės rūšis – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, pažeidė BK 55 straipsnio nuostatas. Teismas pagrįstai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė griežtesnės rūšies bausmę, o jos dydį parinko mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Už kitus nusikaltimus nuteistajam P. N. paskirtos bausmės taip pat nėra aiškiai per griežtos. BK 147 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų, o BK 307 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal BK 147 straipsnio 2 dalį teismas P. N. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui, o už abi veikas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį teismas nuteistajam paskyrė bausmes, kurios tik nežymiai viršija šio BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Tokios bausmės, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinamos aiškiai per griežtomis. Be to, bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai (šiuo atveju – 8 metų) iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių. Švelninti šią subendrintą bausmę nėra pagrindo, nes ir ji nėra aiškiai per griežta.

43.4. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu teismas, teisėjų kolegijos nuomone, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, P. N. jau paskirtą subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę dar subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta kita bausme – 24 MGL dydžio (903,84 Eur) bauda. Teismas šiuo atveju faktiškai subendrino šias bausmes visiško jų sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 8 metams ir 24 MGL dydžio (903,84 Eur) baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, t. y. BK 63 straipsnio 9 dalį ir BK 65 straipsnio 2 dalį.

43.5. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta apie tai, kad pagal šio BK straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad asmeniui paskyrus bausmę ir nustačius, kad tą bausmę yra pagrindas bendrinti su ankstesniu kitu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas tas bausmes gali bendrinti ir apėmimo, ir visiško arba dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais teismas taiko bausmių apėmimą. BK 65 straipsnis nustato bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio BK kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. Tačiau ši įstatymo nuostata apie tai, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, irgi nereiškia, kad bendrinant bausmes bauda visada bendrinama tik visiško arba dalinio sudėjimo būdu arba kad bauda iš viso nebendrinama. BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatų esmė ta, kad bauda, kitaip negu kitų rūšių bausmės, nekeičiama kitomis bausmėmis pagal BK 65 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Tais atvejais, kai bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio numatytu atveju arba bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio numatytu atveju, bauda iš tikrųjų ne tik nekeičiama, bet ir skiriama kartu su kita bausme. Tačiau byloje nustačius BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatytus atvejus, bauda su kitomis bausmėmis irgi bendrinama apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes.

43.6. Kaip tik tokios aplinkybės yra nustatytos šioje byloje. Skundžiamu nuosprendžiu P. N. nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Už tuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia, už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes. Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu P. N. bauda buvo paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. už nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ši nusikalstama veika ir veikos, už kurias bausmės paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Todėl teismas šiuo atveju turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir taikyti kitą bausmių subendrinimo būdą – bausmių apėmimą. Iš dalies tenkinant P. N. gynėjos apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 328 straipsnio 1 punktas).

44. Nuteistasis R. T. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas tyčinių labai sunkių (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 307 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertino ir duomenis apie jo asmenybę. Teismas įvertino, kad R. T., kaip pats nuteistasis nurodė, dirbo pagal verslo liudijimą, yra vedęs. Taip pat teismas įvertino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. T. Lietuvoje teistas bei baustas administracine tvarka nebuvo, tačiau už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis jis buvo teistas X ir atliko laisvės atėmimo bausmę, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jis nuteistas už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą (3 t., 89-90, 91-92 b.l., 9 t., 32-35, 36 b.l., 11 t., 108-140, 141-160 b.l.). Kaip jau nurodyta, BK 147 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų, o BK 307 straipsnio 2 dalies sankcija – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal BK 147 straipsnio 2 dalį teismas R. T. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui, t. y. laisvės atėmimą 8 metams, o pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – bausmę, tik nežymiai viršijančią sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, t. y. laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Šios bausmės yra teisingos, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Apeliaciniame skunde pats nuteistojo R. T. gynėjas skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių rūšies ir dydžių neginčija. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 metams, kuri taip pat nėra aiškiai per griežta.

44.1. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. T. paskyrė laisvės atėmimą 17 metų. Su šia R. T. paskirta galutine subendrinta bausme nesutinka nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

44.2. Pagal galiojančią teismų praktiką nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), vis tik susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu.

44.3. Būtent tokį skundžiamo nuosprendžio trūkimą nustato teisėjų kolegija. Iš bylos matosi, kad iš pradžių ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnyje, 307 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, o vėliau ikiteisminis tyrimas dėl BK 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų buvo atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (1 t., 1 b.l.). Dėl to buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai R. T. atžvilgiu, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis (11 t., 108-140, 141-160 b.l.) ir skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendis.

44.4. Nors skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu R. T. paskirtos bausmės ir už labai sunkius (BK 147 straipsnio 2 dalis; BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, šių BK straipsnių sankcijos numato labai griežtas, tačiau neviršijančias 15 metų laisvės atėmimo bausmes. Be to, R. T. tiek ankstesniu, tiek skundžiamu nuosprendžiu nėra nuteistas už smurtinius nusikaltimus žmogaus gyvybei. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą dėl visų nusikalstamų veikų ir priimant vieną apkaltinamąjį nuosprendį R. T. teismas, tikėtina, būtų nepaskyręs tokios griežtos subendrintos bausmės.

44.5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau galiojančią teismų praktiką pagal kurią asmenims, padariusiems pagal aplinkybes tipines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ir šioje byloje R. T., net ir tais atvejais, kad padaroma ne viena, o keletas nusikalstamų veikų, priskiriamų tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dažniausiai skiriamos galutinės subendrintos bausmės, neviršijančios laisvės atėmimo 15 metų ribos. Taip pat galima sutikti su R. T. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad dar griežtesnės bausmės dažniausiai skiriamos tik asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją yra pagrindas švelninti. Dar kartą įvertinusi visų nuteistojo R. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, jo asmenybę, teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir skiria R. T. mažesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad R. T. ir ankstesniu nuosprendžiu jau paskirta griežta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, galutinę subendrintą bausmę teisėjų kolegija jam švelnina mažiau negu prašoma jo gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl civilinio ieškinio

45. Šioje byloje nukentėjusioji N. A. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 188-190, 191-192 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė papildė nukentėjusiosios civilinį ieškinį prašymu iš nuteistųjų priteisti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo (11 t., 161 b.l.).

45.1. Nėra jokių abejonių, kad nusikalstama veika prieš N. A. nuteistieji R. T. ir P. N. tikrai padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurią jie turi atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis).

45.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų nukentėjusioji N. A. patyrė gilius išgyvenimus ir dvasines kančias, stiprų emocinį sukrėtimą, tai patvirtina jos parodymai ir medicininis dokumentas (1 t., 191-192 b.l.), iš kurio matosi, kad nukentėjusioji 2017 m. spalio 27 d. bandė pasitraukti iš gyvenimo. Nuteistojo R. T. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, o nuteistojo P. N. gynėja apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir nurodo, kad teismas iš nuteistųjų priteisė neturtinės žalos atlyginimą N. A. nepagrįstai. Nuteistojo gynėja nurodo, kad P. N. nepadarė jokios žalos nukentėjusiajai, o civiliniame ieškinyje tik deklaratyviai nurodyti išgyvenimai ir dvasinės kančios bei emocinis sukrėtimas.

45.3. Priešingai nei nurodoma nuteistojo P. N. gynėjos apeliaciniame skunde, būtent neteisėtais veiksmais šis nuteistasis P. N. ir R. T. tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą žmogaus laisvei ir dorovei, dėl jų veiksmų nukentėjusioji N. A. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, pažeminimą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad dėl nuteistųjų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir kančias, ji skausmingai išgyvena patirtą stresą ir pažeminimą, patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, o tai iki šiol jai trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios N. A. parodymus, į tai, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu vis prašė daryti pertraukas, nes jai buvo sunku prisiminti įvykius, sunku duoti parodymus apie prieš ją atliktus neteisėtus veiksmus, ji nurodė, jog apie tai kalbėti jai ir nemalonu, ir gėda, taip pat atsižvelgiant į medicinos dokumento išrašą, kuriame nurodyta, jog 2017 m. spalio 27 d., t. y. po nusikalstamų veikų, tyčia apsinuodijo vaistais, taip pat atsižvelgiant į kitas civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti, jog būtent dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų N. A. bandė pasitraukti iš gyvenimo. Visos šios aplinkybės parodo, kad nukentėjusioji N. A. būtent dėl P. N. ir R. T. neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinį stresą, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Tuo tarpu P. N. yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turės galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nukentėjusiajai N. A. priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šis žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šis neturtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš abiejų nuteistųjų ir tai padidina nusikaltimo bendrininkų galimybę tą žalą atlyginti. Be to, teismas priteisė ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

46. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančių teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

46.1. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistajam P. N., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas F. Vrubliauskas. Šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, o po to patikslinta pažyma, iš pastarosios matosi, kad nuteistajam P. N. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 253,28 Eur ir jos priteistinos valstybei.

46.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė P. N. gynėja apeliaciniu skundu, tačiau apeliacinės instancijos teisme P. N. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl jam buvo paskirtas gynėjas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Gynėjas P. N. paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, teismo posėdyje pats nuteistasis nurodė, jog sutinka apmokėti prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas, pažymoje nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, nuteistojo turtinė padėtis leis ją sumokėti. Atsižvelgiama ir į tai, kad P. N. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies ir kad pagrindiniai to skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems R. T. ir P. N. paskirtų galutinių subendrintų bausmių pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. T. paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam P. N. paskirtą laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 24 MGL dydžio (903,84 Eur) bauda ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam P. N. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Išieškoti iš nuteistojo P. N. 253,28 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 28 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta