Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens S. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12714-945/2013 pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo S. R., dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl viešo konkurso sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigoms užimti teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, vertindamas Konkurso nuostatų reikalavimų atitiktį skaidrumo principui, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kitose valstybinėse institucijose analogiškų ar panašių viešųjų konkursų organizavimo tvarką apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra numatyta pareiga skelbti teisės aktų, iš kurių bus užduodami klausimai, sąrašą. Šios nuostatos (skelbti teisės aktų sąrašą) nesilaikymas, teismo paremtas tik Alytaus miesto savivaldybės vykdyto konkurso pavyzdžiu, apeliantės nuomone, negalėjo būti laikomas skaidrumo principo pažeidimu. Konkurso sąlygų neaiškumo neskundė nei vienas pretendentas, be to, tokiomis pačiomis sąlygomis pagal Konkurso nuostatus buvo organizuoti dar 5 konkursai kitų Kauno mieste veikiančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų (poliklinikų) vadovo pareigoms užimti, tačiau skundų dėl Konkurso nuostatų neaiškumo, jų neatitikties aukštesnės galios teisės aktams taip pat nebuvo gauta. Konkurso egzamino žodžiu kriterijai, t. y. ko šiuo egzaminu siekiama ir kaip turi būti vertinami pretendentai, buvo aiškiai apibrėžti Konkurso nuostatų 24 ir 26 punktuose. Todėl konstatuoti, kad Konkurso egzamino žodžiu kriterijai nebuvo pakankamai apibrėžti, kad tai galėjo įtakoti Konkurso neskaidrumą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

3. Teismas vienu iš Konkurso tvarkos pažeidimų pripažino aplinkybę, kad nebuvo viešai paskelbtas 2013-05-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1490. Ieškovo vertinimu, šis pažeidimas yra esminis ir iš esmės įtakojantis ieškovo teises ir jų apribojimą. Apie 2013-05-16 įsakymą, kuriuo patvirtinta komisijos sudėtis ir darbo reglamentas, ieškovas sužinojo tik iškėlęs bylą teisme (kas, be abejo, pripažintina jo teisių visiškai pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybėmis konkurso metu pažeidimu), ir byloje nėra duomenų, kad apie priimtą adm. aktą ieškovas būtų sužinojęs anksčiau (jis nebuvo skelbtas, pretendentai ir kitaip nebuvo su juo supažindinti), taip pat iš konkurso įrašo matyti, kad konkurso pradžioje buvo paskelbta komisijos sudėtis, t. y. pretendentams buvo pateiktas pats komisijos sudėties faktas, tačiau nebuvo nurodytas komisijos sudarymo pagrindas (įsakymas) ir nebuvo išaiškinta to įsakymo apskundimo tvarka (kad jis gali būti skundžiamas LR ABTĮ tvarka).

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Nurodo, kad su trečiojo asmens S. R. 2013-12-27 apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka, taip pat su trečiojo asmens argumentu, kad „nors teismas kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų nurodo tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skelbimą skelbti Konkursą turėjo įforminti įsakymu, o ne rezoliucija, tačiau konstatavo, kad sprendimo priėmimo formos reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip esminis Konkurso organizavimo pažeidimas, kadangi tai neturėjo jokios įtakos tolimesnei konkurso eigai ir Konkurso rezultatams“. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad „teismas negali nustatyti atsakovui perteklinių reikalavimų, kurių nereglamentuoja teisės aktai.“ Taip pat teisingai nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas negali konkurso organizavimo pažeidimo sieti su ieškovo nesugebėjimu atsakyti į konkretų klausimą iš teisės akto, kurį pati atsakovė nurodė savo programoje kaip naudojamą kasdienėje veikloje. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad „konkurso dalyviai 2013-05-24, prieš prasidedant konkursui buvo supažindinti su komisijos sudėtimi ir nei vienas jų šios sudėties neginčijo.“ Kaip tinkamai nurodė trečiasis asmuo 2013-12-27 apeliaciniame skunde, ieškovui komisijos sudėtis buvo paskelbta dar iki pradedant egzamino žodžiu procedūras, jis dėl komisijos sudėties jokių pretenzijų nereiškė. Be to, nei Konkurso nuostatai, nei komisijos veiklos reglamentas neriboja administracijos direktoriaus teisės konkurso sudėtį keisti ir konkurso dieną. Tačiau teismas visiškai nevertino atsakovės išdėstytų argumentų, jog, jei ieškovas konkurso dieną būtų išreiškęs poziciją dėl konkurso komisijos sudėties, komisija, esant objektyvioms aplinkybėms, galėjo būti pakeista. Priešingai, ieškovas jokių abejonių ar pastabų dėl komisijos sudėties neišreiškė bei nurodė, kad konkurso sudėtis ir konkurso sąlygos jam yra suprantamos. Atsakovė iš dalies nesutinka su trečiojo asmens 2013-12-27 apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad „komisijos sudėties nepaskelbimas viešai yra formalus pažeidimas neturėjęs šiuo atveju jokios įtakos procedūros eigai, nes kaip matyti iš ieškovo veiksmų, jis komisijos sudėtimi nesidomėjo, o susipažinęs su jos sudėtimi 2013-05-24 sutiko laikyti egzaminą žodžiu nekeldamas klausimo dėl komisijos sudėties neteisėtumo“, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, atsakovė laiko, kad viešas paskelbimas individualaus pobūdžio teisės aktui nėra būtinas, o būtinas tik suinteresuotų asmenų supažindinimas, o tai ir buvo atlikta 2013-05-24 pradėjus Konkurso procedūras. Atsakovė sutinka su trečiojo asmens 2013-12-27 apeliacinio skundo argumentais, kad „šioje byloje ginčo esmė yra komisijos nario D. S. šališkumas, kuris sietinas su konkurso dalyvių įvertinimu

Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens S. R. apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, tačiau iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais.

Atsakovė sutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentais, jog teismo argumentai, kad administracijos direktorius, tvirtindamas Konkurso nuostatus, jam suteikta teise nepasinaudojo, kadangi dalis Konkurso nuostatuose nustatytų Konkurso organizavimo taisyklių atitinka LR Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301 patvirtinto Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo sąlygas, nesant teisės akto, ribojančio administracijos direktoriaus teisę, tvirtinant Konkurso nuostatus, atsižvelgti į kitų institucijų, įstaigų ar bendrai patvirtintas viešų konkursų organizavimo tvarkas, kaip tinkamai nurodo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-12-31 apeliaciniame skunde Nr. (33-195)-R-6272, laikytini nepagrįstais. Teismas, nustatęs, kad LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustatyti konkurso organizavimo tvarką pavedė įstaigos steigėjui arba jo įgaliotam asmeniui, neturėjo pagrindo aiškintis ir spręsti, kokios ir kokį teisės aktą (ginčo atveju LR Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301 patvirtintas Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašą) atitinkančios nuostatos buvo perkeltos į Konkurso nuostatus, ir tai laikyti pažeidimu. Administracijos direktoriaus sprendimo niekas neskundė, jis buvo ir yra galiojantis, jo rezoliucijos pagrindu buvo pradėtos konkurso organizavimo procedūros, todėl teigti, kad administracijos direktoriaus sprendimas buvo netinkamai įformintas, teismas, atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, neturėjo jokio pagrindo. Teismas, 2013-12-02 sprendime vertindamas Konkurso nuostatų reikalavimų atitiktį skaidrumo principui, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kitose valstybinėse institucijose analogiškų ar panašių viešųjų konkursų organizavimo tvarką apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra numatyta pareiga skelbti teisės aktų, iš kurių bus užduodami klausimai, sąrašą. Komisijos nariai turėjo teisę pretendentams užduoti klausimus iš teisės aktų, kuriais, vykdydamas jam pareigybės aprašymu pavestas funkcijas, VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktorius turi vadovautis savo darbe. Todėl laikytina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-12-31 apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog teismas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, neišanalizavęs visų su ginču susijusių teisės aktų turinio, nesusipažinęs su reikalavimais, kurie buvo keliami pretendentams, nenustatęs, kad komisijos narių užduotų klausimų turinys prieštaravo galiojantiems teisės aktams, nesivadovaudamas teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, be jokio teisinio pagrindo sprendė, jog klausimai buvo parinkti subjektyviai, o tai sąlygojo konkurso sąlygų neapibrėžtumą ir skaidrumo principo pažeidimus, ir priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su trečiojo asmens pozicija sutinka, kad Konkurso nuostatų, kurie abiem pretendentams iš anksto buvo žinomi, skelbiami viešai ir jų dėl konkurso sąlygų neaiškumo neskundė nei vienas pretendentas. Kauno apylinkės teismas nenustatė nei vieno konkretaus teisės akto pažeidimo, be teisinio pagrindo nesirėmė Lietuvos teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, neištyrė ir objektyviai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog konkurso vertinimo kriterijai nebuvo iš anksto nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl viešo konkurso rezultatų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė 2013 04 19 paskelbė Konkursą VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti, kuris įvyko 2013-05-24. Ieškovas V. O., nesutikdamas su 2013-05-24 įvykusio konkurso VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti rezultatais, ieškiniu prašė panaikinti 2013-05-24 įvykusio konkurso VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti rezultatus. Kauno apylinkės teismo 2013 -12- 02 sprendimu ieškovo civilinis ieškinys buvo patenkintas.

Ieškovas ieškinio pareiškime akcentavo, kad organizuojant ginčo konkursą VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nepriėmė sprendimo organizuoti Konkursą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 nutarimu Nr. 301 patvirtinto Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo 2 punkte. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepripažino procedūriniu pažeidimu, sąlygojančiu skundžiamo konkurso rezultatų panaikinimą, ieškovo anksčiau paminėtos aplinkybės, teismas sutiko su atsakovių pozicija, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 nutarimo Nr. 301 3 punktas, juos taikant sistemiškai, suteikia teisę Konkurso organizatoriui nustatyti kitokias, nei numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame apraše, Konkurso organizavimo procedūrines taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentu, kad LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis neriboja administracijos direktoriaus diskrecijos teisės, tvirtinant Konkurso nuostatus, vadovautis kitais teisės aktais ir (ar) jų dalimi ir nustatyti institucijai priimtinas Konkurso organizavimo taisykles. Tačiau šis atsakovių argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingas aplinkybes vertino pagal teisinį reglamentavimą, suformuluotą Konkurso Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti nuostatų normose (1 t., b. l. 17–20), kurios pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo analogiškos Vyriausybės 2007-03-21 LR nutarimo Nr. 301 reikalavimams. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta ir jai pritaria.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vyriausybės 2007-03-21 LR nutarimo Nr. 301 ir Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms nuostatų 2 punktas nustato, jog sprendimą skelbti konkursą priima Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, yra teisinga, kadangi tų pačių nuostatų 4 punktas nustato, kad konkurso organizavimas apima konkurso paskelbimą, dokumentų priėmimą ir patį konkursą. Tačiau kaip nustatyta byloje, administracijos direktorius išsprendė klausimą dėl konkurso organizavimo rezoliucija (2 t., b. l. 130), o ne sprendimu. Todėl byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimas skelbti konkursą nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad organizuojant konkursą VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigoms aukščiau buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 23 d. Įsakymu Nr. A-2282 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašo 3 punktas, kuris numato, jog rezoliucija – tai vadovo sprendimas ar nurodymas užduoties vykdytojui, užrašytas ant dokumento. Rezoliucijoje rašoma su dokumentu susijusio pavedimo vykdytojo vardas (vardo raidė) ir pavardė ar struktūrinio padalinio pavadinimas, pavedimo turinys, įvykdymo terminas (jei reikia), pavedimą davusio asmens parašas, data. Todėl negalima sutikti su Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir nustatė ginčytiną aplinkybę dėl konkurso organizavimo paskelbimo. Tačiau, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, tai, kad ginčijamas Konkursas buvo organizuojamas nepriėmus sprendimo skelbti konkursą, o klausimas dėl konkurso organizavimo išspręstas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus rezoliucija, nelaikomas esminiu Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimu, todėl plačiau dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako, nes nelaiko to teisiškai reikšminga aplinkybę sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Taigi, skaidrumo principas reikalauja aiškaus ir suprantamo konkurso sąlygų taikymo bei vienodo požiūrio į konkurso dalyvius. Nagrinėjamu atveju spręstina, ar skaidrumo principas buvo pažeistas neužtikrinus sprendimų priėmimo pagal deklaruotas konkurso sąlygas bei nevienodai traktavus pretendentus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad byloje nustatyta, jog nebuvo viešai paskelbtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. A-1490, kuriuo nustatyta Konkurso data ir laikas, sudaryta Konkurso komisija, patvirtintas komisijos darbo reglamentas (1 t., b. l. 105, 2 t., b. l. 133). Apeliantai šios aplinkybės neneigia, tačiau laiko, jog tai nėra konkurso dalyvių teisių pažeidimai, kadangi nėra būtina skelbti įsakymo viešai, o konkurso dalyviai galėjo savo iniciatyva išaiškinti visus juos dominančius klausimus, nes konkurso rengėjai veikė geranoriškai ir buvo pasirengę suteikti konkurso dalyviams reikiamą informaciją. Su šiais atsakovių ir trečiojo asmens S. R. argumentais vertinant ginčo situaciją sutikti negalima. Kaip nustatyta byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu Nr. A-892 „Dėl konkurso Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ nuostatų 16 punktas numato (1 t., b. l. 19), jog Konkursui vykdyti administracijos direktorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki konkurso sudaro komisiją ir patvirtina jos darbo reglamentą. Įsakymą dėl komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo rengia Sveikatos apsaugos skyrius. Byloje nenuginčytas ieškovo argumentas, kad apie 2013-05-16 įsakymą ieškovas nežinojo ir kad komisijos sudėtį ieškovas sužinojo tik konkurso pradžioje, todėl tikėtina, kad ieškovas, neturėdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-16 įsakymo Nr. A-1490, negalėjo tinkamai įvertinti jam svarbios informacijos apie komisijos sudėties tinkamumą, suvokti komisijos darbo principus, taip pat apskųsti 2013-05-16 įsakymą. Esant tokioms aplinkybėms atsakovių ir trečiojo asmens S. R. argumentai, kad ieškovas, pastebėjęs, jog jo netenkina komisijos narių kandidatūros, galėjo atsisakyti dalyvauti konkurse, tačiau pasielgė priešingai, todėl ieškovo dalyvavimas konkurse turi būti vertinamas kaip sutikimas su komisijos sudėtimi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra sąžiningi, todėl atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad konkurso dalyviai nebuvo tinkamai supažindinti su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-16 įsakymu Nr. A-1490, taigi jiems buvo apribotos galimybės dar iki Konkurso išdėstyti savo poziciją dėl komisijos sudėties ir komisijos darbo reglamento. Tai vertinama kaip ieškovo teisių pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-22 įsakymu „Dėl konkurso Kauno miesto savivaldybės sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų pareigoms eiti nuostatų patvirtinimo“ Nr. A-892 patvirtintas nuostatų turinys (1 t., b. l. 17–21), pagal kurį skelbiant konkursą nėra nustatyta pareigos įvardinti teisės aktų, iš kurių bus užduodami klausimai egzamino žodžiu, sąrašą, galėjo sukurti pretendentų teisėtus lūkesčius dėl egzamino žodžiu turinio ir pobūdžio, bei komisijos narių pareigas formuluojamų klausimų atžvilgiu, kartu su Nuostatuose apibrėžtu pretendentų vertinimo kriterijumi – patikrinti pretendento gebėjimus atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad klausimų, kurių gali tikėtis pretendentai, pobūdis ir parinkimo kriterijai akivaizdžiai parodo Konkurso sąlygų neapibrėžtumą tiek žvelgiant iš pretendentų, tiek ir iš komisijos narių perspektyvos, kadangi nesant atitinkamo teisės aktų sąrašo, komisijos nariai elgėsi subjektyviai parinkdami egzamino klausimus, kurie, komisijos narių įsitikinimu, buvo žinomi konkurso dalyviams. Kaip nustatyta iš liudytojo D. S. paaiškinimo, jis norėjo padėti ieškovui ir paklausti geresnio klausimo (b. l. 159, 2 t.). Pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad klausimų konkurso dalyviams parinkimo kriterijai akivaizdžiai patvirtina Konkurso sąlygų neapibrėžtumą tiek žvelgiant iš pretendentų, tiek ir iš komisijos narių perspektyvos. Atsakovių motyvas dėl tariamos ieškovo galimybės pačiam susirasti aktų sąrašą, kuris yra viešai prieinamas, ir taip pasirengti konkursui, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino liudytojo D. S. konkurso rezultatų vertinimą kaip visiškai subjektyvų ir neatitinkantį konkurso dalyvių vertinimo kriterijų (2 t., b. l. 159), nes, kaip paaiškino liudytojas, jis pakelė balą ieškovui atsižvelgdamas į seną pažintį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tai, jog komisijos narys D. S. yra buvęs partijos Tvarka ir teisingumas partijos narys, taip pat tai, kad trečiasis asmuo S. R. Konkurso metu buvo Tvarka ir teisingumas partijos narė, kad komisijos narys D. S. yra AB „Autrolis“ valdybos pirmininkas ir kad ten pat dirba apeliantės S. R. sutuoktinis, kuris yra šios bendrovės valdybos narys ir vadovas, nėra savaime pagrindas spręsti, jog komisijos narys D. S. veikė išskirtinai ieškovo nenaudai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, komisijos nario D. S. požiūris į konkurso dalyvių vertinimą (stengėsi užduoti lengvesnius klausimus) ir realiai atliktas konkurso metu ieškovo žinių įvertinimas pagal liudytojo subjektyvius kriterijus (šiuo atveju pagal seną pažintį), taip pat tai, jog būtent liudytojas D. S. žemiausiu balu įvertino ieškovo žinias konkurse, ir tai, kad konkurso vertinimo kriterijai nebuvo pakankamai apibrėžti, klausimai, susiję su teisės aktų nuostatų žinojimu, buvo orientuoti į tai, ar konkurso dalyviai žino konkrečias teisių aktų nuostatas, nors šiuo atveju, kaip teismas nustatė byloje, reikšminga yra ne aktų žinojimas paraidžiui, o jų tinkamas taikymas darbo veikloje. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo Konkursas neatitiko skaidrumo ir nuspėjimo principų, o šių principų pažeidimas galėjo turėti esminės reikšmės Konkurso rezultatams, o tai, tiek atsižvelgiant į ieškovo teisėtus lūkesčius, tiek ir į ieškovo akcentuojamą viešąjį interesą, kaip konkurso organizavimo pagrindą ir tikslą, vertintina kaip pakankama sąlyga Konkurso rezultatams panaikinti.

Kiti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens S. R. apeliacinių skundų ir atsakovių atsiliepimo įapeliacius skundus motyvai yra teisiškai nereikšmingi arba pakartoja apeliaciniuse skunduose nurodytus motyvus, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

Po apeliacinio skundo pateikimo trečiasis asmuo S. R. atsiuntė Kauno apygardos teismui Vyriausios tarnybinės etikos komisijos informaciją apie 2014-01-14 priimtus sprendimus (b. l. 58–59, 3 t.) ir internetinio puslapio VTEK.Lt išrašą apie Vyriausios tarnybinės etikos komisijos 2014-03-04 sprendimą (3 t., b. l. 64–65). Teisėjų kolegija atsisako priimti rašytinius įrodymus kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču ir pripažįsta, kad nėra būtinybės priimti rašytinius įrodymus į bylą (CPK 314, 180 str.), nes Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimai priimti 2014-03-04, 2014-01-14, o ginčo konkursas įvyko 2013-05-24 (1 t., b. l. 15)

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino viešo konkurso rezultatus dėl svarbios materialinės teisės nuostatos – skaidrumo ir nuspėjimo principo – pažeidimo (CK 6.947 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja apeliacinių pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis, 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Taigi skundžiamas sprendimas nekeistinas, apeliaciniai skundai netenkintini.

Atmetus apeliacinius skundus, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovui apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė R. Gradauskienė (1 t., b. l. 13), kuri surašė atsiliepimą į apeliacinius skundus (3 t., b. l. 22), už šias ieškovui suteiktas teisines paslaugas jis advokatei sumokėjo 2200 Lt (3 t., b. l. 33, kvito Nr. 673781). Teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais ir suformuluotu ieškovo prašymu atmesti apeliacinius skundus, palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą sutiko. Ieškovo atstovės atsiliepimas į apeliacinį skundą yra gana didelės apimties, jame atlikta platesnė analizė ir vertinimas. Ieškovo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms neviršijus Rekomendacijose 8.11 punkte dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, ieškovui pripažintina teisė į šių išlaidų atlyginimą iš apeliantų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti ieškovui V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867, Laivės al. 96, Kaunas) ir trečiojo asmens S. R., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) po 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) Lt iš kiekvieno advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.