Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. U. , asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., netekėjusi, pradinio išsilavinimo, dirbanti Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. R. U., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.30 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su motina D. U. metu, tyčia suimdama D. U. už plaukų ir tempdama ją į lovą, pargriaudama D. U. ant lovos, rankomis spausdama D. U. kaklą, suduodama D. U. vieną kartą delnu į galvą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai D. U. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat, kaltinamoji R. U. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2022 m. sausio 28 d., apie 21.45 val., Biržų r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su motina D. U. metu, tyčia suimdama rankomis D. U. už kaklo ir jį spausdama, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai D. U. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui (2021 m. balandžio 23 d. veika)

3.1. Kaltinamoji R. U. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), su motina D. U.. Su motina sutaria gerai, pykstasi tik kai ji būna neblaivi. Būdama neblaivi D. U. linkusi konfliktuoti. 2021 m. balandžio 23 d., apie 21.30 val. jai įkando motinos šuo. Ji pradėjo šaukti ant šuns. Motina supyko, kad šuniui nedavė "geros" dešros. Tarp jos ir motinos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. U. nestipriai ją stumdė. Buvo stipriai neblaivi ir pamena, kad motina ją pastūmė, skausmo nesukėlė ir tada ją stūmė atgal, bei pešė už plaukų. Ką dar darė savo motinai D. U. dėl tuo metu buvusio girtumo nepamena. Prisipažįsta dėl visų veiksmų kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą, gali būti, kad tai padarė, tačiau dėl girtumo nepamena. Pripažįsta, kad smurtavo prieš motiną D. U. ir galėjo savo veiksmais jai sukelti fizinį skausmą. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu abi buvo neblaivios. Su motina D. U. susitaikė, jai padarytą žalą atlygino, atsiprašė, ji pretenzijų neturi, daugiau taip nesielgs (t.1, b. l. 176-179, 192-194; t. 2, b. l. 36-38).

3.2. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia nukentėjusiosios D. U. parodymai, liudytojo D. B. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, susitaikymo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.2.1. Iš nukentėjusiosios D. U. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. balandžio 23 d. apie 21.30 val., būdama namuose Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), savo miegamajame kambaryje, išgirdo, kad kažkas iš namiškių atėjo į virtuvės kambarį ir užkaitė elektrinį virdulį. Kadangi labai taupė elektrą, išlipusi iš lovos nuėjo į virtuvės kambarį ir pamatė, kad į virtuvę atėjusi dukra R. U.. Jai pasakė, kad išjungtų virdulį ir eitų miegoti, tuomet R. U. pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais. R. U. suėmė ją už plaukų, juos tempė. Tada parkrito ant žemės. Toliau dukra tempė už plaukų, pargriovė ant lovos ir smaugė ir delnu trenkė į galvą. Skaudėjo kaip tempė už plaukų, kai trenkė. Dukra smurtauja pirmą kartą, ji dažnai vartoja alkoholį, tuomet būna agresyvi, dėl to jos bijo. Dukrai R. U. jokių pretenzijų neturi, susitaikė, ji padarytą žalą atlygino, atsiprašė (t. 1, b. l. 1-6, 52-54);

3.2.2. Iš liudytojo D. B. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, R. U. ir jos motina D. U. vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį tarp jų kilo konfliktas dėl šuns. Matė kaip R. U. pešė savo motinai D. U. už plaukų, tempė. Matė, kad R. U. pargriovė motiną ant lovos. Kito smurto nematė ar nepamena, nes buvo girtas, apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to neprisimena. Prisimena, kad nusivedė R. U. į kitą kambarį, kad daugiau su motina nekonfliktuotų (t. 1, b. l. 71-73);

3.2.3. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti pareiškėjos D. U. parodymai, kad 2021 m. balandžio 23 d. apie 21.30 val. jai būnant namuose adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), konflikto metu su dukra R. U., dukra, suėmusi jai už plaukų ir jai parkritus ant žemės, tempė ją į lovą, po to pargriovusi ant lovos smaugė ir delnu trenkė jai į kairės pusės skruostą. Kuomet dukra prieš ją smurtavo jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo dukrą R. U. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-6);

3.2.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 40-42, 43-49);

3.2.5. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta asmens – D. U. kūno apžiūra. Apžiūrimas kaklas ir galvos sritis. Ant kaklo dešinėje pusėje matomas paraudimas, taip pat galvoje, dešinėje pusėje matomas gumbas. Daugiau sužalojimų ant asmens nėra. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 64-65, 66-68);

3.2.6. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nustatyta, kad 2021 m. balandžio 23 d. R. U., būdama neblaivi, už plaukų tempė D. U. į lovą, po to pargriovusi ant lovos smaugė ir delnu vieną kartą trenkė į kairės pusės skruostą, taip sukeldama D. U. fizinį skausmą. R. U. nustatytas 1,93 prom. girtumas, o D. U. nustatytas 1,70 prom. girtumas (t. 1, b. l. 74-76)

3.2.7. Iš 2021 m. gegužės 12 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. U. susitaikė su įtariamąja R. U. (t. 1, b. l. 195-197);

3.2.8. Iš 2021 m. gegužės 14 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p., nes įtariamoji R. U. su nukentėjusiąja susitaikė (t. 1, b. l. 145-148);

3.2.9. Iš 2022 m. kovo 9 d. nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas (t. 1, b. l. 31-34).

4. Fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui (2022 m. sausio 28 d. veika)

4.1. Kaltinamoji R. U. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 28 d., apie 21 val., kartu su sugyventiniu D. B. nuvyko pas mamą D. U., gyv. Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Namuose buvo mama ir jos sugyventinis A. G.. Mama su sugyventiniu irgi buvo neblaivūs. Jie tarpusavyje konfliktavo žodžiais, tačiau smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo. Apie 21.45 val., būdama kambaryje, išgirdo kaip virtuvėje mama garsiai sušuko ir išgirdo keistą duslų garsą. Atsisukusi pamatė, kaip mama D. U., kairėje rankoje laikydama medinę pliauską, ja sudavė vieną smūgį D. B. į galvą. Mano, kad prieš tai irgi sudavė smūgį, nes kaip minėjo girdėjo duslų garsą ir kai atsisuko, D. buvo rankomis susiėmęs už galvos. Įvykį matė mamos sugyventinis A.. Jis stovėjo šalia D. ir mamos, bet nieko nedarė, nebandė jų išskirti. D. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, jo visas veidas buvo kruvinas. Kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Norėdama išvengti didesnio konflikto pribėgo prie mamos iš priekio ir ją abiem rankomis nustūmė kambaryje ant lovos. Ji parkrito ant nugaros. Priėjusi prie gulinčios mamos abiem rankomis suėmė jai už kaklo iš priekio pusės ir paspaudė, prašė mamos nusiraminti, klausė kodėl ji taip elgiasi, kam D. sužalojo galvą. Kitokio smurto nenaudojo. Paleidusi mamos kaklą, su D. išėjo. Mama paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad savo veiksmais D. U. sukėlė fizinį skausmą, nes suėmusi mamai už kaklo spaudė, smaugė. Nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamą veiką. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su laisvės apribojimo bausme (t. 2, b. l. 22-25, 36-38);

4.2. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrindžia nukentėjusiosios D. U. parodymai, liudytojų A. G. ir D. B. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga:

4.2.1. Iš nukentėjusiosios D. U. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 28 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, grįžo į namus iš kaimynės, nes buvo nuėjusi pasveikinti jos su gimtadieniu. Tik grįžusi iš kaimynės, nuėjo kurti pečiaus, kadangi planavo virti bulves. Apie 21.45 val. kažkas pradėjo belstis į duris. Nėjo atidaryti durų. Po to, pastebėjo, kad į butą atėjo duktė R. U. ir jos sugyventinis D. B., kuris pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir staiga suėmė rankomis už megztinio ir pradėjo ant jos šaukti. Kodėl jis taip darė nežino. Būdama prie pečiaus ir norėdama atsiginti nuo D. B. paėmė malką ir jam sudavė į galvą. Tada jis norėjo eiti atgal prie jos ir ji sudavė jam dar kartą. Po suduotų smūgių D. B. nebelindo prie jos. Dukra R. U. rėkdama nustūmė ją iš virtuvės į kitą kambarį ir suėmusi rankomis pradėjo smaugti. Pajuto skausmą kaklo srityje. Buvo taip stipriai suėmusi, kad negalėjo nei žodžio pasakyti. Tada į kambarį atėjo draugas A. G., kuris atitraukė nuo jos R. U. ir jai pasakė, kad eitų iš čia. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 87-90, 93-95);

4.2.2. Iš liudytojo A. G. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 28 d., vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo namuose Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), kartu susugyventine D. U.. Buvo šiek tiek neblaivūs. Po kurio laiko į namus atėjo neblaivūs R. U. ir jos sugyventinis D. B.. Jie pradėjo D. U. vadinti necenzūriniais žodžiais. Matė, kad D. prie D. priėjo pasilenkęs ir tada D. trenkė su malka D. per galvą. Matė, kad sudavė porą kartų D. per galvą. Tada matė, kad R. U. puolė ant motinos, pervertė ją ant lovos ir ėmė smaugti. Jis atitraukė R. U. nuo D. U. (t. 1,b. l. 112-114);

4.2.3. Iš liudytojo D. B. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 28 d. vakare atvyko pas sugyventinės R. U. motiną D. U.. Buvo abu neblaivūs. Kai nuvyko, R. U. pirma nuėjo pas mamą. Jis parūkė ir, taip pat, nuėjo į namą. Pirmiausia pamatė D. sugyventinį A.. Su juo persimetė keliais žodžiais. Prie jo pribėgo D. U. ir trenkė su malka. Praskėlė galvą, ėmė bėgti kraujas. Jis apsvaigo. Kadangi buvo neblaivus, primuštas, nematė, kad R. U. būtų mušusi savo motiną. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 118-120);

4.2.4. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. sausio 28 d. apie 21.45 val., adresu Biržų r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, dukra R. U. pradėjo smaugti rankomis savo mamą D. U. ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo motinai (t. 1, b. l. 18-23);

4.2.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas daugiabutis, baltų plytų 2 aukštų mūrinis namas. Lauko durys išlūžę iš staktų ir atremtos į daugiabučio namo sieną. Į laiptinę patenkama iš šiaurinės pusės. Koridoriuje, ant grindų dešinėje pusėje, matoma sudužę stiklainiai su marinuotais agurkais. Į antrą aukštą patenkama laiptais. Antrame aukšte yra medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės vakarų pusėje prie sienos yra kieto kuro pečius. Prie jo, ant grindų yra malkų nešiklis su jame esančiomis dvejomis malkomis. Ant vienos malkos matomas raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant medinių grindų, virtuvėje, matoma raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Rytinėje virtuvės sienoje yra medinės durys, pro kurias patenkama į kambarį. Prie kambario šiaurinės sienos yra lova. Ant lovos yra užtiesta antklodė ir padėta pagalvė. Ant pagalvės yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo dėmę Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 77-79, 80-84);

4.2.6. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta asmens – D. U. kūno apžiūra. Apžiūrėjus nukentėjusios kaklą, kairėje pusėje matomas nubrozdinimas. Asmens apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 105-107, 108-109);

4.2.7. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. R. U., būdama neblaivi, konflikto metu smaugė motiną D. U. ir tokiais veiksmais sukėlė D. U. fizinį skausmą. R. U. nustatytas 2,31 prom. girtumas, o D. U. nustatytas 1,64 prom. girtumas (t. 1, b. l. 121-123).

5. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl dviejų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku dukra R. U. jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei pačios kaltinamosios prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamosios kaltei dėl padarytų nusikaltimų pagrįsti. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

6. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajai R. U. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 418 str. 1 d.). Kaltinamajai sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajai žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jai suprantamos bei ji neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 45-48, 51-53).

7. Kaltinamosios atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvina aplinkybė, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

8. Padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra nesunkūs nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

9. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamosios asmenybę – R. U. neteista (t. 1, b. l. 141-144), administracine tvarka penkių metų laikotarpyje bausta penkis kartus, informacijos apie paskirtų dviejų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 136-140), dirbanti (t. 1, b. l. 135), registruota (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, tačiau nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 127, 128-134). Atsižvelgtina ir į tai, kad abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivi, kas neabejotinai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamosios padarytas dvi nusikalstamas veikas skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 6 d.). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad teismo nuomone tokio įpareigojimo skyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamosios R. U. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. U. skiriant laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamoji kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį - motiną, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. R. U. įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

11. R. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2021 m. balandžio 23 d. 22.10 val. sulaikyta (t. 1, b. l. 162-163), paleista 2021 m. balandžio 25 d. 11.43 val. (t. 1, b. l. 164-165). Taip pat, R. U. 2022 m. sausio 28 d. 22.30 val. sulaikyta (t. 2, b. l. 8-9), paleista 2022 m. sausio 30 d. 14.08 val. (t. 2, b. l. 10). Sulaikyme išbūtos keturios paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., 66 str., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d.).

12. Kaltinamajai 2022 m. sausio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 39-41) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 23 d. nusikalstama veika), ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 28 d. nusikalstama veika), ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. U. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 4 (keturias) paras ir laikyti R. U. atlikusia 8 (aštuonias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu R. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą R. U. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

2022 m. sausio 30 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. U. kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.