- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-261-4686-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-05207-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimu J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Teismas nurodė, kad tai, jog J. B. 2009 m. gruodžio 8 d., apie 23.50 val., Fabijoniškių g. 3, Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad automobilis stovi kiemo viduryje, liudytojo L. Ž. paaiškinimas bei teisme duoti parodymai, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2161, taip pat teisme duoti liudytojų A. D. (A. D.), A. S., L. Ž., R. M., A. L. M., S. K. parodymai. Pažymėjo, jog fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo išgėręs neginčijo ir pats J. B. bei jo atstovas. Pabrėžė, kad liudytojo L. Ž. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, t. y. jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent J. B., automobilį jis paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelės viduryje, patvirtina medžiagoje esantys kiti duomenys. Teismas nustatė, kad liudytojų L. Ž., A. D., A. S. parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina ATPK nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tikėjo ir juos laikė J. B. kaltės įrodymais. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai L. Ž., A. S., A. D. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar kurios būtų pagrindu abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo, neatitinka realybės, todėl yra laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat sprendė, kad pagal byloje surinktus duomenis neįrodyta, jog J. B., vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23.50 val. Fabijoniškių g. 3, Vilniuje esančiame kieme, pravažiuodamas stovinčius automobilius, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino tris automobilius. Pažymėjo, jog galimai kliudytų automobilių savininkai jokių pretenzijų nepareiškė, o patvirtino, jog automobiliai nebuvo apgadinti, todėl nėra J. B. atsakomybę kvalifikuojančių aplinkybių pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog J. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat remiamasi tik tais įrodymais, kurie nurodyti protokole. Pažymi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad jo veikose nėra nė vieno iš protokole užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, o jo veiksmus įvertino pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai ir argumentai nėra teisėti, apie veikos perkvalifikavimą teismo posėdžio metu jis nebuvo informuotas, todėl pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir procesinių staigmenų negalimumo principas. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N16-1379/2006, aiškindamas ATPK 284 straipsnio 2 dalies normą, yra nurodęs, kad jame numatyta organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė pakeisti nuorodą į materialinės teisės normą nereiškia teisės pripažinti asmenį kaltu kito administracinio teisės pažeidimo, nenurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, padarymu. Pažymi, kad teismas kvalifikavo jo veiksmus pagal pažeidimo sudėtį, kuri net nebuvo nurodyta protokole. Atkreipia dėmesį, kad nuo pat sulaikymo momento jis neneigė, kad yra neblaivus, pats paaiškino neblaivumo aplinkybes, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neigė, jog vairavo transporto priemonę. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė įrodymus, kuriais remdamasis konstatavo jo neblaivumą, liudytojo L. Ž. parodymus išskaidė, dalį jų atmetė, dalį vertino kaip objektyvius, nepasisakė dėl atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, jog automobilio jis apskritai nevairavo, o tik buvo nuėjęs iki jo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. patrulis A. D., surašydamas J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F504421, be kitų kaltinimų pateikė jam kaltinimus dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, todėl J. B. žinojo, kad yra kaltinamas ne tik dėl kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimo (Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 p.), tačiau ir vairavimo neblaiviam (KET 14 p.). Atkreipia dėmesį, jog teismas, perkvalifikuodamas J. B. veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, procesinių teisės normų nepažeidė, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N444-227/2009. Pažymi, kad J. B. byloje buvo prieita prie išvados, kad atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK straipsnį, numatantį lengvesnę veiką, negu inkriminavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, todėl pagrindo J. B. skundą tenkinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, dėl kurios šis ir kelia ginčą, t. y. dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo padarytos veikos perkvalifikavimo iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį bei dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo – jo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis, būdamas neblaivus, 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23.50 val. vairavo transporto priemonę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Be to, pažymėtina, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas BPK 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-227/2009).
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. B. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisėtai perkvalifikavo jo veiką iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad J. B. pažeidė KET 14 punktą, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus. Todėl negalima teigti, kad J. B. nežinojo apie tai, kad yra kaltinamas vairavęs transporto priemonę neblaivus. Be to, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta veika laikytina lengvesne už veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl J. B. argumentai, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir procesinių staigmenų negalimumo principas, yra nepagrįsti.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. teisme davė paaiškinimus dėl transporto priemonės vairavimo (b. l. 59–73), pirmosios instancijos teismas nuodugniai tyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, konstatavo, kad J. B. 2009 m. gruodžio 8 d. apie 23.50 val. vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pažeidėjo vairavimo faktą patvirtina liudytojo L. Ž. parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaringi, pagrindo abejoti šio liudytojo nesuinteresuotumu bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais. Be to, šio liudytojo parodymai sutampa su Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7) esančiais duomenimis bei liudytojų policijos pareigūnų A. S. ir A. D. parodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. B. vairavimo faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas, o jo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad jis neigia vairavimo faktą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tai, jog J. B. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrintis blaivumą prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina byloje esantys įrodymai, be to, pats J. B. neginčija fakto, kad 2009 m. gruodžio 8 d. įvykio metu buvo neblaivus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais dėl J. B. neblaivumo fakto nustatymo, todėl jų nekartoja.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. B. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30² str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.