Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant advokatui Edmundui Rusinui bei administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancio UAB (duomenys neskelbtini) keliu eismo in˛inieriumi, administracine tvarka bausto, neteisto, išnagrinejo administracinio teises pa˛eidimo byla,-

Aprašomoji dalis

nustate:

Administracinio teises pa˛eidimo 2009-12-09 protokolas J. B. buvo surašytas del to, kad jis vairuodamas automobili „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-08 apie 23.50 val. Fabijoniškiu g. 3, Vilniuje, kieme, prava˛iuodamas stovincius automobilius nepaliko tarpo iš šono, kliude ir sugadino tris automobilius. Vairavo neblaivus. Nepateike automobilio techninio registracijos dokumento. Nepateike technines ap˛iuros talono. Nepateike privalomojo civilines atsakomybes draudimo, t.y. padare pa˛eidimus numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 6 d., 127 str. 3 d.

J. B. teismo posedyje paaiškino, jog protokolas surašytas nepagristai, nes tokio kaip vairavimo fakto nebuvo. Buvo tokia situacija: automobilis stovejo palikta kieme, jis buvo pas drauga. Nusileido iš jo buto, automobilyje pas ji buvo palikta rankine, dokumentai, pinigai, pinigine, viskas buvo mašinoje. Jis atsidare automobili, o automobilyje, kai atsidaro dureles, automatiškai u˛sidega šviesos. Mašina buvo priparkuota ir išva˛iuoti iš kiemo buvo neimanoma. Jis atidare dureles, pasieme savo rankine, dar automobilyje pabuvo. Tarp priparkuotu automobiliu buvo ma˛as tarpas, todel durelemis galejo kuria nors mašina paliesti, to neneigia. U˛dares automobili jis pasieme rankine, išejo i gatve ir ejo link „IKI“ parduotuves. Skambino, kad atva˛iuotu ji paimti ir parve˛tu namo. Tuo metu, kai jis ejo link parduotuves, sustojo, u˛siruke cigarete, tada priva˛iavo Keliu policijos patruline mašina prie jo ir sustojo. Jis pastebejo, kad ka˛koks asmuo rodo i ji pirštu. Protokole nurodyta, kad jis nepateike nei techninio paso, nei draudimo, automobilis nuosavybes teise jam nepriklauso, todel visi dokumentai buvo mašinoje (techninis pasas, draudimas ir kt.). Parode, kad savo dokumentus, jis turejo prie saves, t.y. vairuotojo pa˛ymejima, pasa. Tuomet ji pareigunai isodino i mašina ir jis paklause, gal paveš, o jis u˛ tai pasiule sumoketi, jeigu reikia. Vairavimo fakto pareigunai nemate. Jis ne˛ino, kodel jie suraše protokola. Automobilis „Mercedes Benz S320“ priklauso R. M. R. M. yra jo sesuo. 2009 m. gruod˛io 8 d. jis automobili „Mercedes Benz S320“ nuve˛e i servisa remontuoti, todel automobili paeme ryte apie 8 val. ir 9 val. ta pacia diena jis nuva˛iavo pas drauga. Pas drauga namuose išgere, todel buvo neblaivus. Neneigia, kad gruod˛io 8 diena jis atvyko pas drauga apie 19 val. ir jie vartojo alkoholi. Jie išgere šampano taure, apie 3-4 stikliukus degtines. Jis asmeniškai išgere 100-150 gramu degtines. Paaiškinimo rašyti jis nemate pagrindo, nes jis nevairavo automobilio, galvojo jam cia nepagristai pateikti kaltinimai, nebuvo vairavimo fakto.

Liudytojas A. D. teisme parode, kad jis yra Vilniaus apskrities Keliu policijos valdybos patrulis. Jie tada dirbo 6 policijos komisariato (toliau PK) teritorijoje, naktineje pamainoje. Iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešima, kad Fabijoniškiu g. 2 ar 3, monolitinis didelis namas, kad ten automobilis „Mercedes Benz“ apgadino keleta automobiliu ir vairuotojas bando šalintis iš ten eidamas. Buvo ˛mogus, kuris ejo iš paskos ir pranešinejo jo buvimo vieta. Atvykus i ivykio vieta su porininku patruliu A. S. pamate ˛mogu ties treciu namu, kuris ejo, nuo antro-trecio namo, jis buvo nutoles kiek nepamena, pasakyti tiksliai negali. Mate, kad ˛mogus eina nuo tu namu, o iš paskos eina vaikinukas, kuris jiems ir pasake, kad tas ˛mogus vairavo automobili „Mercedes“, atsitrenke i viena automobili ir i kita. Jie J. B. sustabde, sulaike, pasodino pas save i automobili ir nuva˛iavo pasi˛iureti, kurie automobiliai yra apgadinti, kieme. Kieme jie pamate, kad automobiliai buvo priparkuoti, tada jie pradejo ˛iureti kiekviena automobili, ieškojo sugadinimu, ˛iurejo apgadintus automobilius, pagal pobudi, apgadinimo pobud˛io spalvas, kurios liko ant automobiliu. Jam atrodo, kad iš liudininko parodymu greiciausiai, jisai nurode tuos automobilius. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad automobilis, kuri galimai vairavo pa˛eidejas, buvo rastas, jisai aikšteleje stovejo. Jie pa˛eidejo pareikalavo pateikti dokumentus. Buvo prašomas automobilio privalomasis draudimas, nes buvo rašomas protokolas, techninis pasas, technines ap˛iuros talonas, vairuotojo pa˛ymejimas, kad nustatyti asmenybe. Jis nepamena ka pateike, ko nepateike, taciau vairuotojas buvo pristatytas i 6 PK išsiaiškinti arba girtumui nustatyti, nes jie alkotesterio tuo metu neturejo. I narkologini girtumui nustatyti ve˛e ju ekipa˛as. Liudininkas buvo vienas vyras, jisai veliau priejo, kai, jie sedejo mašinoje. Liudytojas teigia, kad patruliai pa˛eideja pristate i 6 PK. Kadangi J. B. atsisake tikrinti blaivuma (nepute i alkotesteri), todel jie pa˛eideja nuve˛e i Narkologini. Taip pat parode, kad saleje yra panašaus am˛iaus asmuo, kuris pagal liudytojo parodymus galimai vairavo automobili ir kuris va˛iuodamas apgadino automobilius. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad yra tikras, kad automobilis butent stovejo toje vietoje, kaip pavaizduota eismo ivykio schemoje. Patvirtina, kad jie brai˛o schema kaip stovi visi automobiliai. Apie subrai˛ymus, atsitrenkimus su˛inojo iš liudytojo, tiesiogiai patys nemate. Jie kai atvyko, paklause ar tikrai tas ˛mogus vairavo ta automobili, nes jiems svarbu ˛inoti ar jisai vairavo, gal jisai nevairavo, gal nematete vairavimo fakto. Liudytojas atsake, kad jis mate vairavimo fakta. Tesdamas atsakymus i teisejo klausimus, parode, kad kas surašyta dokumentuose jis viska patvirtina, nes tuos duomenis, kurios nurode ivykio liudytojas jis u˛fiksavo savo tarnybiniame pranešime.

Liudytojas A. S. teisme parode, kad dirba Vilniaus apskrityje Vyriausiajame policijos komisariate Keliu policijos valdyboje Keliu patruliu rinktineje, patruliu. Vykdant tarnybines pareigas su patruliu A. D., gavo iškvietima iš budetoju VPK, kad Fabijoniškiu rajone, dabar neatsimena, kad asmuo padare eismo ivyki ir bando pasitraukti iš eismo ivykio vietos, tiksliai neatsimena, bet nuvykus i nurodyta vieta (daugiabucio namo kieme), pamate stovinti automobili „Mercedes Benz“. Paties eismo ivykio nemate, suprato, kad apie apgadintus automobilius praneše ivykio liudininkas. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad kiek atsimena jam su tuo liudytoju bendrauti neteko, neatsimena ar bande jie nustatyti ar ne, bet bendrauti nebendravo. „Mercedes“ automobili jie ap˛iurejo vizualiai ir pastebejo švie˛iai padarytus apgadinimus, kurioje vietoje apgadinimai buvo neatsimena, tada nuejo ap˛iureti automobilius ma˛daug pagal aukšti ir ap˛iureti ar švie˛iai yra padaryti apgadinimai ant kitu automobiliu. Jam atrodo, tiksliai neprisimena ant dvieju automobiliu, kurie stovejo link išva˛iavimo i gatve, toje vietoje yra kelio va˛iuojamosios dalies susiaurejimas, ten buvo jam atrodo du automobiliai, kurios galimai u˛kabino ir apgadino pa˛eidejas, paskui dar ap˛iurejo viena automobili, trecia rado lyg tai apgadinta, bet ar „Mercedes“ ar ne dabar neatsimena, bet apgadinimai buvo švie˛iai padaryti. Jis brai˛e ivykio schema. Numeriu vienas yra pa˛ymetas automobilis „Mercedes“. Schema, joje nurodyti išmatavimai nubrai˛yti pagal esama situacija, taip, kaip jie rado, atvykus i ivykio vieta. Ar automobilis stovejo su u˛vestu varikliu, šviesos dege, nedege, ir, ar signalizacija ijungta nieko nepamena, buvo apgadinta priekine dalis. Kry˛iukais schemoje pa˛ymeta automobilio apgadinimu vieta, o visi išsamus apgadinimai surašyti kitoje protokolo puseje. Patvirtina, kad kitoje protokolo puseje surašyti apgadinimai surašyti jo ranka. Su vairuotoju, kuris galimai vairavo jie aiškinos, jis neige, kad vairavo, buvo akivaizd˛iai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, ar kalba buvo rišli neatsimena, bet atsimena, kad jis neige vairavima. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus liudytojas parode, kad ivykio vietos schema buvo brai˛oma neatsimena. Jeigu turejo pakankamai laiko, tai jis brai˛e pagal masteli automobilyje atsisedes, jeigu reikia patraukti automobili, tai brai˛o juodrašti. Visi išmatavimai atliekami dalyvaujant administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui, o schema brai˛oma nebutinai jam dalyvaujant. Šita schema buvo brai˛oma vietoje ar komisariate, neatsimena. Kokioje vietoje jie asmeni sulaike negali konkreciai pasakyti ar jis mašinoje buvo, gal ir gale kiemo vaikšciojo, bet mašina, kiek atsimena, buvo atrakinta.

Liudytojas L. ˇ. teisme parode, kad gyvena Fabijoniškiu g. 3. Jis gyvena kieme, kur buvo ivykis. Jis gri˛o velai vakare po treniruotes ir kildamas i kalna, u˛ posukio pastebejo, kad automobilis bando išva˛iuoti iš posukio. Ten buvo priparkuota tiek automobiliu, jog vairuotojui ne kaip sekesi išva˛iuoti iš kiemo. Atstumas nuo jo iki automobilio tuo metu buvo apie 20 metru. Jis priejo prie vairuotojo. Jam dar kylant i kalna jis pamate, kad vairuotojas atsitrenke i du stovincius automobilius. Atsakinedamas i teisejo klausimus parode, kad automobiliai stovejo ties posukiu. Buvo raudonas „VW Jetta“ ir „Mazda“, trecias automobilis lyg pilkas. Ta vieta, kur stovejo automobiliai buvo apšviesta, todel jis puikiai mate kur automobiliai -„Jetta“ ir „Mazda“ stovejo. Bandydamas išva˛iuoti automobilis „Mercedes Benz“ kliude abieju automobiliu kampus, sparnus. Jis teigia, kad automobilis „Mersedes Benz“ va˛iavo ir atsitrenke i viena ir tuo paciu momentu iš karto i antra automobili, po to bande išva˛iuoti, bet nepavyko, po ko atsitrauke atgal. Jis tuo momentu priejo prie automobilio vairuotojo pasake, jog ka˛kas blogai. Vairuotojas atidare langeli, liudytojas dar karta paklause: ar viskas gerai, gal jam reikia padeti, nes jis mate, kad jam reikia padeti, nes kilo itarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas vairavo automobili „Mercedes“ pilkos spalvos. Iš kiemo jis neišva˛iavo, tik atsitrauke vel atgal i aikštele. Pa˛eidejas pamate, kad liudytojas kviecia policija, nes šalia jo stovejo, todel tikriausiai pabugo, dar truputi pasedejo mašinoje, išlipo iš jos, paliko ja vidury kiemo, variklis buvo išjungtas, išlipo ir pradejo eiti. Liudytojo teigimu, J. B. buvo vienas automobilyje. Vairuotojas pradejo eiti iš kiemo, kai jis jau buvo iškvietes policija. Liudytojas pagalvojo, jog pa˛eidejas gali speti pasišalinti iš ivykio vietos, o policijai atva˛iavus, ši pa˛eidejo neras, tik stovinti automobili. Todel jis jausdamas pareiga vel paskambino policijai ir pa˛eideja seke eidamas iš paskos tikslu pranešti policijai jo buvimo vieta. Nuo pa˛eidimo vietos vairuotojas ejo link McDonald‘s, nuejo 500-600 metru. Tada atva˛iavo vienas policijos ekipa˛as, pa˛eideja sulaike, po to kitas policijos ekipa˛as atva˛iavo kiek atsimena. Vienas ekipa˛as sulaike ir išve˛e J. B., kitas ekipa˛as ji apklause, pasisodino i tarnybini policijos automobili ir va˛iavo i ivykio vieta. Prieš sulaikant, pa˛eidejas ejo vienoje kelio puseje, o liudytojas ejo kitoje kelio puseje, kad laikyti saugu atstuma, nes savo at˛vilgiu girdejo daug grasinimu. Taip eidamas liudytojas laikesi saugaus atstumo ir seke pa˛eideja. Liudytojas visa laika palaike telefonini ryši su operatore. Liudytojas mate, kai policijos pareigunai atva˛iavo, sulaike pa˛eideja, po to pareigunai paklause kas cia vyko, L. ˇ. papasakojo trumpai apie eismo ivyki ir prisistate. Po to, pareigunai pa˛eideja pasisodino i policijos tarnybini automobili ir nuva˛iavo i ivykio vieta. Papildomai liudytojas nurode, kad kitu transporto priemoniu išva˛iuojanciu iš kiemo nebuvo, tai buvo vienintelis automobilis, buvo velus vakaras. Atsakinedamas i atstovo klausimus liudytojas parode, kad po ivykio, kai pareigunai viska raše, jam paciam buvo idomu ir jis ap˛iurejo kartu apgadintus automobilius.

Liudytoja R. M. teisme parode, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakinedama i teisejo klausimus parode, kad automobilis „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šiuo automobiliu naudojasi J. B., kuris yra brolis. Apie apgadintas kitas transporto priemones jai nera ˛inoma, o kad buvo toks atvejis, ˛ino iš brolio pasakojimu. Liudytoja teigia, kad automobilis „Mercedes“ nebuvo apgadintas. 2009 m. gruod˛io 8 d., 23.50 val. Fabijoniškiu rajone ji nebuvo. Ta diena velai vakare mineta transporto priemone galejo vairuoti jos brolis, nes ji kreipesi i ji, kad jis automobili nuvarytu i remonta. Kitam asmeniui, o tik broliui ji neperdave šios transporto priemones. Yra du automobilio u˛vedimo rakteliai, automobilyje irengta signalizacija, greiciu de˛e yra automatine. Devintu metu laikotarpiui automobilis buvo draustas privalomuoju civilines atsakomybes draudimu. Kokioje imoneje draustas automobilis negali pasakyti. Automobilio technine ap˛iura buvo atlikta. Kai automobiliu naudojosi brolis, mineti dokumentai buvo jam perduoti. Brolis šiuos dokumentus galejo saugoti rankineje, galejo buti jie ir ka˛kur automobilyje padeti, susitarimo nebuvo kur juos laikyti. Ji ne˛ino kodel jisai policijai nepateike dokumentu, bet dokumentai buvo tinkamai iforminti. Atsakinedama i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad automobilis priekineje dalyje apgadintas nebuvo. Nuo ivykio, t.y. 2009 metu gruod˛io menesio iki šiol iš draudimo kompanijos, iš automobiliu „VW Jetta“ arba iš „Mazda“ savininku nera turejusi jokiu pretenziju.

Liudytojas L. M. teisme parode, kad dirba Vilniaus priklausomybes ligu centre ir 2009-12-09 teko atlikti tyrima. Jis gali vertinti savo surašyta akta Nr.2161. Liudytojas teigia, kad kai atve˛amas pa˛eidejas, ji atve˛a pareigunai, arba kiti asmenys, pvz. gali buti darbdavys, tada dokumentuose u˛registruojamas tas atvejis, siuntimas ir u˛pildomas aktas. Slaugytoja u˛pildo akte tam tikrus duomenis ir perduoda ši dokumenta gydytojui, prieš ap˛iura yra reikalavimas, kad tiriamasis ˛mogus duotu krauja, jeigu alkoholio koncentracija tiriama, arba šlapima, jeigu narkotines med˛iagos. Taip pat dar paprašoma asmens pusti i alkotesteri, jeigu jis atsisako atlikti minetus veiksmus, galima traktuoti kaip vengima ap˛iuros. Iš šio akto turinio matyti, kad J. B. pirma karta megino pusti, bet nesugebejo, o paskui atsisake pusti alkotesteri ir krauja atsisake duoti. Jo aprašyta yra, t.y. jo stebejimas, kai bendrauji su ˛mogumi vertini asmeni, kaip jis iejo i kabineta, kaip jis sedejo, kaip jis elgesi ir viskas yra parašyta akte. Vieno simptomo nebuvo, klinikiniai po˛ymiai buvo, laikysena atsaini, kvepavimas suletejes, atsisake ap˛iuros, apraše ir eisena, kaip jis iejo i kabineta, kaip jis sedejo išsidrebes kedeje. Kai atsisako ap˛iuros, tada negalima atlikti ir atitinkamu meginiu, kurie padetu patikslinti ta išvada. J. B. neneigia fakto, kad vartojo alkoholi ir toliau svarbus po˛ymiai, tai jo psichika aprašyta, elgesys neadekvatus, vangus, mieguistas, gincijasi, keikiasi, grasina pareigunams, kaltina, kad reikalavo pinigu. Iš visu dalyku sudaromas ivertinimas. Buvo garsi kalba, nenuosekli, mastymas nenuoseklus, klampus, nesugebejo paaiškinti aplinkybiu. Klausinejo, kas atsitiko ir gydytojas daro išvadas iš to, kaip bendrauja, kaip kalbejo. Kadangi pa˛eidejas atsisake atlikti paminetus veiksmus, sunku nustatyti, koks girtumas butu buves, gal sunkus, gal vidutinis. Priverstinai negalima imti kraujo ir ji ap˛iureti. Kvapas buvo ryškus per atstuma, jeigu butu putes alkotesteri, butu irašytas rezultatas ir laikas, taip pat panašiai butu irašytas ir paimtas kraujas. Gavus atsakyma po savaites ar dvieju, butu rezultatas irašytas iš laboratorijos ir tada turint visus tuos duomenis butu daroma išvada, kadangi kraujas neduotas ir atsisake pusti, atsisake ivertinimo, esant girtumo po˛ymiams, liudytojas padare tokia išvada. Atsisakius darytis tyrimus, tai prilyginama sunkiam girtumui. L. M. teigimu, pa˛eidejas turejo tureti daugiau negu viena promile girtumo, da˛niausiai tokiu atveju ˛mones stengiasi vykdyti paliepimus, o šiuo atveju tai buvo ignoravimas ir nesiorientavimas situacijoje, tai yra po˛ymiai sunkaus girtumo.

Liudytojas S. K. teisme parode, kad šiuo metu jokios transporto priemones nevairuoja. Vairavo „Mazda“ automobili 2009 m., neprisimena automobilio valstybinio numerio. Pilkos spalvos buvo automobilis. Kiek prisimena nebuvo apgadintas jo automobilis. Automobilis buvo pirktas lizingo budu, lyg tai SEB banke. 2009 m. pagal lizingo sutarti naudojosi „Mazda“ automobiliu. Galejo gal kartais ir ˛mona vairuoti automobili, kiek atsimena automobilio jokiu apgadinimu nebuvo. Jis nieko ne˛ino, gali buti, kad ka˛kas apgadino automobili, bet jis nieko nepastebejo. Atsakinedamas i administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovo klausimus parode, kad nebuvo jokiu apgadinimu per ta laikotarpi, kol jis turejo ta automobili.

Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovas parode, kad ju nuomone ATP protokolas yra surašytas nesant teises pa˛eidimu sudeciu, kurios inkriminuojamos ir prašo byla nutraukti. LVAT yra suformaves praktika, kad teismas nagrineja byla remdamasis konkreciais dokumentais, t.y. nutarimas ir protokolas. Protokole yra formuojamas kaltinimas ir konkretus irodymai, iš kaltinimo yra trys sudetys, kurias pagal protokola ivykde traukiamas asmuo. Visu pirma pagal LR ATPK 123 str. 5 d., šis pa˛eidimas, jo dispozicija yra apibre˛ta kaip transporto priemones vairavimas neapsidraudus transporto priemones civiliniu draudimu, bet kaip matyti iš šiandien pateiktu dokumentu, tas straipsnis negali buti taikomas, kadangi jis buvo apsidraudes ir automobilis dokumentus turejo. Del LR ATPK 124¹ str. 6 d., kur yra apibre˛ta kaip kiti eismo taisykliu pa˛eidimai, bet kaip galima susidaryti ispudi iš policijos pareigunu, tai kalba ejo apie automobilio technines ap˛iuros talono turejima, ju manymu, jiems nebuvo pateiktas talonas ir jie inkriminavo ta straipsni, kad nebuvo atlikta technine ap˛iura. Bet velgi byloje yra irodytas faktas, kad asmuo turejo ta talona ir inkriminuoti ši teises pa˛eidima nera jokio teisinio pagrindo. Del LR ATPK 127 str. 3 d., tai girto ar apsvaigusio nuo narkotiku asmens vairavimas transporto priemone. Kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo buvo neblaivus tai yra faktas ir jis to neneige nei policijoje, nei teisme, tas faktas yra irodytas, del to jokio ginco nera. Klausimas yra tik toks, ar jis padare ta pa˛eidima, kuriuo yra kaltinamas, t.y. ar jis apgadino konkrecius automobilius ir buvo neblaivus. Vairavimo fakto nebuvo u˛fiksuota, jis buvo sulaikytas ne automobilyje ir tik vieno iš liudytoju parodymu, kuris teige, kad jis vairavo. Esant neaiškumui ir gincui, neaiškumai turi buti traktuojami administracinen atsakomyben traukiamo asmens naudai. Teigti, kad jis buvo girtas ir jis vairavo, nera jokio pagrindo. Iš visu duomenu matyti, kad automobilis turi „palydek mane namo funkcija“, t.y. isedus i ji ar u˛darius ji, kuri šviecia šviesos, galbut liudytojui pasirode, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo vairuoja automobili. Ten butu kamštis susidares ir tokia schema, jo manymu neatitinka realios situacijos ir mano, kad teismas turetu vertinti kritiškai ta schema. Teismas emesi aktyviu veiksmu su˛inoti, ar tie veiksmai buvo. Nera nei vieno asmens, kuris butu pasakes, kad automobiliai buvo apgadinti ir kurie butu kokiu nors irodymu pateike. Kaltinti asmeni, kad jis tai padare nera jokiu irodymu. Nera jokio irodymo, kur stovejo tas automobilis. Kaltinti tuo asmeni, kai yra tiek neaiškumu ir tokios aplinkybes, kai yra neimanoma viso to atgaminti. Net jeigu ir butu tie irodymai, tai turi buti vertinami paties pa˛eidejo naudai, nes yra daug neaiškumu. Del dvieju sudeciu yra pateikti irodymai, kad pa˛eidimu nebuvo, del vairavimo taip pat nera tu irodymu ir patiems automobiliu valdytojams teigiant, kad nebuvo automobiliu apgadinimu ir konstatuoti, kad asmens kaltes nera. Prašo teismo del visu triju sudeciu surašyta protokola laikyti nepagristu ir administracine byla nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teises pa˛eidimo byloje irodymai yra vertinami pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu. Iš esmes analogiškos nuostatos itvirtintos ir Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) ABTI 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad irodymai administracinio teises pa˛eidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigunai) istatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teises pa˛eidimas, ar jo nera, ar del jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turincias reikšmes bylai išspresti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonemis: administracinio teises pa˛eidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo irašais, liudytoju parodymais, nukentejusio ir patraukto administracinen atsakomyben asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais irodymais, daiktu ir dokumentu paemimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Kaip seka iš liudytoju: A. D. ir A. S. parodymu, po eismo ivykio dokumentu iforminimo ir esant akivaizdiems girtumo po˛ymiams (vairuotojo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas) vairuotojas J. B. galimam neblaivumui nustatyti buvo nuve˛tas i Vilniaus VPK 6 PK, kur pa˛eidejui atsisakius tikrintis alkotesteriu, jis buvo nuve˛tas i Narkologini centra. Šiuo aspektu pa˛ymetina, kad nera svarbus apelianto nurodomi atsisakymo tikrintis neblaivuma motyvai (pykcio priepuolis ir pan., b. l. 60), kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareiguno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybes nustatyta tvarka patikrinamas, ar nera neblaivus, apsvaiges nuo psichika veikianciu med˛iagu. Taigi vairuotojo pareiga policijos pareiguno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nera neblaivus, kyla iš istatymo. Keliu eismo taisykliu 18 punktas numato analogiška pareiga vairuotojui.

Pagal Vyriausybes 2006 m. gegu˛es 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintu Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu 5 punkta, pristatyti transporto priemones vairuotoja i asmens sveikatos prie˛iuros istaiga atlikti medicinines ap˛iuros neblaivumui nustatyti policijos pareigunai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninemis priemonemis; 2) vairuotojas itariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodes, kad atsisakymas tikrintis girtuma (nagrinejamuoju atveju – neblaivumo tikrinimo imitavimas, neteisingas putimas) alkotesteriu negali buti prilyginamas situacijai, kai itariamo neblaivumu transporto priemones vairuotojo tikrinimas objektyviai neimanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) buvo negalima nustatyti ne del objektyviu aplinkybiu, o del subjektyvios asmens pozicijos (LVAT bylos Nr. N62-7787/2010).

Tai, jog J. B. 2009 m. gruod˛io 8 d., apie 23.50 val., Fabijoniškiu g. 3, Vilniuje, vairavo automobili budamas neblaivus, kai konstatuotas sunkus girtumo laipsnis (vairuotojo atsisakymas tikrinti blaivuma prilyginama sunkiam girtumo laipsniui), patvirtina: administracinio teises pa˛eidimo protokolas (b.l. 2). Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2-osios kuopos 1-ojo burio tarnybinis pranešimas (b.l. 6). Eismo ivykio schema, iš kurios matyti, kad automobilis stovi viduryje kiemo (b.l. 7). L. ˇ. paaiškinimas, bei teisme duoti parodymai, kur jis paaiškino, jog mate kaip J. B. vairavo automobili (b.l. 8). Medicinines ap˛iuros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 2161, kurio nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b.l. 10). Taip pat teisme duotais liudytoju A. D., A. S., L. ˇ., R. M., L. M., S. K., parodymais. Fakto, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo buvo išgeres negincijo ir pats J. B. ir jo atstovas. Liudytojo L. M. teigimu, sprend˛iant iš J. B. elgsenos narkologijos kabinete tyrimo metu, šiuo atveju tai buvo ignoravimas ir nesiorientavimas situacijoje, tai yra po˛ymiai sunkaus girtumo, vairuotojas turejo tureti daugiau negu viena promile girtuma.

Liudytojo L. ˇ. parodymus (teismas neturi pagrindo netiketi liudytojo parodymais), jog eismo ivykio metu automobili vairavo butent J. B., kuri (automobili) jis paliko stoveti viduri automobiliu stovejimo aikšteles, patvirtina med˛iagoje esantys kiti duomenis, o butent, 2009-12-08 eismo ivykio schema (b.l. 7), kurioje u˛fiksuota automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta bei šios transporto priemones išsidestymas. Liudytojai policijos pareigunai - A. S. ir A. D. teismo posed˛io metu patvirtino aplinkybe, jog automobilis liko stoveti tokioje padetyje, kaip nurode L. ˇ.. Tai, jog L. ˇ. mate, kad automobili vairavo J. B., patvirtina jo teiginys apie aikšteles gera apšvietima dirbtine šviesa (b. l. 69), liudytojui einant link ivykio vietos, jis nuolat stebejo J. B. meginima išva˛iuoti automobiliu, kitu judanciu transporto priemoniu nebuvo, o atstumas iki Mercedes Benz“ pasak liudytoja negalejo viršyti 20 metru. Jokiu kliuciu matyti ir stebeti automobilio va˛iavimo iš aikšteles aplinkybes, L. ˇ. netrukde. Nenustatyta, kad liudytojai: L. ˇ., A. D., A. S., del kokiu tai prie˛asciu galejo apkalbeti J. B.. Ju parodymai nuoseklus, išsamus, patvirtina ATPK nurodytas aplinkybes, todel teismas jais tiki ir juos laiko J. B. kaltes irodymais. Teismas nenustate jokiu aplinkybiu, del kuriu liudytojai L. ˇ., A. S., A. D. butu suinteresuoti duoti klaidinancius parodymus ar butu pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykd˛iusiu pareigunu nurodytais faktais.

Teismo manymu, administracinen atsakomyben traukiamo asmens iškelta versija, jog automobilio budamas neblaivus jis nevairavo, neatitinka realybes, kadangi ji paneigta aukšciau aprašytu aplinkybiu visuma, todel yra laikytina administracinen atsakomyben traukiamo asmens pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracines atsakomybes.

Pagal bylos surinktus duomenis, matyti J. B. teismui pateike automobilio technini registracijos dokumenta, technines ap˛iuros talona, privalomojo civilines atsakomybes draudimo polisa, todel nera jo atsakomybe kvalifikuojanciu aplinkybiu pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 6 d., ir šioje dalyje administracine byla nutraukiama.

Taip pat pagal byloje surinktus duomenis neirodyta, jog J. B. vairuodamas automobili MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-08 apie 23.50 val. Fabijoniškiu g. 3, Vilniuje, kieme, prava˛iuodamas stovincius automobilius nepaliko tarpo iš šono, kliude ir sugadino tris automobilius. Galimai kliudytu automobiliu savininkai, jokiu pretenziju nepareiške, o atvirkšciai patvirtino, jog automobiliai nebuvo apgadinti, todel nera jo atsakomybe kvalifikuojanciu aplinkybiu pagal LR ATPK 127 str. 3 d., taciau yra surinkta pakankamai irodymu, jog jis vairavo automobili budamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todel veika turi buti kvalifikuojama pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta (LR ATPK 31 str.).

Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripa˛intina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pacios rušies teises pa˛eidimas, u˛ kuri asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsi˛velgiant i tai, kad nenustatyta atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o nustatyta atsakomybe sunkinanti aplinkybe, yra pagrindas J. B. paskirti artima vidurkio dyd˛io nuobauda numatyta LR ATPK 126 str. 4 d., sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pa˛eidimu kodekso 286-288 str., teismas,-

nutare:

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripa˛inti kaltu padarius administracini teises pa˛eidima, numatyta LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracine nuobauda – 2200 Lt (dvieju tukstanciu dveju šimtu litu) bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu dvejiems metams ir trims menesiams, teises vairuoti transporto priemones atemimo termina skaiciuojant nuo nutarimo isiteisejimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, bauda pa˛eidejas turi sumoketi ne veliau kaip per keturiasdešimt dienu nuo nutarimo skirti bauda iteikimo jam dienos, o apskundes toki nutarima – ne veliau kaip per keturiasdešimt dienu nuo pranešimo apie skundo nepatenkinima dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) i biud˛eto pajamu surenkamaja saskaita Nr. LT247300010112394300, esancia AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, imokos kodas 55513. Baudos sumokejima patvirtinanti dokumenta reikia pristatyti i Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma (Laisves pr. 79A, Vilnius).

Jeigu neturite galimybes sumoketi bauda, turite teise LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis i bauda paskyrusia institucija ar pareiguna del paskirtos baudos mokejimo išdestymo.

Nutarimas per dešimt dienu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkes teisma.