- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1-481-158/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57340-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Civilinis ieškovas
- G. B.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Eugenija Galatiltienė
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 20 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. B.,kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis du vaikus, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013- 07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį, 520 Lt dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
M. B., neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.
Jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-08-31 adresu (duomenys neskelbtini), G. B. prisistatęs brolio M. B. vardu ir pateikęs M. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas A. S. individualios veiklos sutarties blanką, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. jog M. B. veikia kaip A. S. individualios veiklos atstovas, M. B. vardu su G. B. sudarė sutartį pagal kurią įsipareigojęs už 1200 eurų pastatyti sodo vartus, iš G. B. paėmė 700 eurų avanso, iš anksto žinodamas, kad šios sutarties neįvykdys.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2015-09-07 sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įstatęs keturis stulpus ir tokiu būdu sudaręs įspūdį, jog vykdo sutartus darbus, įtikino G. B. darbų atlikimui duoti dar 150 eurų. G. B. patikėjusi, kad reikalingi papildomi pinigai tvoros statymui, 2015-09-07 adresu (duomenys neskelbtini) įdavė M. B. dar 150 eurų, tačiau M. B. darbų nevykdė, gautų pinigų negrąžino. Tokiu būdu M. B. panaudojo fizinio asmens - M. B. asmens dokumentą ir apgaule, pagamindamas netikrą dokumentą, savo naudai įgijo G. B. priklausantį turtą - 850 eurų.
Kaltinamasis M. B. kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m rugpjūčio mėnesį nukentėjusioji telefonu ieškojo jo tėvo, kuris tuo metu sirgo ir nebedirbo . Jai reikėjo pastatyti vartus.sode. Kadangi jis buvo dirbęs su tėvu, tai pasisiūlė imtis prašomų darbų. Žodžiu susitarė, kad vartus pastatys jis. Kad eidamas susitikti dėl darbų atlikimo pasiėmė brolio pasą, nepastebėjo. Dokumentą paėmė iš bendro stalčiaus komodoje. Sutartis buvo dėl 700 Eur avanso buvo, dėl darbų sutarta buvo žodžiu . Sutartis surašyta ant S. IĮ lapo, nes savo lapo neturėjo. S. juos samdydavo, todėl turėjo blankų. Gavęs avansą 700 eurų, pastatė stulpus, lentas nudažė ir viskas, darbų nebaigė dėl tėvuko ligos ir alkoholio nesaikingo vartojimo. Po 700 eurų dar paėmė iš nukentėjusiosios 150 eurų, pritrūko lentoms. Iš pinigų panaudota daug kas lentoms, dažams. Jam liko 180 eurų, nukentėjusiąjai apie tai nesakė. Nukentėjusioji sakė, kad rašys pareiškimą policijai , todėl jis nieko nebedarė, pinigų jai negražino , nors ji žinutėmis reikalavo . Nukentėjusioji žinojo, kad jis dirba individualiai. Sutartį pasirašė tik tam, kad žinotų, kiek duota pinigų. Savo adreso nenurodė, jo telefono numerį turėjo nukentėjusioji. Buvo minčių baigti darbus, bet nežino, ar tai sakė nukentėjusiajai. Vartai yra pagaminti, stovi jo garaže, laisvėje būdamas juos pastatys. Nukentėjusiajai grąžins pinigus. Negali nurodyti, iš kur pirko lentas, dėl ieškinio 850 eurų sumai nesutinka.
Nukentėjusioji G. B. parodė, kad turėjo telefoną, paskambino kaltinamajam, jis sakė, kad tėvukas miręs, tačiau jis viską moka, todėl gali pastatyti vartus jos sode. Sutarė dėl vartų kainos. Buvo paprašytas avansas, ji paprašė dėl to sutarties. Paprašė jo asmens dokumento, pasirodė, kad žmogus ne tas, o jis pasakė, kad čia jis dokumente. Padaryta sutartis, duoti pinigai. Atvyko vyrukai, užbetonavo stulpus, paskui paprašė 150 eurų. Ji davė pinigus prie savo biuro. Po to buvo atvežta mediena, vyko bendravimas tik telefonu. Pajuto, kad žmogus dingsta. Įspėjo, kad nebenori jo paslaugų. Apie tai parašė spalio pirmą dieną. Prašė grąžinti likusią sumą ir tada kreipėsi į policiją. Pati nutarė kreiptis į policiją, ieškojo kaltinamojo. Kaltinamasis vengė kalbėti telefonu, kartais į žinutes atsakydavo. Policijoje nurodė, kokie darbai buvo padaryti. Neįsivaizdavo, kiek kainuoja darbai. Buvo pasakyta policijoje, kad nurodyti sumą 700 Eur. Policijoje nebendravo su kaltinamuoju, jai M. B. nuotrauka buvo parodyta, policininkas jai papasakojo apie M. B., kaip nepatikimą asmenį. Jai kilo įtarimas, jog sutartį sudaro ne su tuo asmeniu, kurio asmens dokumentas jai buvo parodytas , nes nuotrauka buvo kito asmens. Kai pradėjęs darbus, jis jų nebetęsė, į žinutes nereagavo , ji tada kreipėsi į policiją , o iki to ji gąsdino, kad praneš policijai, bandė iki policijos tartis su kaltinamuoju geruoju, ji prašė baigti darbus arba grąžinti pinigus. Kai pasakė M. B., jog kreipsis į policiją, nebuvo reakcijos, todėl nuėjo į policiją. Vartus iš M. B. atvežtų lentų padarė kiti asmenys , jie pastatyti į tuos pačius stulpus, kuriuos padarė kaltinamasis. Policijoje ji pasakė, kas buvo iš darbų padaryta, nežino, kiek darbams buvo išleista pinigų. Kaltinamasis turi įrodyti, kiek išleido pinigų medžiagoms, reikia sąmatos darbų. Pradžioje nekėlė reikalavimų, kad M. B. turi pateikti sąskaitas-faktūras, sąmatas.
Šalies argumentai
2015-10-15 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad G. B. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinę policijos nuovadą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1 b. 1. 1-2).
2015-08-31 sutarties dėl kiemo vartų tvoros pastatymo (duomenys neskelbtini) sodai, kopija, nustatyta, kad M. B., atstovaudamas A. S. I. V., sudarė sutartį dėl kiemo vartų tvoros pastatymo (t. 1 b.l. 15).
Iš mobiliojo ryšio telefono sms žinučių išrašo matyti, kad nukentėjusioji susirašinėjo su M. ir reiškėjam pretenzijas dėl įsipareigojimų nevykdymo (t. 1 b.l. 52-48-53).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė — neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento, ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010; 2K-263-696/2016).
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis M. B. neneigia sudaręs darbų atlikimo (kiemo vartų tvoros pastatymo) sutartį su nukentėjusiąją G. B., gavęs iš nukentėjusiosios avansą ir nepabaigęs darbų, tačiau kaltinamojo tvirtinimu tikslo apgauti nukentėjusiosios jis neturėjo, brolio asmens dokumentą pasiėmė per klaidą, sudaromai su G. B. sutarčiai jokios reikšmės neteikė, todėl ir surašė ją ant A. S. įmonės blanko ir įrašė joje ne savo, o brolio duomenis .
Tokie kaltinamojo teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, M. B. pripažįsta, kad atvykęs susitikti su nukentėjusiąją, jis prisistatė brolio vardu, ir sudarinėdamas sutartį jis nurodė ne savo, o brolio duomenis, taigi aplinkybė, kad kaltinamasis M. B. turėjo ne savo, o brolio asmens dokumentą, jam jau buvo žinoma dar iki susitinkant su nukentėjusiąją ir tai rodo, kad M. B. tyčia susiformavo iš anksto. Iš 2015-08-31 sutarties matyti, kad sutartį kaltinamasis sudarė kito asmens, ty, savo brolio M. B. vardu, be to, kaltinamasis sutartį pasirašė kaip A. S. I.V. atstovas (t. 1 b. 1. 15). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. S. parodymų matyti, kad A. S. nei M. B., nei M. B. nepažįsta, šie asmenys jo įmonėje niekada nedirbo, nei su vienu iš jų nebuvo sudaręs sutarties, kad jie įmonės vardu atliks kokius nors darbus (t 1 b. L 58), todėl kaltinamojo teiginiai, kad A. S. jį ir brolį samdė, ir todėl jis turėjo A. S. I.V. sutarties blankų, taip pat atmestini. Nukentėjusioji G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad kaltinamasis jai prisistatė M. B. vardu, parodė jai M. B. vardu išduotą asmens dokumentą. Be to, nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad ji kreipėsi ir bendravo ne su M., o su M. (t. 1 b. L 48, 52-53), tad kaltinamojo teiginiai, kad nukentėjusioji žinojo jo tikrąjį vardą, taip pat atmestini. Nors bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis buvo atvykęs į sutartyje nurodytą objektą ir atliko tam tikrus darbus, tačiau tai vertintina tik kaip siekis įtikinti nukentėjusiąją, kad kaltinamasis darbus atliks, juolab, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, iš kur įsigijo medieną, nepateikė medienos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nenurodė su juo dirbusių asmenų, taip pat vietos, kurioje gamino vartus bei vietos, kurioje, kaip teigia kaltinamasis, yra pagaminti vartai. Telefoninių susirašinėjimų turinys patvirtina, kad kaltinamasis vengė bendrauti su nukentėjusiąją dėl atliekamų darbų, o po to, kai G. B. nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti avansą, M. B. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sugrąžintas paimtas avansas. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad jo atžvigiu dėl panašiomis aplinkybėmis užvaldytų svetimų pinigų yra ir daugiau ikiteisminių tyrimų.
Aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. B., iš anksto žinodamas, kad darbų neatliks, tyčia pateikė neteisingus duomenis apie save (prisistatė brolio M. B. vardu ir pateikė M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, panaudojo A. S. individualios veiklos sutarties blanką, kaip šios įmonės atstovas) ir taip apgaule įgijo iš G. B. 850 Eur. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaitinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Kaltinamasis M. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, o kita- apysunkių nusikaltimų kategorijos, į tai, kad veikos padarytos tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtos, taip pat į tai, kad nusikaltimais padaryta žala neatlyginta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę - teistas vieną kartą, šią veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, dar viena baudžiamoji byla, susijusi su turtine nusikalstama veika, M. B. atžvilgiu nagrinėjama Klaipėdos rajono apylinkės teisme, tačiau procesinis sprendimas joje dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti M. B. paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmes - laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 3 dalyje. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, t.y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į skirtinos bausmės laiką į skaitytinas M. B. suėmime išbūtas laikas.
Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas naikintina.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. skirtina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji G. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 850 Eur, tačiau 2016- m. rugsėjo 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu su kaltinamuoju sudarė susitarimą, pagal kurį civilinį ieškinį sumažino ir reikalauja iš kaltinamojo priteisti 450 Eur turtinės žalos atlyginimui (t. 1 b. L 192).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BFK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas kaitinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas priteisiant G. B. iš M. B. 450 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 156,33 Eur priteisimo iš kaltinamojo M. B.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam M. B. paskyrė gynėją, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas asmuo yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes
subendrinti apėmimo būdu ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą (1 vienriems) metams.
Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 5 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 2 d. 8 p., 3 d,).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. B. suėmime nuo 2016-08-25 iki 2016-09-20 išbūtą laiką.
Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį nedelsiant paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. B. 450 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 156, 33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. B. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.