Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam R. O., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, kaltinamajam D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), autokrautuvo vairuotojas, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį 18 MGL bauda, bauda sumokėta 2014 m. gruodžio 8 d.;

2) 2016 m. kovo 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2016 m. gruodžio 5 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2020 vasario 1 d., apie 01.05 val., ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. O. metu, tyčia pagaliu sudavė nukentėjusiajam R. O. į dešinį petį, padarė jam poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. O. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. su broliu ėjo pas seserį. Su savimi nešėsi muzikos kolonėlę, garsiai klausėsi muzikos. Buvo vėlus metas, apie vidurnaktį. Juos beeinančius, automobiliu pasivijo R. O. ir ėmė grasinti dėl leidžiamos garsios muzikos. Brolis su nukentėjusiuoju apsistumdė. Po to su broliu grįžo namo. Abu su broliu buvo išgėrę. Brolis nusprendė nueiti pas nukentėjusįjį pasiaiškinti, nes broliui nepatiko, kad naujai atvykęs gyventojas taip elgėsi. Einant brolis nešėsi šampano butelį, eidami truputį išgėrė. Abu su broliu pamatė, kad iš nukentėjusiojo kiemo išeina du asmenys ir eina link jų. Jis savigynai pasiėmė pagalį. Jiems susitikus, brolis su R. O. stumdėsi, o tas kitas asmuo ir jis stovėjo šalia. Nukentėjusysis puolė brolį, taikėsi suduoti į galvą, tada jis nukentėjusiajam trenkė pagaliu į petį ir jie išsiskirstė. Muzikinė kolonėlė didelė, 750 W galingumo, yra ant ratukų. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, nebūtų vaikščiojęs po kaimą su muzikos kolonėle. Mėgino atsiprašyti nukentėjusiojo, bet jo neįsileido. Atsiprašo posėdžio metu nukentėjusiojo. Supranta, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgį sukėlė fizinį skausmą. Su pareikštu teritorinės ligonių kasos 33,58 eurų ieškiniu sutinka, jo neatlygino. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka, tik nesutinka su jo dydžiu. Mano, kad prašoma priteisti suma dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelė. Galėtų per kurį laiką atlyginti 700 ar 800 eurų. Su bylinėjimosi išlaidomis sutinka. Jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 600 eurų. Jokio registruotino turto neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Viešųjų darbų atlikti negalėtų, nes dirba 5 dienas per savaitę nuo 8 val. iki 16.30 val. Turi išlaikytinį, augina 5 metų vaiką. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kvailai vertina savo elgesį.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis R. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio išvakarėse, vakare, tai galėjo būti apie 21-22 val. jis išgirdo, kad šalia jo namo kiemo, gatvėje sklinda muzika. Būnant namuose girdėjo sklindančią muziką apie 1 val. Po maždaug valandos laiko muzika nutilo, kaip suprato asmenys, leidę muziką nuėjo kiek toliau nuo jo namo kiemo. Apie 22.30 val. jis vėl išgirdo muziką, sklindančią šalia jo namo kiemo. Jis nusprendė sudrausminti asmenis, kurie triukšmauja, t.y. garsiai leidžia muziką. Tuo metu girdėjo, kaip muzikos garsai jau buvo tylesni, suprato, kad asmenys eina toliau nuo jo namo. Jis su pažįstamu E., pavardės nežino, jis tą dieną buvo atvažiavęs pas jo žentą į svečius, jo automobiliu nuvažiavo link asmenų, kurie leido muziką. Pavažiavus maždaug 100 m. atstumu nuo jo namo kiemo, pamatė einančius du vyrus D. D. ir D. D.. Privažiavus prie jų, vyrai priėjo prie automobilio. Jis per atidarytą langą paklausė vyrų, ar jie žino kiek yra valandų, paprašė pritildyti muziką. Tą patį pasakė ir išlipęs iš automobilio. D. D. pasakė, kad jis Jaugeliškių kaime gyvena nuo mažens, visus pažįsta, niekas nesiskundžia. Tuo metu D. D. bandė jį raminti, kažką sakė jam. Jis nenorėdamas veltis į konfliktą atsisėdo į automobilį. D. D., kuris vežė kolonėlę, ją pastūmė link automobilio ir pasakė: “pasiimkit”. Jis jam nieko neatsakė ir jie išvažiavo. Apie 01.00 val. išgirdęs lojant šunis, su žentu Ž. K. išėjo iš namo pažiūrėti, kas vyksta namo kieme. Prie pagrindinių vartelių kieme pamatė D. ir D. D.. D. D. pasakė, kad atėjo pasikalbėti. Pokalbio metu jie kažkaip paėjo į šoną. D. D. rankoje tuo metu turėjo stiklinį butelį, kaip jam atrodo nuo šampano. Staiga pokalbio metu jis pradėjo mojuoti buteliu. Jis jo judesius suprato kaip bandymą jam suduoti, todėl jis D. D. nuo savęs atstūmė. Stumiant nuo savęs D. D. pajuto smūgį į dešinį petį. Smūgį jam sudavė D. D., kuris tuo metu stovėjo jam už nugaros. Su kuo tiksliai jam buvo suduotas smūgis, jis nematė. Tačiau vėliau Ž. K. jam pasakė, kad tuo metu, kai jam buvo suduodamas smūgis, D. D. rankoje turėjo pailgą daiktą, nes su juo vos nekliudė Ž. K.. Vėliau apžiūrėjęs petį pamatė, kad yra pailgas paraudimas, todėl sprendžia, kad suduota buvo su lazda, ar su pagaliu. Po suduoto jam smūgio jis nenukrito, o nuėjo namo, kad iškviesti policiją. Po įvykio kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimą. Jam buvo suduotas tik vienas smūgis į petį. Smūgio sudavimo metu jautė fizinį skausmą. D. D. kaip suprato bandė suduoti jam smūgį su buteliu, tačiau nesudavė, nes jį nuo savęs atstūmė. Nuo jo pastūmimo D. D. nenukrito, tik iš jo rankos iškrito butelis, tačiau nesudužo. Jis vyrams jokių smūgių nesudavė (1 t. b. l. 48-49).

Liudytojas Ž. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį įvyko konfliktas tarp R. O. ir tarp dviejų jam nepažįstamų vyrų, vienas iš kurių buvo apie 25 m. amžiaus kitas vyresnis, apie 40 m. amžiaus. Maždaug apie 19 val. išgirdo sklindančią muziką. Pamatė, kad prie R. O. sodybos vartelių, esančių priešais Jovarų gatvę, stovi tie patys du nepažįstami vyrai. Vienas iš jų, vyresnis, turėjo garso didelę apie 1,20 m. aukščio kolonėlę, per kurią buvo paleidęs garsiai muziką. Vyrai vaikščiojo su kolonėle kuri laiką, šalia R. O. sodybos, tiksliau - Sodžiaus ir Jovarų gatvėmis. Muziką garsiai jie leido maždaug iki 23 val. Būnant namuose, apie 23 val. nusprendė vyrus sudrausminti, kad jie pritildytų muziką. Tuo metu į svečius buvo atvažiavęs draugas E. B., kurio R. O. paprašė pavežti iki vyrų. Kartu su R. O. ir E. B. važiavo ir jis. Važiuojant pamatė, kad vyrai eina Sodžiaus gatve link Šilų kaimo. Privažiavus prie jų R. O. išlipęs iš automobilio paklausė, kodėl jie taip garsiai leidžia muziką nors triukšmauti galima tik iki 22 val. Vyrai pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Sakė, kad tai jų kaimas, kad jie kur nori ten ir vaikšto. Vyrai buvo apsvaigę nuo alkoholio, nerišliai kalbėjo. Girdėjo kaip vyresnis vyras R. O. pasakė, kad jis gali pasiimti kolonėlę. R. O. atsakė, kad jam kolonėlės nereikia, kad prašo tik pritildyti muziką. Kadangi vyrai nereagavo į jo prašymą, R. O. atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Grižus namo kurį laiko muzikos negirdėjo. Apie 24 val. E. B. išvažiavo namo, o jis nuėjo miegoti. Apie 1.00 val. išgirdo kaip loja kieme šunys. Kieme pamatė vaikščiojantį jaunesnį vyrą. Jis su R. O. išėjo iš namo, kieme jau nieko nebuvo. Tada jie išėjo pro vartus į Jovarų gatvę, nuėjo iki sankryžos su Sodžiaus gatve ir pamatė prie antrų sodybos vartelių stovinčius tuos pačius du vyrus. Priėjus prie vyrų pas jaunesnį rankoje pamatė butelį nuo šampano. Ką turėjo vyresnis vyras, nesimatė, nes ranką laikė už nugaros, lyg kažką slėpdamas. R. O. paklausė, kodėl jie naktimis vaikšto po jo nuosavą valdą. Vyrai atsakė, kad kur nori ten ir vaikšto, minėjo, kad jo ieškojo norėdami pasikalbėti. Jie stovėjo vienas priešais kitą. R. O. stovėjo priešais jauną vyrą, su juo kalbėjo. Prieš jį stovėjo vyresnis vyras. Jis visą laiką stebėjo R. O. ir jauną vyrą, nes tarp jų vyko pokalbis. Vienu momentu jaunas vyras laikydamas rankoje butelį atliko veiksmą, lyg bandydamas sudaužyti butelį į betono bloką, tačiau jam nepavyko butelis iškrito jam iš rankų. Ar jis norėjo šiuo judėsiu suduoti R. O. smūgį, jis tiksliai pasakyti negali. Staiga pamatė, kaip vyresnis vyras su pailgu daiktu, ar tai buvo pagalys nežino, nematė, sudavė R. O. per petį. R. O. nenukrito, nubėgęs link sodybos šaukė žmonai kviest policiją. Kitą dieną R. O., nes yra nevietinis, nuėjo pas kaimynus paklausti gal kas pažįsta vyrus, kurie vakare vaikščiojo su garso kolonėle. Pas vieną iš kaimynu jis rado jauną vyrą, apie tai pranešė policijai (1 t. b. l.90-91, 94-95).

Liudytojas E. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Ž. K. draugas. 2020 m. sausio pabaigoje, datos tiksliai neatsimena, apie 21 val. savo automobiliu AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas I. ir Ž.. Po kurio laiko jiems būnant name išgirdo garsiai grojančią muziką. Ž. K. ir I. tėvas, R. O., nuėjo į lauką pažiūrėti. Grįžę pasakė, kad, kaip vėliau jie išsiaiškino, du broliai po kaimą vaikštinėja su didele garso kolonėle per kurią garsiai leidžia muziką. R. O. paprašė jo pavežti, nes du broliai su garsiai paleista muzika nuėjo link Šilų kaimo. Kartu važiavo R. O. ir Ž. K.. Privažiavus prie dviejų nurodytų vyrų R. O. iš karto išlipo iš automobilio ir pradėjo prašyti jų, kad jie pritildytų muziką. Jis su Ž. K. liko automobilyje. Girdėjo, kai vienas iš vyrų pasakė “paimk tą kolonėlę sau” R. O. atsakė, kad jam kolonėlė nereikalinga, kad prašo tik pritildyti muziką, nes jau vėlus vakaras. Pokalbiu metu vyrai muziką pritildė. R. O. atsisėdo į automobilį ir jie grįžo pas juos į namus. Daugiau prie R. O. namo muzikos nesigirdėjo. Namo jis išvažiavo apie 23-23.30 val. Po kurio laiko jam Ž. K. sakė, kad minėti du vyrai, vakare, kai jis jau buvo išvažiavęs, buvo atėję pas juos į kiemą. Sakė, kad įvyko konfliktas, tačiau detaliau nieko nepasakojo, tik minėjo, kad R. O. nukentėjo, tačiau nuo ko, ir prie kokių aplinkybių tai įvyko, nepasakojo, o jis pats nesidomėjo. Žino, kad nestipriai nukentėjo R.. Daug įvykiu nesidomėjo ( 1 t. b. l. 105-106).

Liudytoja J. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra D. ir D. D. sesuo. D. dažnai išvyksta į užsienį padirbėti. D. prieš Naujus metus buvo grįžęs į Lietuvą. Gyveno pas draugą D., pavardės nežino, adresu Užusalių kaime. Kelioms dienoms pasisvečiuoti D. buvo atvažiavęs pas ją, į Jaugeliškių kaimą. Žino, kad tarp kaimyno, gyvenančio Jaugeliškių kaime, jo vardo, pavardės nežino ir jos brolių įvyko konfliktas. Iš brolių pasakojimų žino, kad jie eidami po Jaugeliškių kaimą per nešiojamą garso kolonėlę garsiai leido muziką. Broliai sakė, kad jiems einant link Šilų kaimo, prie jų privažiavo kaimynas su automobiliu ir priekaištavo dėl garsiai paleistos muzikos. Kas tiksliai tarp jų vyko ji nežino, tačiau ryte pas ją į namus buvo atėjęs kaimynas, pas ją tuo metu buvo brolis D.. Kaimynas pradėjo šaukti, kad D. “erelis” ir kažką panašaus. D. pasakė, kad jis pirmas sudavė jam smūgį per veidą, todėl brolis D. gindamas jį, sudavė ir jam. D. kaimyno atsiprašinėjo, tačiau kaimynas nieko nenorėjo girdėti sakė, kad iškvies policiją, į jokį kompromisą nėjo. Ji konflikto detalių nežino. Šiuo metu D. yra išvykęs į Angliją dirbti (1 t. b. l. 112-113).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. dirbo kartu su G. P.. Apie 10 val. buvo gautas pranešimas, kad pareiškėjas sumuštas naktį, kad išsiaiškino, kas jį sumušė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas, šiuo metu jo vardo, pavardės neprisimena. Jis paaiškino, kad naktį 2020 m. vasario 1 d., apie 01.00 val. prie jo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir dvejų vyrų įvyko žodinis konfliktas. Vienas iš vyrų jam sudavė, kur tiksliai, jis neprisimena. Ryte sužinojo, kad vienas iš vyrų (visų nustatytų asmenų duomenis nurodė savo tarnybiniame pranešime), gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytame name buvęs vyras paaiškino, kad jis su broliu Jaugeliškių kaime vaikščiojo klausydamiesi per nešiojamą kolonėlę garsiai muziką, kad prie jų privažiavo automobilis, iš automobilio išlipęs asmuo reiškė pretenzijas dėl garsiai paleistos muzikos. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, juos puolė šaukdamas išjungti muziką. Daugiau nieko neaiškino. Vėliau jis su broliu rado tą asmenį (pareiškėją) ir su juo kilo konfliktas. Konflikto metu pareiškėjas galva sudavė jam į veidą, todėl brolis jį užstodamas sudavė pareiškėjui. Tai girdėjo ir pareiškėjas, tačiau jis nepaneigė, kad sudavė smūgį vyrui su galvą, bet ir nieko nepaaiškino. Nuvykus pas vyro brolį į Šilų kaimą, jis taip pat patvirtino, kad pareiškėjas sudavė jo broliui galva į veidą, todėl jis sudavė pareiškėjui. Jis dar pasakė: “su galva juos čia niekas nedaužys”. Su kuo sudavė pareiškėjui vyras neminėjo. Niekas iš jų neminėjo, ar kas nors įvykyje dalyvavusių asmenų, turėjo šampano butelį (1 t. b. l. 118-119).

2020 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti šalia gyvenamojo namo adresu Sodžiaus g. 20, Jaugeliškių k., Šilų sen., Jonavos r. Nustatyta, kad kiemas aptvertas metaline tvora. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas stovintis ant žemės prie tvoros, į maišelį įdėtas stiklinis butelis nuo gėrimo, kuri paimtas atlikus apžiūrą (1 t. b. l. 38-39).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. O. atpažino D. D. kaip asmenį, su kurio 2020 m. vasario 1 d., apie 01.00 val. įvyko žodinis konfliktas jo namo kieme ir kuris rankoje turėjo butelį nuo šampano (1 t. b. l.56-57).

Specialisto išvada Nr. G 391/2020 (02) nustatyta, kad R. O. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame petyje, kuri padaryta pailgos formos daiktu, kuo galėjo būti lazda. Padaryta dėl vieno trauminio poveikio. R. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas Ž. K. atpažino D. D. (kuri apklausoje jis apibudino kaip jauną vyrą), kuris buvo kartu su vyresnio amžiaus vyru, kurie garsiai leido muziką. Tarp D. D. ir R. O. įvyko žodinis konfliktas, dėl to vyresnis vyras sudavė R. O. smūgį per petį (1 t. b. l. 99-100).

Tarnybiniu pranešimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. K. pranešimu nustatyta, kad nuvykus adresu Nuokalnės g. 2, Jaugeliškių k., Jonavos r., rastas nukentėjusysis R. O. pranešė, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 01.00 val. konflikto metu, kieme su dvejais jaunuoliais, buvo jų sumuštas ir sužinojęs, kad vienas iš jų D. D., yra name adresu Nuokalnės g. 2, iškvietė policiją. D. D. (alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių) paaiškino, kad 2020 m. vasario 1 d., apie 00.30 val. su broliu D. D. Jaugeliškių kaime vaikščiojo klausydamiesi per nešiojamą kolonėlę garsiai muzikos ir prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs asmuo reiškė jiems pretenzijas. D. D. paaiškino, kad vėliau su broliu šį vyriškį surado, kad įvyko konfliktas, jam vyriškis galva trenkė į veidą, todėl brolis D. D. jam sudavė. Po įvykio jis nakvojo pas savo seserį J. A.. Nuvykus pas D. D. (alkotesteriu nustatytas 0,82 prom. girtumas) aiškino tas pačias aplinkybes (1 t. b. l. 116).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis D. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. O. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Vertinant nustatytą kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmą, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejotina, kad kaltinamasis suprato, jog suduodamas nukentėjusiajam pagaliu padarys sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant D. D. bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, (kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, bauda sumokėta), VŠĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. D. D. dirba, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertintina ir tai, kad pasekmių nukentėjusiajam sveikatai nelikę. Atsižvelgiant į tai, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į veikos padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, nustatytinas mažesnis, nei įstatymo numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagal BK 64¹ straipsnį skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 33,58 eurų sumai dėl turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 79-80). Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusysis R. O. pareiškė civilinį ieškinį 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio surašymą) (1 t. b. l. 71-72)). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, buvo nedarbingas 10 dienų.

Įvertinus tai, kad R. O. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. D. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. D. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, R. O. jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus. R. O. patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva kairiame peties srityje), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tačiau nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių, sužalojimas padarytas vienkartiniu tyčiniu veiksmu. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad D. D. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pajamas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.), nukentėjusiojo R. O. prašoma priteisti 1500 Eurų dydžio neturtinė žala neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas tik iš dalies – priteisiant nukentėjusiojo naudai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

D. D. prašo nukentėjusiam priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis. Nurodė, kad jis dirba, jo gaunamos pajamos atskaičius mokesčius yra 600 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų, turi išlaikytinį – mažametį vaiką. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, priteistina nukentėjusiajam 500 Eur suma nelaikytina itin didele. Nors kaltinamasis nurodė, kad sunki jo materialinė padėtis, turi kreditorinių įsipareigojimų, augina ir išlaiko mažametį vaiką, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas išdėstomas gali būti tik išimtiniais atvejais ir tik jei nepažeidžia teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo.

Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimą nepažeisti nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, todėl kaltinamojo prašymas atmestinas.

Nukentėjusysis R. O. prašė teismo iš kaltinamojo D. D. priteisti jo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1019744, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 250 eurai (2 t., b. l. 81). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių - vienas, kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, į atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis D. D. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, sutinka atlyginti atstovavimo išlaidas, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotė Nr. 1: tuščia stiklinė tara (prie 2020 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš D. D. Kauno teritorinei ligonių kasai 33,58 Eur (trisdešimt tris eurus 58 ct) žalai atlyginti.

R. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti R. O. iš D. D. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tuščią stiklinę tarą (prie 2020 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).