- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- AN2-177-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00026-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė įmonė Registrų centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės „Registrų centras" (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena D. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės įmonės „Registrų centras" Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė 2019 m. gruodžio 30 d. D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (prezidentas), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodyta, jog D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius programinės įrangos diegimo sutartį, 2019 m. kovo 2 d. Latvijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo diegti UAB „(duomenys neskelbtini)“ serveryje verslo valdymo sistemą „(duomenys neskelbtini)“, skirtą automobilių prekybai ir servizo paslaugų valdymui. Diegiant minėtą programinę įrangą buvo sukurtas duomenų pasikeitimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos buhalterinės apskaitos programos ir diegiamos naujos programos programinis kodas, tačiau naujos programos diegimo metu įvyko kritinis sistemų perkrovimas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ serveris, kuriame buvo laikomi suvestiniai duomenys, netikėtai ir neprognozuotai sugedo, o dalis šių duomenų (suvestiniai apskaitos registrai) pasidarė laikinai nepasiekiami. Todėl siekiant išvengti neigiamų realių padarinių kilo būtinojo reikalingumo situacija, kai bendrovei teko kreiptis į kitas informacinių technologijų paslaugas teikiančias bendroves, siekiant atkurti galimybę naudotis suvestiniais bendrovės apskaitos duomenimis, prieigą prie minėtų duomenų pavyko atkurti tik 2019 m. rugsėjo 10 d., po ko nedelsiant buvo sudarytas finansinių ataskaitų rinkinys bei atliktas auditas, ir finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas 2019 m. spalio 25 d. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiek bendrovės direktorius, tiek įgaliotas asmuo) dėl objektyvių priežasčių (force majeure aplinkybių) negalėjo laiku sudaryti ir pateikti 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą ir pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, bei skirti ne mažesnę baudą nei numato minėto straipsnio sankcijos ribos.
Šalies argumentai
3.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas yra juridinio asmens vadovo pareiga. Minėtas teiginys yra grindžiamas teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo nepateikti dėl objektyvių priežasčių (force majeure aplinkybių). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad techniniai nesklandumai, susiję su kompiuterinės technikos gedimais, virusais, programinės įrangos sutrikimais, ar kitos panašios priežastys, dėl kurių dingsta ar laikinai tampa neprieinami duomenys, reikalingi finansinės atskaitomybės dokumentams parengti, nėra laikomi administracinę atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės vertinamos sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Techniniai gedimai, programinės įrangos atnaujinimo metu atsirandančios klaidos, nulemiančios duomenų praradimą ar laikiną praradimą, nėra neįprastos ar retos, jog objektyviai nebūtų galima įvertinti jų atsitikimo tikimybės ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant jų išvengti ar tinkamai apsaugoti duomenis. Minėti teiginiai yra grindžiami teismų praktika.
3.2. Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nutarime nurodė, kad, siekiant išvengti neigiamų realių padarinių, kilo būtinojo reikalingumo situacija, kai UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo kreiptis į kitas bendroves atkurti galimybę naudotis duomenimis, tačiau tokie veiksmai, Institucijos vertinimu, yra ne būtinasis reikalingumas, o netinkamo, nepakankamai rūpestingo ir atidaus pasirengimo atnaujinimo darbams pasekmė. Tuo pačiu pažymima, kad ANK nuostatomis, susijusiomis su būtinuoju reikalingumu, nutarime nėra vadovaujamasi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nepagrįstai buvo nutrauktas administracinio nusižengimo teisena D. K. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu.
8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo surašytas administracinis protokolas, yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
9. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims. Taigi atsakomybė kyla bent vienam iš nurodytų subjektų.
10. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė 2019 m. spalio 25 d. Tuo pačiu matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti kartu su 2019 m. spalio 8 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio minėto įgaliojimo, be kita ko, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" prezidentas D. K. įgaliojo V. S. elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus. Taigi metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" finansų direktorius V. S..
11. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktas (redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.)). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – Nuostatai) numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia steigiamo juridinio asmens steigėjai; juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (38.1., 38.2. papunkčiai). Dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir Nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui; atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku (41.1., 41.2. papunkčiai). Taigi iš minėtų nuostatų ir byloje esančių duomenų darytina išvada, jog už UAB „(duomenys neskelbtini)" metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą yra atsakingas jos vadovas, t. y. D. K..
12. V. S. metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikė pagal įgaliojimą, tuo tarpu asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, nepatenka į subjektų sąrašą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, kadangi atstovavimas pagal įgaliojimą expressis verbis neįtvirtintas teisės aktuose, reglamentuojančiuose finansinės atskaitomybės dokumentų teikimą.
13. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirtas (išrinktas) UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu (prezidentu). Be kita ko, iš pastarojo išrašo matyti, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas. Taigi būtent jis yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokios teisės perleidimas pagal įgaliojimą kitam asmeniui jokiu būdu įgalioto asmens nedaro atsakingu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Įgaliojimą suteikusio (D. K.) ir įgalioto asmens (V. S.) tarpusavio santykiai, susiję su tinkamu ar netinkamu darbinių funkcijų atlikimu pagal įgaliojimą, neturi įtakos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
14. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Ginčo nėra, kad ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)" metinių finansinių ataskaitų rinkinys. UAB „(duomenys neskelbtini)" finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 1 d., kaip ir nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Kad D. K. neveikė, t. y. nepateikė teisės aktuose nustatytais terminais metinių finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui, teismo posėdžio metu ne kartą nurodė ir jo atstovas advokatas. Nagrinėjamu atveju metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas ne iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau 2019 m. spalio 25 d., taip pažeidžiant nustatytą metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminą.
15. Šiuo atveju reikia nustatyti, ar yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė. Administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)" finansų direktorius, nurodė, kad nuo 2017 metų įmonėje buvo diegiama nauja apskaitos programinė sistema. Buvo sukurtas kodas, kuris turėjo užtikrinti duomenų sklandų perkėlimą. Jis nurodė, kad atnaujinimo darbai prasidėjo 2019 m. kovo 2 d., per savaitę atsirado sutrikimai, sutvarkyta buvo rugsėjo mėnesį. Taigi, pasak jo, sutrikimai atsirado kovo mėnesį. Tuo tarpu iš byloje esančių V. S. elektroninių laiškų matyti, kad darbai su auditore buvo derinami 2019 m. balandžio 11 d., buvo tartasi dėl darbų gegužės pradžiai. Atitinkamai minėti laiškai pagrindžia, kad balandžio 11 d. sutrikimų dar nebuvo nustatyta.
17. Iš byloje esančios lėktuvo bilieto kopijos D. K. vardu į Jungtinę Karalystę matyti, kad skrydžio data 2019 m. gegužės 8 d. Taigi jam, prieš išvykstant į užsienį, kaip įmonės vadovui jau turėjo būti žinoma apie esamus nesklandumus. Visgi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis, kaip įmonės vadovas, ar jo įgaliotas asmuo būtų kreipęsi į Instituciją, siekiant informuoti apie susidariusią situaciją ir kartu spręsti susidariusią problemą. Be kita ko, į bylą nebuvo pateikta tiksli informacija, kada D. K. grįžo į Lietuvos Respubliką. O iš rašytinės D. K. atstovo advokato baigiamosios kalbos matyti, kad D. K. 2019 m. gegužės 8 d. išvykęs iš Lietuvos susikoncentravo tik į anūko priežiūrą ir dukters slaugymą. Tuo pačiu pažymėtina, kad D. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu (b. l. 51-52) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad būdamas įmonės direktoriumi laiku nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)" metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus ir jam paskirtas įspėjimas. Taigi metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus tiek UAB „(duomenys neskelbtini)", tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo pateikta pavėluotai, nors nei byloje, nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarime nėra duomenų, jog anksčiau minėtos įmonės būtų pateikusios metinių finansinių ataskaitų rinkinius pavėluotai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. K. veikė neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Taigi nors D. K. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau turėjo ir galėjo juos numatyti, atsižvelgiant tiek į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tiek į jo paties asmenybę (įmonės vadovas yra daugiau nei 10 metų, finansiniai dokumentui yra teikiami kasmet, vadinasi teisės aktuose numatyta pareiga jam neabejotinai buvo žinoma).
18. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl force majeure aplinkybių, sutiktina su Institucija. Pirmiausia pažymėtina, kad ANK nenumatyta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teisenos dėl force majeure aplinkybių. Antra, nenugalima jėga (force majeure) yra reglamentuojama CK 6.212 straipsnyje ir yra taikoma sutartiniams šalių santykiams. Trečia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)" galimai kilusius techninius sistemų gedimus, atsiradusius sutrikimus force majeure. Tai, kad dėl objektyvių priežasčių, susijusių su galimai techniniais sistemų gedimais, nesant tyčios ir siekio nuslėpti finansinę įmonės padėtį, metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, turi įtakos nuobaudos individualizavimui, tačiau jokiu būdu nelaikytina nenugalima jėga, kurios pagrindu asmeniui nekyla atsakomybė.
19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl būtinojo reikalingumo, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ANK 16 straipsnį, kuriame yra reglamentuojamas būtinojo reikalingumo institutas, asmens galima netraukti administracinėn atsakomybėn arba galima jį atleisti nuo jos tik tada, kai asmuo yra pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, t. y., kai yra nustatomi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad D. K. inkriminuota veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Be kita ko nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad, siekiant išvengti neigiamų realių padarinių, kilo būtinojo reikalingumo situacija, kai bendrovei teko kreiptis į kitas informacinių technologijų paslaugas teikiančias bendroves, siekiant atkurti galimybę naudotis suvestiniais bendrovės apskaitos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinojo reikalingumo situacija gali būti nustatyta tik administracinio nusižengimo padarymo metu, tuo tarpu dėl atsiradusių sutrikimų buvo kreiptasi ne 2019 m. birželio 1 d., tačiau, kai minėti sutrikimai atsirado. Be kita ko, kreipimasis į kompetentingą įmonę dėl techninių sistemų sutrikimų yra įprasta verslo praktika, įmonės vadovo pareiga, kuri jokiu būdu nelaikytina būtinuoju reikalingumu.
20. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo motyvai iš esmės yra perrašyti iš D. K. atstovo advokato baigiamosios kalbos, kas tik pagrindžia, jog byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nutraukdamas D. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą administracinio nusižengimo byloje, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas bei nepagrįstas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – D. K. pripažįstant kaltu pažeidus CK 2.66 straipsnio 4 dalies bei ABĮ 58 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
22. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 200 iki 3000 eurų.
23. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (ANK 32 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
24. Teismas, skirdamas D. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika; nusižengimas padarytas ne siekiant nuslėpti įmonės finansinę padėtį, tačiau dėl galimai D. K. atžvilgiu susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių bei kompiuterinės įrangos laikino gedimo; tuo pačiu pažymėtina, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2019 m. spalio 25 d. pateikė finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus, todėl žalos buvo išvengta), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), rūšį (administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo), į D. K. asmenybę – jis yra UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo nubaustas už analogiško nusižengimo padarymą, taigi turi galiojančią nuobaudą, D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus D. K. minimalią baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kuri šiuo atveju yra laikytina teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko
25. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad D. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole grafoje „Nusižengimo(-ų) padarymo vieta, data, laikas“ nusižengimo laikas nurodytas 2019 m. gruodžio 30 d. (kas atitinka protokolo surašymo datą), tačiau aprašant pažeidimo esmę nurodoma, kad 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Byloje jau aptartais įrodymais nustačius, kad D. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 m., bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2019 m. birželio 1 d., todėl šio administracinio nusižengimo padarymo data laikytina 2019 m. birželio 1 d.
26. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismui, būtų kilę abejonių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo tinkamumo.
27. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-50-303/2018). Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-50-303/2018). Vadinasi, minėtos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
28. D. K. atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme baigiamosios kalbos metu atkreipė dėmesį į protokole nurodytą datą, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d., pabrėždamas, kad buvo ginamasi nuo pažeidimo, susijusio su dokumentų pateikimu 2019 m. spalio 25 d., kadangi joks pažeidimas 2019 m. gruodžio 30 d. padarytas nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į pastaruosius D. K. atstovo teiginius, sprendžia, kad tikslindamas administracinio nusižengimo padarymo laiką, kuris protokole buvo nurodytas aprašant pažeidimo esmę, neperžengs įstatyme numatytų įgaliojimų ir nepažeis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės gintis, kadangi tokia pozicija jau buvo išsakyta pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, todėl jį tikslina, nurodydamas, kad administracinis pažeidimas buvo padarytas 2019 m. birželio 1 d.
29. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą - bylą grąžinti Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Visgi bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryta esminių pažeidimų, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali ar kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi tam tikras padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2041-209/2017). Atitinkamai administracinio nusižengimo padarymo laiko pasitikslinimas administracinio nusižengimo protokole nepasunkina D. K. padėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109314120.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.