Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio, t.y. 3 000 eurų pinigine bauda (bauda sumokėta); paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2024 m. spalio 19 d., apie 18.54 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu nuo „N“ g. (duomenys neskelbtini), po to „Z“ gatve, „K“ gatve, „R“ gatve, „T“ gatve, „L“ prospektu iki namų adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. spalio 19 d. 18.54 val., policijos pareigūnai pirmos patikros metu, alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,16 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2024 m. spalio 19 d. 19.14 val., antros patikros metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Išklausęs kaltinimą J. P. kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2024 m. spalio 19 dieną dirbo. Prieš tai buvusios dienos vakare susipyko su žmona. Dėl to visą naktį nemiegojo, buvo susinervinęs. Atsikėlęs išvažiavo tvarkyti automobilio ir darbe buvo maždaug iki 18.00 val. Po to sėdęs į automobilį išvyko į namus. Atvykęs prie namo pastatė automobilį ir nuėjo į vidų. Namuose nusirengė. Labai norėjo išgerti, todėl sau įsipylė dvi stiklines viskio. Vieną viskio stiklinę išgėrė ne pilną. Po to išgėrė ir antrą. Pastatė butelį atgal į vietą. Kažką ištraukė pavalgyti ir išgirdo skambutį į duris. Pažiūrėjo, kad už durų stovi pareigūnas. Atidarius duris pareigūnas pradėjo klausinėti, ar jis vairavo ir kam priklauso automobilis „Toyota“. Jis pasakė, kad automobilis žmonos. Pareigūnas jo paklausė, gal jis jį vairavo. Jis pasakė, kad ne, nes prieš minutę ar dvi buvo išgėręs alkoholio. Tiksliai į laiką nežiūrėjo. Po to prasidėjo veiksmai, kaip ten viskas aprašyta. Jis nenorėjo pūsti į alkotesterį. Paskui, kai davė pūsti į alkotesterį, jis pripūtė. Dar pareigūnas paprašė vartus atidaryti. Jis atidarė ir įleido pareigūnų mašiną. Tai viskas. Tokia jo pozicija.

Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis nurodė, kad jam buvo nustatytos 1,9 promilės alkoholio. Jam atrodo, iš pradžių buvo nustatytos dvi promilės, o kitu matavimu 1,9 promilės. Nežino, kodėl mažėjo promilės. Pareigūnai jam davė atsigerti vandens, kai sėdėjo pareigūnų automobilyje, nes jį labai troškino. Jam atrodo, kad pareigūnai iškvietė žmogų, kuris paskambino į policiją, kad jį atpažintų. To žmogaus jis nematė, nes jį apsuko ir uždėjo antrankius. Girdėjo, kad tas žmogus yra šalia. Į namus, kiek pamena, jis važiavo iš „N“ gatvės, per „Z“ gatvę, paskui suko į dešinę į „K“ gatvę, paskui į „R“ gatvę, paskui į „T“ gatvę ir tiesiai iki „L“, iki savo namų. Jo ūgis 1,77 m, svoris apie 88 kg. Sugrįžęs į namus išgėrė apie 400 g viskio. Pareigūno mašinoje buvo 1,5 l vandens talpa. Gal buvo mažiau nei pusė butelio. Neapskaičiuos, kiek jis išgėrė vandens.

Atsakydamas į gynėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad nuo „L“ prospekto – „A“ gatvės sankryžos iki jo namų nuvažiuoti užtrunka 1 minutę, maksimaliai 2 minutės. Ten nedidelis atstumas. 600-800 metrai, sankryža ir posūkis. Kol nuėjo į namus ir paskambino į duris policija, praėjo iki 10 minučių. Jis buvo nusirengęs striukę, nusiavęs batus. Buvo su džinsais. Buvo nusirengęs viršutinius drabužius. Jį sulaikė, bet policijos pareigūnai nepaaiškino, už ką. Buvo uždėti antrankiai, nors jis normaliai elgėsi. Nebuvo agresyvus ir normaliai su jais kalbėjo. Prieš tai nemiegojo visą naktį, nes susipyko su žmona dėl šeimos dalykų. Buvo nervai ir negalėjo užmigti. Buvo, kad ir tą pačią dieną susipyko su žmona. Kai buvo darbe, prieš važiuojant namo su ja pakalbėjo ir susipyko. Ji išvažiavo, o jis grįžo. Grįžęs norėjo kuo greičiau išgerti alkoholio. Jam atrodo, kad buvo pradėtas 0,7 l viskio butelys. Mano, kad išgėrė 300 g, 350 g, 400 g. Išgėrė iki 0,5 litro. Nuo jo išgėrimo iki pirmo pūtimo dar kalbėjo su pareigūnais. Jis negalėjo pūsti. Gal tik iš penkto karto jį įkalbino pūsti. Mano, kad iki pirmo pūtimo nuo išgėrimo praėjo 15-20 minučių, gal daugiau. Tiksliai į laikrodžius nežiūrėjo. Važiuodamas „T“ gatvėje telefone rašė žinutę. Nukreipė dėmesį žemyn. Jam atrodo, kad nusikreipė su mašina į dešinę pusę. Galbūt tas žmogus tai ir pastebėjo. Paskui jis išlygino automobilį ir važiavo normaliai. Galbūt nuovargis, dėl viso to galėjo būti.

2025 m. birželio 10 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis nurodė, kad išgėrė dvi stiklines ne iki galo grubiai, tai gaunasi 350-370 g viskio. Body kameros įraše užfiksuota, kaip jis sako, kad išgėrė dvi stopkes. Dabar neatsimena, už ką jis atsiprašė policijos pareigūnų. Nemano, kad tuo metu jis buvo agresyvus. Viską darė, ko iš jo prašė. Nežino, kodėl atvykus policijos pareigūnams jis nusirengė liemenę ir padėjo telefoną ant staliuko. Jis visada ten deda telefoną. Į namus jis užėjo vilkėdamas liemenę. Tik nusiavė batus ir užėjo į butą (t. 1, b.l. 161-163, 184-185).

Apklaustas 2024 m. spalio 21 d. įtariamasis J. P. pareiškė, kad susipažino su jam pateiktu įtarimu. Šiuo metu nepageidauja išsakyti savo pozicijos dėl kaltės. Pasinaudoja įtariamojo teise neduoti parodymų. Išsamius parodymus duos atvykęs su savo pasirinktu gynėju (t. 1, b.l. 76-77).

Apklaustas 2024 m. spalio 23 d. įtariamasis J. P. kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. ryte, žmonai priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į darbą sutvarkyti automobilį. Dirbo adresu (duomenys neskelbtini), kažkur iki 17.30 val. ar 18.00 val. Iš karto po darbo su minėta transporto priemone važiavo namo. Nurodo, kad būnant darbe telefonu susipyko su žmona dėl buitinių priežasčių. Grįžęs namo prisiparkavo prie savo namo. Įėjęs namo iš tų nervų įsipylė sau viskio ir išgėrė. Išgėrė gal pusę 0,7 litro viskio. Jis stovėjo virtuvėje spintelėje. Išgėręs likusį alkoholį pastatė atgal į spintelę. Kažkur po 10 minučių nuo savo atvykimo išgirdo skambutį į buto duris. Priėjus prie durų pamatė stovinčius policijos pareigūnus. Atidarė buto duris. Pareigūnai jo paklausė, ar vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ar yra išgėręs. Atsakė, kad nevairavo, nes išsigando, kadangi buvo ką tik išgėręs alkoholio. Jie jam nurodė, kad jį kažkas filmavo. Pareigūnai nurodė, kad jis privalo papūsti į alkotesterį. Pūsti nenorėjo, nes pareigūnams sakė, kad būdamas namuose išgėrė alkoholio. Pareigūnai neklausė jo, uždėjo jam antrankius ir jam teko papūsti. Pirmu pūtimu įpūtė kažkur apie 2 promiles, antru pūtimu įpūtė 1,92 promilių. Pareigūnams jokių dokumentų nepasirašinėjo, kadangi nesijautė kaltas ir nieko nepažeidinėjo. Pareigūnai iškvietė tralą ir jo žmonos automobilį nutempė į automobilių stovėjimo aikštelę. Pareigūnai nuėmė antrankius, davė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą, o patys išvažiavo. Nurodo, kad išgėręs jokio automobilio nevairavo, kaip ir minėjo, alkoholį vartojo jau grįžęs namo. Nurodo dar, kad prieš išvažiuojant į darbą praktiškai visą naktį nemiegojo, buvo labai pavargęs, visą dieną praktiškai nieko nevalgė. Galbūt dėl nuovargio ar dėl streso važiuodamas keliu vingiavo. Daugiau neturi ko papasakoti (t. 1, b.l. 90-92).

Apklaustas teisme liudytojas K. P. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Vairuodamas automobilį vakare važiavo „T“ kalnu link „L“ mikrorajono. Jis yra labai jautrus vairuotojams, kurie važiuoja antra eismo juosta, nes ši juosta yra lenkimui. Važiuodamas pastebėjo, kad priekyje, antra eismo juosta labai lėtai važiuoja mėlynos spalvos „Toyota Prius“. Visi ją lenkia pirma eismo juosta. Jam pradėjus važiuoti pirma juosta, antroje eismo juostoje važiavęs automobilis „Toyota Prius“ tuo momentu pajudėjo į jo pusę, (pirmą eismo juostą) ir tai jį „biški“ išgąsdino. Po šio manevro jis pradėjo stebėti šį automobilį. Privažiavus iki „V“ pr. jis sustojo pirmoje eismo juostoje. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sustojo „biškį“ į priekį, todėl jis negalėjo pastebėti jo veido. Jiems pajudėjus pastebėjo, kad šis automobilis vingiuoja ir lėtai važiuoja. Prie „Toyota Prius“ privažiavo arčiau, prie sankryžos kur yra „McDonalds“. Tačiau nesuprato, ar „Toyota Prius“ kas nors negerai. Jiems pajudėjus „Toyota Prius“ toliau važiavo antra juosta. Jį pasivijo prie „L“, kur parduotuvė ,,U“. Kai jų automobiliai susilygo, jam pasirodė, kad tam žmogui arba blogai, arba jis girtas, nes labai įdomiai elgėsi. Kad nepridaryti bėdų, jeigu žmogus išgėręs, jis paskambino į policiją, nes įtarė, jog žmogus gali būti neblaivus. Ju automobiliai susilygino sankryžoje, kur stovi „L“ bažnyčia. Toje sankryžoje jie sustojo ir jis stebėjo įtartiną vairuotoją. Tas asmuo krapštė nosį, važiavo vingiuodamas ir labai įdomiai elgėsi. Tada jis jau kalbėjo su policija. Policija paprašė pavažiuoti tam vairuotojui iš paskos, ką jis ir padarė. Važiuojant „Toyota Prius“ pasuko link didelių gabaritų aikštelės. Į kairę ir dešinę pusę stovi pirmi kotedžai su šlagbaumu. „Toyota Prius“ vairuotojas įvažiavo į savo teritoriją. Jis pasakė policijai, kad žmogus įvažiavo į savo teritoriją, pasakė adresą ir, kad jis ten neis. Žmogus nuvažiavo iki vietos, bėdų nepridarė. Todėl jo kaip piliečio pareiga baigėsi. Jis „biški“ nuvažiavo į priekį ir apsisuko. Gal minutę užtruko. Jam išvažiuojant policija jau įvažiavo į tą gatvę. Kai jis išvažiavo link namų, praėjus gal penkioms minutėm jam paskambino iš policijos ir klausė, ar jis gali atvažiuoti ir patikslinti, ar tas pats žmogus vairavo. Sugrįžęs priėjo ir pamatė tą žmogų. Jis buvo apsirengęs gal su žalia liemene. Tada suprato, kad tas žmogus neblaivus. Ant jo pasakė, „o, ačiū, ačiū, pridarei tą, tą“. Policininkai paprašė viską aprašyti. Jis parašė, kaip buvo, ir išvažiavo.

Atsakydamas į prokuroro klausimus liudytojas nurodė, kad jis vairavo „Škoda Kodiaq“, mėlynos spalvos. Ji aukštesnė nei „Toyota Prius“. Automobiliai buvo susilyginę. Jis nematė, kad asmuo naudojasi telefonu. Keistas buvo žmogus. Toks kaip mieguistas. Nosį krapšto, užlėtintas, iš kūno judesių ir vairavimo vos ne atsigulęs, paskui susikūprinęs. Pats važiavimas irgi toks. Lėtai važiuojantis, biški vingiuojantis. Pradžioje jis net „biški“ įvažiavo į jo juostą ir tai jį išgąsdino, kad kažkas atsitiko. Tas „Toyota Prius“ įvažiavimas į jo eismo pusę buvo toks didesnis. Paskui „Toyota Prius“ automobilis judėjo „biški“ į kairę, „biški“ tenai, bet važiavo savo eismo juosta ir iš jos neišvažinėjo. Nepastebėjo, kad pareigūnai tam asmeniui davė gerti vandens. Jam pasirodė, kad tas žmogus „biški“ agresyviai elgėsi. Jam sakė: „Va, ačiū, pridarei“. Tiksliai neatsimena, ką būtent sakė, bet buvo toks pyktis. Žmogus buvo labai nepatenkintas, kad jis paskambino, kad liudija. Prisimena, kad žmogus atsisakė pūsti. Pareigūnai labai gražiai prašė, kartojo apie pasekmes, kad bus sunkus laipsnis, kad jis važiavo. Paskui žmogus buvo pasodintas į mašiną, o jis prie kitos mašinos rašė paaiškinimą, tai per daug jų kalbų negirdėjo. Neprisimena, ar girdėjo, ką žmogus sakė dėl alkoholio vartojimo. Pareigūnai jo prašė užpildyti tik paaiškinimą. Paprašė smulkiai aprašyti ir vietoje jis tai padarė. Prieš 1,5 metų jis taip pat buvo pranešęs policijai apie įtartinai apsvaigusį asmenį degalinėje. Nežino, kuo tai baigėsi.

Atsakydamas į kaltinamojo advokatės klausimus liudytojas nurodė, kad jam važiuojant beveik prie ,,U“, ,,Maxima“ jis paskambino pareigūnams. Kylant į kalną jis pastebėjo ir iš karto paskambino 112. Tada jie kartu atsistojo prie sankryžos. Jis išvyko anksčiau nei pareigūnai. Pareigūnai liko, o jis išvyko. Žmogus sėdėjo galinėje sėdynėje. Kas vyko pareigūnų mašinoje, jis negirdėjo. Žmogus sakė: „taip, kad pridirbai, ačiū“. Nežino, ar tokių žodžių nėra įrašuose. Tada viską geriau prisiminė. Žmogus pareigūnams iš karto sakė, kad nevažiavo. Kai jis privažiavo ir pasakė, kad matė, kaip važiavo, tada jis pradėjo sakyti, kad atvažiavęs namo išgėrė. Norint pasakyti laiką su sekundėmis, jam reikia nuvažiuoti į tą vietą, apsisukti ir grįžti atgal. Jeigu tą dieną jis rašė, kad pareigūnai atvyko po 3-4 minučių, tai gal ir buvo 3-4 minutės. Nosies krapštymas tai vienas iš faktų. Jis aprašė, ką matė. Tai jo nuomonė. Gal žmogus buvo pavargęs. Iš karto jam pasirodė, kad jis išgėręs. Vien šiaip važiuojant nosį krapštyti, tai nėra girtumo požymis, bet kai susideda mieguistumas, vingiavimas, nosies krapštymas, tada susidaro vizija, kad žmogus neblaivus. Tai gali būti ir nuovargio požymiai. Jo pasakymas pareigūnams, gaila, kad nespėjote laiku, reiškia, kad jei būtų spėję, jam nereikėtų liudyti. Jo tikslas buvo sustabdyti, jeigu žmogus išgėręs, kad nepridarytų kitiems ir sau problemų. Dabar jau prasidėjo bylinėjimosi procedūra, kur reikia įrodinėti. Jeigu policija būtų atvykusi laiku ir tą vairuotoją sustabdžiusi, tada viskas būtų aišku (t. 1, b.l. 163-165).

2024 m. gruodžio 2 d. apklaustas liudytoju K. P. nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. kažkur apie 18.30 val. važiuojant „T“ gatve (link „L“ mikrorajono), Vilniuje, pastebėjo antra juosta važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas jam pasirodė įtartinas. Jis važiavo labai lėtai, už jo susidarė automobilių kolona. Po kuriuo laiko minėto automobilio vairuotojas vos neįvažiavo į jo eismo juostą, pradėjo važiuoti vingiuodamas. Jis suprato, kad čia kažkas ne taip. Su juo susilyginęs pastebėjo, kad jokio telefono rankose vairuotojas neturėjo. Pradėjo vyrą stebėti. Jam kilo įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus. Jis už vairo sėdėjo susikūprinęs, galvą nuleidęs. Jo judesiai buvo sulėtinti, praktiškai neturėjo jokios reakcijos. Jis važiavo paskui jį. Kažkur prie „Lidl“ parduotuvės, esančios „L“ prospekte, paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką jam telefonu bendraujant su pareigūnais važiavo vyriškiui iš paskos ir jo iš stebėjimo nebuvo pametęs. Minėto automobilio vairuotojas įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini). Ten jau įvažiuoti negalėjo, nes buvo uždaras kiemas. Pro vartus matė, kad vyriškis prisiparkavo. Kažkiek pavažiavo į priekį. Kaip vyriškis išlipo iš automobilio ir kaip užėjo į butą, nematė. Nurodo, kad kažkur po 3-4 minučių atvyko ir policijos pareigūnai. Tada išvažiavo. Kažkur po 10 minučių nuo išvažiavimo jam paskambino policijos pareigūnė. Ji paprašė privažiuoti ir ar galėtų atpažinti minėtą automobilį vairavusį vyriškį. Jam privažiavus į „B“ gatvę, ten buvo pareigūnai ir prie jų stovėjo būtent tas vyriškis, kuris sėdėjo už minėto automobilio vairo. Vyriškis neigė, kad jis išvis niekur nevažiavo. Po ko jis sugalvojo, kad išgėrė alkoholio, kai grįžo į namus. Vyriškis nelabai norėjo tikrintis neblaivumą. Po ko jis parašė pareigūnams paaiškinimą ir išvažiavo (t.1, b.l. 20-22).

2024 m. spalio 31 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai. BPC: 112.

Vyras: Sveiki, norėčiau pranešt apie įtariamą girtą vairuotoją.

Vyras: „L“ prospektas prie Lidlo dabar (duomenys neskelbtini) Toyota Prius turbūt.

BPC: Aha, supratau. Tai raidės kaip (duomenys neskelbtini), jo?

Vyras: Taip.

Vyras: Link „L“.

Vyras: Iš miesto.

Vyras: Jo, čia dabar šviesofore.

Vyras: Gerai.

Sujungiama su policija.

BPC: Kalbėkite su policija.

Policija: Policija klauso.

Vyras: Jo sveiki, apie įtariamą girtą vairuotoją norėčiau pranešt. Dabar „L“ prospektas šviesoforas prie bažnyčios stovim link miesto išvažiavimo.

Policija: Supratau, dėl ko kilo įtarimų, kad gali būti neblaivus?

Vyras: Jisai, aš jau nuo „T“ pastebėjau jisai į kairę į dešinę, tai greitį numuša, tai važiuoja greičiau. Dabar iš šono stoviu, žiūriu, kad jisai tikrai neadekvatus ir tai ne vienos promilės reikalas čia. Man rodos, jisai tikrai daug girtesnis.

Policija: Taip, supratau, pranešinėkit, link kur judės toliau.

Vyras: Gerai, dabar šviesofore stovim. Aš numerį jau sakiau ten.

Policija: Taip taip.

Vyras: Tai kol kas raudona šviesa.

Policija: Mhm.

Vyras: Va judam, važiuojam.

Vyras: Jo jo jo, važiuosim, nes į tą pusę važiuojam link namų tai, kol kas važiuojam. Taip, sekančią sankryžą dar nematau, važiuojam tiesiai.

Policija: Taip, čia link „A“ gatvės, taip? Link naujo šviesoforo važiuojat?

Vyras: Jo, tai dabar jo ant to naujo šviesoforo stovim.

Policija: Aha, supratau.

Vyras: „A“ į kairę, bet mes tiesiai važiuojam.

Vyras: Jo, tiesiai. Va judam ir vėl.

Vyras: Vyras. Jo sukamės dabar į kairę, gaunasi dabar, kad kur didelių gabaritų ta aikštelė ir gaunasi, kad mes pasukom į kairę, bet dabar pasakysiu ar apsisuksim ar važiuosim į kairę.

Vyras: Dar neįsukom, laukiam, mašinos praleidžia ir pasakysiu, ar apsisuksim ar tiesiai važiuosim ta gatve. „B“, tuoj pažiūrėsim, mes „B“ gatvėj važiavom. Jis greitino, labai greitai važiuoja.

Policija: Supratau.

Vyras: Jisai suka į link namų, čia jau vartai, privati teritorija, jisai įvažiavo. Jeigu aš įvažiuosiu, tai aš paskui negalėsiu išvažiuoti, palaukit. Nu va, jisai turbūt iki namų davažiavo, nes pasuko į privatų kiemą, čia kotedžų. „B“ g. (duomenys neskelbtini), ai (duomenys neskelbtini).

Policija: Palauksit pareigūnų? Turit vaizdo registratorių, pabendrausit?

Vyras: Ne ne, neturiu.

Vyras: Nežinau, jisai gal jau namo nuėjo, tai nieko neįrodysit.

BPC: Supratau, gerai tvarkoj mūsų pareigūnai bandys dar pasižiūrėt, gal kažkur gal pavyks pabendrauti su vairuotoju, žinom kur gyvena.

Vyras: Jeigu ką mano kontaktai, jei atpažinti be problemų.

BPC: Gerai, tvarkoj.

Vyras: Gerai.

Apklaustas teisme policijos pareigūnas liudytojas M. G. parodė, kad patruliavimo metu gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris važiuoja „L“ prospektu, o jam iš paskos liudytojas. Tuo metu jų ekipažas buvo maždaug ties X rūmais. Budėtojas pastoviai koordinavo, kur jiems važiuoti ir kokiomis gatvėmis važiuoja įtartinas automobilis. Pareigūnams būnant ties ,,Rimi“, kur apsisukimas yra į tą gatvę, budėtojas pranešė, kad liudytojas jiems pranešė, kad įtartinas automobilis įvažiuoja į uždarą kiemą. Jis (M. G.) vairavo tarnybinį automobilį ir tolumoje, nežino kokiu atstumu nuo sankryžos, pastebėjo užgęstančius automobilio gabaritinius žibintus. Ten nuvykus sustojo prie vartų, nes jie buvo užrakinti. Kolegą paliko automobilyje, o pats peršokęs tvorą priėjo prie laiptinės. Pastebėjo stovintį tą automobilį, kuris buvo nurodytas pagal pranešimą. Jis pastukseno ar paspaudė mygtuką, kad atidarytų namų duris. Duris atidarė šitas ponas (kaltinamasis). Paklausė, kokiu tikslu. Jis paaiškino, kad yra pranešimas, kad vairavo transporto priemonę. Jis tai neigė. Jis (M. G.) paprašė, kad išeitų su juo į lauką ir atidarytų jo kolegai vartus. Jis buvo užėjęs pas poną į namus. Paklausė dėl vairavimo, ar seniai grįžo į namus. Ponas buvo ne su naminiais drabužiais. Išėjus į lauką, atidarė vartus ir įvažiavo jo kolega. Nustatė neblaivumą. Po kažkiek laiko privažiavo pranešėjas ir nurodė, kad šitas asmuo vairavo. Jis liudininko paklausė, iš kur jis toks įsitikinęs, kad šitas asmuo vairavo. Liudytojas sakė, kad jį matė, ar prisilenkdamas, ar norėdamas aplenkti, ar avarinę situaciją sudarinėjo. Sakė, kad matė 100 procentų. Patikrino neblaivumą du kartus ir surinkęs visus dokumentus įteikė jam šaukimą ir tiek.

P1: Asmens kodą atsimeni atmintinai.

Pareigūnas atlieka įvykio vietos apžiūrą. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus kompiuteryje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę neblaivus, teigė išgėręs alkoholio tik po to, kai baigė vairavimą, grįžęs namo. Teismas neturi pagrindo vadovautis jo parodymais dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, kadangi J. P. parodymai dėl šios aplinkybės buvo nenuoseklūs. Kaip matyti iš policijos pareigūnų vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo, iš pradžių bendraudamas su pareigūnais, jis neigė apskritai vairavęs automobilį (policijos pareigūnui pokalbio pradžioje nurodžius, kad jis vairavo, klausia „Aš? Ta prasme?“, vėliau nurodo: „Aš nevažiavau niekur“, „Aš grįžau su taksi“, „Aš niekur nevažinėjau“). Liudytojas K. P. atvykęs į vietą pareigūnų prašymu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, vairavusį automobilį „Toyota Prius“. Teismas neturi pagrindo manyti, kad jis neteisingai identifikavo vairuotoją, kadangi kaip nurodė, dėl įtartinų manevrų jis stebėjo vairuotoją iš greta susilyginusių automobilių, vertino jo išvaizdą, būklę, vadinasi galėjo jį gerai įsidėmėti. Tik po to, kai J. P. iš policijos pareigūnų išgirdo, kad yra liudytojas, kuris matė jį vairuojantį automobilį, J. P. nurodė, kad ką tik išgėrė alaus, po to aiškino, kad išgėrė stopkę ir todėl pripūtė. Pažymėtina, kad pirmas patikrinimas alkoholio matuokliu įvyko 18.54 val., tai yra praėjus 14 minučių po to, kai kaltinamasis atidarė buto duris pareigūnams. Pirmo pūtimo metu buvo nustatyta 2,16 promilių, ko tikrai negalėtų būti išgėrus tik vieną ar dvi taureles stipraus alkoholinio gėrimo („stopkę“). Beje, nei policijos pareigūnams, nei vėliau J. P. nenurodė, kad jis vartojo alkoholį prieš grįždamas namo, nurodė, kad išgėrė tik namie, apklaustas teisme taip pat nenurodė alkoholio vartojimo fakto kitur, ne namie.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. P. jau pakeitė parodymus: pripažino, kad jis tą dieną vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo važiavo į darbą, grįžo į namus, kadangi darbo metu buvo susipykęs su žmona, nurodė, kad įėjęs į namus iš nervų įsipylė ir išgėrė viskio, nurodė, kad išgėrė pusę 0,7 l talpos. Viskis buvo spintelėje virtuvėje. Po 10 min. išgirdo skambutį į duris. Teismo posėdyje jau nurodė, kad išgėrė viskio dvi stiklines, tai galėjo būti nuo 300 iki 400 g. Taigi kaltinamasis keitė parodymus ir dėl automobilio vairavimo fakto, ir dėl suvartoto alkoholio rūšies (policijos pareigūnams nurodė gėręs alų, galbūt spiritą, apklaustas tyrėjo – jau viskį), ir dėl jo kiekio (iš pradžių dvi stopkes, vėliau – jau dvi stiklines).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, teismas negali vertinti jo parodymus kaip teisingus. Pažymėtina, kad 2024 m. spalio 21 d. jis atsisakė duoti parodymus, juos davė tik spalio 23 d., jau apgalvojęs ir priderinęs savo versiją prie aplinkybių ir bylos medžiagos. Teismui neįtikinamas kaltinamojo paaiškinimas, kad asmuo, grįžęs namo blaivus, net nenusirengęs lauko drabužių pirmu veiksmu ėmė gerti alkoholį.

Antra, visiškai neįtikinama kaltinamojo pateikta versija, kad jis suvartojo beveik pusę 0,7 litro talpos alkoholio per kelias minutes. Kaltinamasis teisme teigė, kad grįžęs jis namuose prabuvo apie 10 minučių, per tą laiką išgėrė dvi stiklines viskio. Objektyvūs bylos duomenys paneigia, kad jis galėjo išbūti namuose tokį laiko tarpą. Bendrajame pagalbos centre fiksuota liudytojo K. P. skambučio pradžia 18.30 val. (t. 1, b.l. 9). Iš šio pranešimo BPC apžiūros protokolo ir garso įrašo matyti, kad pranešėjas nuo skambučio pradžios kalbėjosi su BPC operatore, o po to su policijos pareigūnais – iš viso apie 6 minutes. BPC garso įrašo 4,45 min. jis praneša pareigūnams, kad automobilis „Toyota Prius“ įvažiavo į privačią teritoriją, o 4,51 min. praneša, kad įvažiavo į privatų kiemą (duomenys neskelbtini). Taigi automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas prisiparkavo savo namo kieme anksčiausiai 18.35 val. Įvertintina, kad vairuotojas turėjo atlikti tam tikrus veiksmus: išjungti automobilio variklį, išlipti iš automobilio, susirasti raktus, atsirakinti namus, kas irgi galėjo užtrukti 1-2 minutes. Iš policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad 18.40.12 pareigūnas jau skambina į J. P. buto duris, o šis 18.40.27 val. atidaro savo buto duris. Vadinasi, namuose po automobilio vairavimo J. P. galėjo prabūti ne daugiau kaip 3-5 minutes. Teismo posėdyje liudytojas M. G. nurodė, kad kai pranešėjas jiems nurodė, jog automobilis „Toyota Prius“ įvažiavo į uždarą teritoriją, jie jau buvo ties Rimi („L“ pr. (duomenys neskelbtini), kur yra įsukimas į „B“ g. iš „L“ pr.) Pagal maps.lt duomenis atstumas iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kotedžų kiemą yra apie 300-350 m. Pareigūnas patvirtino, kad nuo tos sankryžos prie kaltinamojo namo durų jis atsidūrė ne ilgiau kaip per penkias minutes. Policijos pareigūnas M. G. 2024 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad važiuodami „B“ gatve, matė, kaip užgesta „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniai žibintai, po ko jis peršoko per privačios teritorijos tvorą ir nuėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, eidamas matė, kad toje vietoje, kur užgeso automobilio žibintai, stovi būtent „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu J. P. policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad jis grįžo namo prieš pusvalandį. Kaip matyti iš body kameros vaizdo įrašo, J. P. atidarė duris pareigūnams vis dar vilkėdamas viršutinę berankovę striukę – lauko drabužį. Jis ją nusivelka tik pokalbio su pareigūnu metu (2,46 įrašo minutę). Vėliau, kai pareigūnas paprašo jo apsirengti striukę ir išeiti į lauką, vėl apsivelka tą pačią berankovę striukę. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. P. dar buvo ir su lauko batais. Kaip matyti iš vaizdo įrašo pareigūnas nurodė J. P., kad jis namo grįžo tik prieš minutę ar dvi. Kaltinamojo išvaizda leidžia tikėti šiuo teiginiu, nes nėra priežasties dešimt minučių būti namuose su lauko rūbais.

Gynėja vertino, kad būdamas nevalgęs J. P. išgėrė apie 400 g stipraus alkoholinio gėrimo, todėl jo organizmas per 30 minučių pasiekė alkoholio koncentracijos piką, o po to pradėjo mažėti, todėl alkoholio koncentracija antro matavimo metu buvo sumažėjusi nuo 2,16 promilių iki 1,92 promilių. Teismas vertina, kad tokia išvada prieštarauja specialisto M. B. parodymams ir bylos faktinėms aplinkybėms. Kaip minėta aukščiau, kaltinamasis į namus galėjo įeiti anksčiausiai 18.35 val., pirmas jo matavimas alkotesteriu įvyko 18.54 val. Taigi nuo alkoholio vartojimo, jei tikėti, kad tai buvo pirmas veiksmas, kurį padarė kaltinamasis įžengęs į namus, iki jo tikrinimo alkotesteriu praėjo tik 19 minučių (18.54-18.35 val.), o ne pusvalandis. Vadinasi, net jei kaltinamojo alkoholio koncentracija didėjo mediciniškai ištirtu didžiausiu įmanomu greičiu, dar mažiausiai 11 minučių po pirmojo patikrinimo ši koncentracija turėjo kilti, ir pradėti kristi ne anksčiau nei 19.05 val. Antro tikrinimo metu po 20 min. (19.14 val.) J. P. nustatyta 1,92 promilių alkoholio koncentracija, taigi ji sumažėjo 0,24 promilėmis. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad vidutiniškai per 1 valandą alkoholio koncentracija mažėja vidutiniškai apie 0,15 promilėmis, literatūroje maksimaliai – 0,35 promilėmis. Jei tikėti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis apie alkoholio suvartojimą jam alkoholio koncentracija sumažėjo 0,24 promilėmis per 9 minutes, nors tokie alkoholio skaidymo rezultatai galimi anksčiausiai po valandos. Iš pareigūnų body kamerų įrašų matyti, kad J. P. ilgai vengė pasitikrinti blaivumą, kelis kartus tik imitavo pūtimą, niekaip „negalėdamas“ atlikti jo teisingai, pūsti pakankamai ilgai, ir tik pareigūnui primygtinai nurodžius, kad tai bus įvertinta kaip vengimas tikrintis blaivumą ir prilyginta sunkiam girtumo laipsniui, atliko blaivumo testą alkotesteriu. Toks akivaizdus delsimas ir laiko tempimas yra prasmingas tik tuo atveju, jei asmuo delsdamas tikisi, kad alkoholio koncentracija per užtemptą laiką mažės. Jei J. P. būtų tik prieš kelias minutes suvartojęs alkoholį, taip elgtis nebūtų jokios prasmės, nes alkoholio koncentracija nukėlinėjant patikrinimo momentą tik didėtų. Apibendrindamas teismas vertina, kad byloje paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis alkoholį suvartojo tik grįžęs namo, o transporto priemonę vairavo blaivus. Priešingai jo nustatyti alkoholio koncentracijos rodmenys juos vertinant kitų ištirtų domenų kontekste pagrindžia, kad alkoholio vartojimo faktas įvyko prieš transporto priemonės vairavimą.

Tokią išvada grindžia ir specialisto M. B. parodymai. Jis parodė, kad neblaivumo požymiai pasijaučia tik po kelių minučių po alkoholio suvartojimo ir jie stiprėja didėjant alkoholio koncentracijai. Vadinasi, jei kaltinamasis būtų suvartojęs alkoholį vos prieš kelias minutes iki kol atidarė duris policijos pareigūnams, neblaivumo požymiai dar neturėtų būti akivaizdūs. Tuo tarpu pareigūnai M. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad duris atidarė neblaivus asmuo: nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Iš body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnui pradėjus bendrauti su duris atidariusiu M. G., jo reakcijos ir judesiai, kalbėjimas sulėtinti. Pareigūnas J. S. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamojo neblaivumas buvo akivaizdus. Nors kaltinamasis tvirtino, kad liudytojo K. P. nurodytas jo vairavimo būdas, asmens laikysena vairuojant, mieguistumas, kurie sudarė pagrindą jį įtarti neblaivumu, buvo dėl nuovargio, nemigos, teismas pažymi, kad neblaivumo požymiai buvo stebimi ir J. P. bendraujant su pareigūnais. Pareigūnų išsakytos pretenzijos dėl galimo nusikaltimo padarymo bet kam turėtų kelti stresinę situaciją, kuri asmenį suaktyvintų ir nuovargio požymius eliminuotų. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad alkoholio suvartojimo faktas buvo ankstesnis, nei J. P. įžengė į namus, ir jis vairavo transporto priemonę jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis alkoholį gėrė grįžęs namo laiko tik jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaivios būsenos, kai alkoholio koncentracija viršija 1,51 promiles.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis J. P. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau per 1 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebaustas administracine tvarka, tačiau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonės vairavimą neblaiviam), vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindu (t.1 b.l. 57-59, 65-69). Kaltinamasis dirba, yra vedęs, išlaiko vaikus. Teismas nenustatė J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Kadangi J. P. dirba, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina mažesnė bauda nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL, maksimali, maksimali - 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.), uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.) ir dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

J. P. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismo vertinimu skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir pritaikius baudžiamąją priemonę uždraudžiant 2 metus vairuoti transporto priemones, vėl automobilį vairavo neblaivus, kai nuo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pabaigos buvo praėję tik 8 mėnesiai. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 21 d., kai J. P. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas (t.1, b.l. 80-81).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, registruotas ne kaltinamojo vardu, o jo sutuoktinės V. P..

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis J. P. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Nors automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užregistruotas tik V. P. vardu, jis buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių J. P. ir V. P. nuosavybė. Preziumuojama, kad turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas ar automobilis priklausytų V. P. asmeninės nuosavybės teise byloje nėra. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir priklauso bendrai sutuoktiniams, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 3 940 Eur (su PVM) (b. l. 28), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – J. P. ir jo sutuoktinei V. P. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys).

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavimas transporto priemonės tokios būsenos gali sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik kaltinamajam, bet ir aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, tai ne pirmas vairavimo neblaiviam atvejis, J. P. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. P. 2024 m. spalio 21 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. CD diskas ir USB laikmena su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamojo gynėja pateikė tesmui teisinių paslaugų ataskaitą, sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos kaltinamasis už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur, prašė jas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. atžvilgiu priimtas ne išteisinamasis, o apkaltinamasis nuosprendis, prašymas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo kaltinamajam atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. P. (J. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL, tai yra 4 000 (keturių tūkstančių) eurų baudą.

J. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiksuojant V. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ spraipsniu, J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 (vienerių) metų jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti AB Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones J. P. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 21 d.

J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Netenkinti J. P. gynėjos prašymo priteisti kaltinamojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iš valstybės.

CD diską ir USB laikmeną su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. P., kad 4 000 Eur bauda per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-1413-369/2025), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.