Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-42/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2-42/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
I. T., A. T., V. G.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-42/2011Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį civilinėje byloje pagal ieškovų I. T., A. T. ir V. G. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei bankas SNORAS ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus žemės grupė“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai I. T., A. T. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB bankas SNORAS ir BUAB „Vilniaus žemės grupė“, prašydami pripažinti negaliojančiais tarp ieškovų ir atsakovo AB bankas SNORAS 2006 m. gruodžio 1 d. sudarytas tris laidavimo sutartis. Nurodė, kad ginčas yra turtinis, tačiau ieškovai pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jie yra ieškovai UAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto byloje, kurioje nagrinėjami visi bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai ir (ar) neturtiniai reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2010 m. liepos 30 d. kiekvienam sumokėti po 39 540 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bankroto bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys, tačiau nagrinėjamu atveju, nors ieškovai vienu iš atsakovų nurodė bankrutuojančią įmonę, jų reikalavimas nukreiptas kitam atsakovui, todėl bankrutuojančiai įmonei joks turtinis reikalavimas nėra reiškiamas. Teismo vertinimu, ieškovai klaidingai ieškinyje nurodė, kad jie nuo žyminio mokesčio yra atleisti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovo AB bankas SNORAS buvo sudarytos trys atskiros laidavimo sutartys, kurias ieškovai ir ginčija. Ieškovai, paduodami ieškinį bendrai, veikia kaip procesiniai bendrininkai, tačiau jų bendrininkavimas nėra privalomas, kadangi kiekvienas jų reikalavimas atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalyku, t. y. visi ieškovai atskirai galėtų reikšti atskirą ieškinį, kuriame turėtų nurodyti ir ieškinio sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė 14 560 434,62 Lt ieškinio sumą, todėl žyminis mokestis sudaro 30 000 Lt, o jį indeksavus – 39 540 Lt. Kadangi ieškovai ginčija tris atskiras laidavimo sutartis, teismo vertinimu, kiekvieno iš ieškovų mokėtina žyminio mokesčio suma yra 39 540 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas I. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimu ir taikymu. Ieškovas nagrinėjamu atveju pareiškia turtinį reikalavimą ir dėl to ginčų nėra. Be to, šis reikalavimas pareiškiamas bankrutavusios UAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto byloje ir tai grindžiama Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl, apelianto nuomone, yra abi būtinos sąlygos taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškovų atžvilgiu.

2. Jeigu laikyti, kad ieškovai nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo minėtu pagrindu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žyminio mokesčio dydis yra 39 540 Lt ir kiekvienas iš ieškovų privalo mokėti po 39 540 Lt žyminį mokestį. Bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti 30 000 Lt ir ši maksimali žyminio mokesčio suma negali būti indeksuojama CPK 82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes žyminis mokestis turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas procentais. Teismas, įpareigojęs kiekvieną iš ieškovų susimokėti po 39 540 Lt žyminį mokestį, neatkreipė dėmesio į tai, kad tas pats teismas (ir teisėjas) nelaikė AB bankas SNORAS ieškinio trūkumu tos aplinkybės, kad AB bankas SNORAS ieškinys dėl 14 560 434,62 Lt priteisimo iš I. T., A. T. ir V. G. buvo apmokėtas bendru 39 630 Lt žyminiu mokesčiu, kai atsakovų toje byloje bendrininkavimas taip pat nebuvo privalomas, kiekvienas jų prieš banką atsako atskiros laidavimo sutarties pagrindu ta pačia apimtimi ir kiekvieno jų atžvilgiu yra galimas atskiras ieškinys dėk tokios pačios sumos priteisimo. Remiantis skundžiamos nutarties logika, tai ir minėtoje byloje AB bankas SNORAS turėjo sumokėti po 39 630 Lt žyminį mokestį kiekvieno iš atsakovo atžvilgiu, o ne bendrai. Ginčo suma yra 14 560 434,62 Lt ir tik nuo jos gali būti skaičiuojamas žyminis mokestis ir tik vieną kartą. Ieškovai nagrinėjamoje byloje yra bendraieškiai dėl 14 560 434,62 Lt dydžio prievolės pagrindų nuginčijimo, kaip ir solidarūs bendraatsakovai dėl 14 560 434,62 Lt skolos priteisimo kitoje civilinėje byloje pagal AB bankas SNORAS ieškinį, todėl tiek nagrinėjamoje, tiek kitoje civilinėje byloje turtinis ginčas yra ir gali būti įvertintas tik 14 560 434,62 Lt dydžio suma, bet ne tris kartus daugiau, t. y. 43 681 303,86 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą

CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis, sudarytas tarp jų ir AB bankas SNORAS, atsakovais nurodė AB bankas SNORAS ir BUAB „Vilniaus žemės grupė“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors ieškovai vienu iš atsakovų nurodė bankrutuojančią įmonę, jų reikalavimas nukreiptas kitam atsakovui, todėl bankrutuojančiai įmonei joks turtinis reikalavimas nėra pareikštas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Vilniaus žemės grupė“ procesinis statutas atitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Dėl maksimalaus žyminio mokesčio dydžio indeksavimo

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio sumą – 14 560 434,62 Lt, nustatė, kad mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra 30 000 Lt, tačiau pažymėjo, kad jis turi būti indeksuojamas vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, todėl sprendė, kad žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje sudaro 39 540 Lt. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt. Pažymėtina, kad pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, atmeta apelianto argumentą, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas maksimalus žyminio mokesčio dydis negali būti indeksuojamas CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-424/2009).

Dėl žyminio mokesčio dydžio

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovų bendrininkavimas nėra privalomas, sprendė, kad kiekvienas iš jų turi sumokėti maksimalaus dydžio žyminį mokestį, todėl nustatė ieškovams terminą kiekvienam ieškovui sumokėti po 39 540 Lt žyminį mokestį. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutiko. Kadangi AB bankas SNORAS ieškinys laiduotojams (ieškovams šioje civilinėje byloje) dėl 14 560 434,662 Lt skolos priteisimo buvo apmokėtas 39 630 Lt žyminiu mokesčiu, apelianto nuomone, ieškovų ieškinys atsakovui taip pat turi būti apmokėtas bendru žyminiu mokesčiu, o ne kiekvieno ieškovo atskirai.

Bylos duomenimis, tarp BUAB „Vilniaus žemės grupė“ ir AB bankas SNORAS buvo sudaryta kreditavimo sutartis. BUAB „Vilniaus žemės grupė“ įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovų laidavimu, t. y. AB bankas SNORAS su kiekvienu iš ieškovu sudarė atskiras laidavimo sutartis. Ieškovai bendrai kreipėsi į teismą, prašydami minėtas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Kai keli ieškovai reiškia kelis turtinio pobūdžio reikalavimus vienam atsakovui, būtina nustatyti kokio dydžio žyminį mokestį jie turi sumokėti. Šios civilinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai (laiduotojai) pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis po to, kai kredito davėjas AB bankas SNORAS kreipėsi į teismą, prašydamas iš kredito gavėjo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ laiduotojų (ieškovų šioje byloje) solidariai priteisti 14 560 434,62 Lt įsiskolinimą (b. l. 27-30). Pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, laiduotojai, kurie nagrinėjamoje byloje yra ieškovai, netektų prievolės solidariai įvykdyti kredito gavėjo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ prievolių pagal kreditavimo sutartį, t. y. būtų nuginčytas jų turtinės prievolės egzistavimas. Turtinės prievolės dydis šiuo atveju yra 14 560 434,62 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atskiromis laidavimo sutartimis buvo užtikrintas vienos kreditavimo sutarties tinkamas įvykdymas. Kredito davėjas AB bankas SNORAS laiduotojams pareikštą turtinį reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo kildina iš šioje byloje ieškiniu ginčijamų laidavimo sutarčių ir įsiskolinimą prašo priteisti solidariai iš laiduotojų. Tuo atveju, jeigu teismui priėmus laiduotojų ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir bylą išnagrinėjus iš esmės būtų visiškai ar iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai, dėl to nebūtų galima visiškai ar iš dalies patenkinti jų atžvilgiu kredito gavėjo AB bankas SNORAS pareikšto ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo reikalavimų. Minėta, kad AB bankas SNORAS pareikšto ieškinio laiduotojams, kurie yra solidariai atsakingi kredito davėjui, suma yra 14 560 434,62 Lt. Kadangi ginčijamomis laidavimo sutartimis buvo laiduojama už kredito gavėjo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ prievolių pagal kreditavimo sutartį, iš kurios kredito davėjas kildina laiduotojams 14 560 434,62 Lt reikalavimą, tinkamą įvykdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų šioje byloje pareikšto ieškinio, kuriuo jie prašo pripažinti negaliojančiomis tris laidavimo sutartis, suma taip pat yra 14 560 434,62 Lt ir nuo šios sumos skaičiuotinas bendras žyminis mokestis iš visų ieškovų.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas kiekvieną ieškovą sumokėti po 39 540 Lt žyminį mokestį, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą, dėl ko skundžiama nutartis keistina, nustatant, kad ieškovai bendrai turi sumokėti 39 540 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieškovams teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį pasibaigė, ieškovams nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti ieškovams I. T., A. T. ir V. G. terminą iki 2011 m. vasario 25 d. sumokėti 39 540 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties litų) žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.“

Teisėjai Konstantinas Gurinas Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė