- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-2352-917/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66130-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro M. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
N. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jurbarke, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. A. 2017 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 21.52 val. Kaune, važiuodamas Gvazdikų, Seniavos pl. gatvėmis, kryptimi link Veiverių pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 127 reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija (nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio) bei važiuodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į griovį, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio keleiviui R. Ž. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis N. A. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-19 su kaimynu R. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus – alų, namuose adresu Kaunas, Gvazdikų g. 12. Šiuo adresu tiek jis, tiek R. Ž. nuomojo kambarius gyventi. Pritrūko alaus, sėdo į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo link parduotuvės „Šilas“, esančios Seniavos plente. Jis vairavo automobilį, o R. Ž. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. V. S. plentu, apie 21.50 val. automobilį sumėtė, automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavo į griovį. Labai greitai įvykio vietoje pasirodė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė 2,69 promilės girtumą. Tiek jis, tiek R. Ž. buvo išvežti į LSMUL Kauno klinikas. Automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai, su kuria dėl žalos atlyginimo sutarė gera valia. Dėl savo elgesio labai gailisi. Pripažįsta, kad serga, dėl to pakeitė gyvenamąją vietą, kad neturėtų kontakto su piktnaudžiaujančiais alkoholiu asmenimis, lanko anoniminių alkoholikų būrelį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
- 2017-12-20 Kauno apskrities VPK KP NVRS specialistės A. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2017-12-19 apie 21:52 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Seniavos pl., važiuojant link kapinių, nuo kelio į griovį nuvažiavęs automobilis, vairuotojas ir keleivis prispausti, iš pažiūros atrodo neblaivūs. Patruliams atvykus į įvykio vietą buvo rastas Audi A3 automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio į griovį, jame buvę žmonės jau buvo ištraukti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei greitosios medicinos pagalbos brigados buvo vietoje. Paaiškėjo, kad automobilį AUDI vairavo N. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurį GMP brigada Nr. 1505 dėl sužalojimų išvežė į Kauno klinikas. Kartu važiavęs R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) po apžiūros GMP brigados Nr. 1507 taip pat buvo išvežtas į Kauno klinikas. Automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusiam N. A. įvykio vietoje buvo nustatytas sunkus girtumas 2,69 promilių su prietaisu Alcotest „Drager“ Nr. 7510 ARKB0333 (b. l. 1);
- 2017-12-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Jos metu nustatyta, kad kelių eismo įvykis įvyko Kaune, Seniavos pl. 81, Automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, aprašyti kelio duomenys (b. l. 6-7);
- 2017-12-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, užfiksuoti ir aprašyti transporto priemonės išoriniai sugadinimo požymiai (b. l. 8-9);
- 2017-12-19 eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad nubraižyta schema, kurioje užfiksuota transporto priemonės automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta kelyje po eismo įvykio (b. l. 10);
- 2017-12-19 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 355, iš kurio matyti, kad transporto priemonė – automobilis Audi A3, valst. Nr. GRA 67, kurios po eismo įvykio deformuotas visas kėbulas, vilkiku priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 15);
- 2018-01-04 liudytojos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-12-19 apie 21.50 val. su automobiliu Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune važiavo nuo J. P. g. Seniavos pl. link Veiverių pl., kai ties Seniavos pl. 81 pamatė, kad priekyje jos važiavęs automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje pradėjo vinguriuoti. Nežino, kodėl automobilis pradėjo taip važiuoti, nes kelio danga nebuvo slidi, tiesiog šlapia. Audi A3 automobilis tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį. Pravažiavusi tą automobilį ji sustojo, pamatė, kad prie Audi A3 automobilio sustojo kitas pro šalį važiavęs automobilis. Tuomet ji apsisuko ir grįžo prie eismo įvykio vietos. Matė, kad iš Audi A3 automobilio plūsta dūmai, kadangi Audi vairuotojas buvo nuspaudęs akseleratoriaus pedalą bei greičiausiai, kad norėjo išvažiuoti. Kadangi prie Audi A3 automobilio nuėjo vaikinas iš sustojusio BMW markės automobilio, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie eismo įvykį ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. Žino, kad Audi A3 automobilyje buvo du vyrai. Automobilį vairavo pliktelėjęs vaikinas, o keleivio vietoje sėdėjo stambesnis vyriškis (b. l. 17);
- 2018-01-02 liudytojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-12-19 su automobiliu BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Seniavos pl. važiavo nuo Bitininkų g. link Seniavos kapinių, kai ties Seniavos pl. 81 pamatė nuo kelio į griovį nuvažiavusį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto sustojo, girdėjo, kad automobilio Audi A3 akseleratoriaus pedalas buvo pilnai nuspaustas. Kadangi variklio garsas buvo iki ribotuvo, iš po automobilio variklio dangčio sklido daug dūmų. Priėjo prie automobilio ir pabeldė į langą. Pradarius vairuotojo duris pamatė prie vairo vyriškį, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo akivaizdžiai neblaivus. Ne ką mažiau blaivus buvo ir keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Vyriškiams pasakė, kad kelionė baigta ir užgesintų automobilio variklį. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis išvažiavo. Vairuotojas ir keleivis buvo labai panašūs, kuris buvo kuris nepamena (b. l. (b. l. 20);
- 2018-12-27 liudytojos I. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji yra automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Automobilį įsigijo 2017-05-02. Pati automobilių nevairuoja, teisės vairuoti transporto priemones neturi. Nuo įsigijimo dienos jos automobiliu naudojosi sūnus N. A.. Pati gyvena ir dirba Vokietijoje. 2017-12-20 iš buvusios savo sūnaus draugės Aušros sulaukė žinutės, kad sūnus pateko į eismo įvykį. Aplinkybių kaip įvyko eismo įvykis nežino, su sūnumi po eismo įvykio nebendravo. Žino, kad eismo įvykio metu automobiliu važiavo jos sūnus ir jo draugas. Draugo nepažįsta. Nežino, kuris iš jų vairavo automobilį. Jokio pobūdžio turtinių pretenzijų dėl sukelto eismo įvykio padarinių savo sūnui neturi (b. l. 22);
- 2018-03-29 liudytojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad kartu su N. A. nuomojo namą adresu, Kaunas, Gvazdikų g. 12. 2017-12-19 kartu gėrė alų. Išgėrė penkis plastinius butelius vieno litro talpos apie 6 proc. stiprumo alaus. N. A. buvo susipykęs su savo drauge, buvo nervuotas, norėjo dar išgerti. Kadangi nuo 22 val. alkoholio prekyba draudžiama, norėjo spėti nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti dar alaus. Abu sėdo į N. A. automobilį Audi S3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo N. A., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo stipriai neblaivus, sunkiai kažką atsimena. Nežino kaip ir kodėl įvyko eismo įvykis. Pamena, kad tą vakarą buvo pašalę, galėjo būti slidu. Pamena, kad kai šiek tiek prasiblaivė, tai pamatė, kad guli LSMUL Kauno klinikose. Iš Kauno klinikų tą pačią dieną buvo išleistas namo. Keletą dienų po įvykio skaudėjo dešinį petį ir dešinės rankos nykštį. Skaudamas vietas tepė gydomuoju tepalu ir skausmas išnyko, todėl N. A. dėl sveikatos sužalojimo pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Jam buvo išaiškinta teisė, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo kompaniją (b. l. 26);
- 2018-03-29 Kauno apskrities VPK KPV nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo V. O. nutarimu R. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 27);
- 2018-02-09 – 2018-02-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyraius specialisto išvada Nr. G501/2018(02) R. Ž. konstatuota dešinio peties sumušimas, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje blauzdoje, dešinės plaštakos II piršto proksimalinės falangos bazės lūžis, dėl kurio R. Ž. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38);
- 2017-12-28 – 2018-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 13037/2017(01), iš kurios matyti, kad su N. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 ‰ promilių etilo alkoholio (b. l. 50);
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Kaltinamasis N. A. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo 2017 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 21.52 val. Kaune, važiuodamas Gvazdikų, Seniavos pl. gatvėmis, kryptimi link Veiverių pl., vairavo transporto priemonę, Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija. Pagal specialisto išvadą jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. N. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
BK 281 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis N. A. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t. y. Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, kuris numato, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>“ bei Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, kuris numato, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“.
Dėl minėtų kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nukentėjusiojo R. Ž. sužalojimo faktas patvirtintas ne tik kaltinamojo parodymais, paties nukentėjusiojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir specialisto išvada, patvirtinančia nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. Ž. padarymo faktą eismo įvykio metu. Esant pasekmei – nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo su N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 57-58), dirbantis (b. l. ), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare buvo gydomas du kartus laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. (b. l. 56), Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje registruotas, nuo 2010-07-09 įrašytas į priežiūros / dispanserinę grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 52), dėl psichiatrinio gydymo registruotas Pilėnų sveikatos priežiūros centre (b. l. 57). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-03-14 specialisto išvada Nr. 93TPK-322/2018 konstatuojama, kad N. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 61).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu N. A. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo baudos mokėjimą išdėstyti per kuo ilgesnį terminą (b. l. 62-65).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį kaltinamajam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog N. A. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,44 ‰ promilės), vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkai sutrikdyta kito asmens sveikata. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos kraujyje buvo nustatytas 2,44 ‰ promilių girtumas, į tai, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas žmogus, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas N. A., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Audi S3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamojo motinai I. A. (b. l. 69), tačiau pastaroji nurodė, kad pati automobilio nevairuoja, teisės vairuoti transporto priemones neturi, gyvena Vokietijoje, nuo įsigijimo dienos jos automobiliu naudojosi sūnus N. A. (b. l. 22). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamojo motinai priklausančios transporto priemonės, kuria išimtinai naudojosi tik kaltimasis – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią.
Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
N. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmes:
pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas apėmimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 63 MGL (2372,58 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. A. paskirti 42 MGL dydžio, t. y. 1581,72 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 72 ct) baudą.
Įpareigoti N. A. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Skirti N. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti I. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.