Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei L. R. dėl nepilnamečio vaiko su tėvu bendravimo tvarkos nustatymo ir vaiko išduotame gimimo liudijime pavardės pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. R., atsikirsdamas į ieškinį, pateikė priešieškinį, kuriuo sutinka, kad nepilnamečio sūnaus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietą būtų nustatyta su vaiko motina L. R., pagal jos gyvenamąją vietą ir būtų iš jo priteistas vaikui kas mėnesį po 150 eurų materialinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad J. R. išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis disponuoja jo motina L. R. uzufrukto teisėmis, reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmesti.

Nustatyti vaiko su tėvo bendravimo tvarką sekančiai:Šalys sutaria, kad sūnus J. bus auklėjamas bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralės normų; M. R. su sūnumi J. bendrauja paimant jį iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. ryto ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. vakaro; M. R. turi teisę vieną kartą per savaitę (bet kurią savaitės dieną pasirinktinai), iš anksto įspėjęs L. R., paimti sūnų J. iš jo lavinimo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią iki 20 val. Apie tai, kad sutartą dieną nepaims sūnaus iš jo lavinimo įstaigos, M. R. įspėja L. R. tą pačią dieną iki sūnus baigs užsiėmimus lavinimo įstaigoje;M. R. kasmetinių švenčių ir atostogų laikotarpiu su sūnumi J. bendrauja tokia tvarka:M. R. turi teisę du kartus per kalendorinius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 14 kalendorinių dienų (ištisai arba dalimis), derindamas savo atostogas su vaiko mokyklinių atostogų metu. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas įspėja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas; M. R., įspėja vaikų mamą prieš dvi kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais 18 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną 17 val.:

sekmadienį ir pirmadienį Šv. Velykų dienomis, poriniais metais;gruodžio 24 – ąją, 25 – ąją ir 26 – ąją – Kalėdų laikotarpio dienomis, neporiniais metais.Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakarėse ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų.Tėvo gimimo dieną, taip pat tėvo dieną, vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su antru ir ketvirtu kalendorinio mėnesio savaitgaliu; Abu tėvai turi derinti bendravimą su sūnumi, sūnaus ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu;Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu; Sprendžiant dėl sūnaus bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus;Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio rėžimui.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė priešieškinį palaikė ir nurodė, kad sūnaus Jokūbo gimimo liudijime nurodyta pavardė R. pagal motinos L. R. pavardę. Kadangi jis yra biologinis vaiko tėvas prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus J. gimimo liudijime nurodytą ieškovės pavardę R. į atsakovo pavardę R.

Išvadą teikiančios institucijos Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas R. J. savo išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu turėtų būti maksimalus, vaikui iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas ne mažesnis kaip 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinamas dalinai.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad šalys turi nepilnametį sūnų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su ieškove. Ieškovės atstovės ir institucijos teikiančios išvadą atstovo paaiškinimais, vaiko tėvas M. R. nesidomi savo vaiko auklėjimu ir vystimusi. Atsakovas su vaiku nebendrauja, neteikia išlaikymo.

Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, J. R. gyvenamoji vieta nustatytina pas motiną, nes nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su motina ir yra prie jos daugiau prisirišęs. Pagal VTAS išvadą nepilnametis vaikas yra tinkamai motinos prižiūrėtas, gyvena ieškovės tėvų name su patogumais (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko gyvenimas su motina neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.174 str.).

Atsakovas būdama nepilnamečio sūnaus J. R. tėvas privalo teikti materialinį išlaikymą. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 400 Eur. Toks orientacinis kriterijus nustatytas LR CK 6.641 str. Kadangi abiejų tėvų turtinė padėtis yra nevienoda, todėl kiekvienas iš jų turi teikti nevienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 str. 1d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punktų nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį (atsakovo darbo užmokestis yra apie 1900 Eur.) vaiko amžių, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, darytina išvada, kad ieškovės prašoma 200 Eur išlaikymo suma atsakovui pagal jo turtinę padėtį nėra per didelė, todėl priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki ginčo šalių sūnaus J. R. pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio J. R. atstovė L. R. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, taip pat vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-278/2010).

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, nurodyta 1 MMA suma vienam vaikui iš esmės yra protingo dydžio, įvertinus šalies ekonominę situaciją bei teismų praktiką vaikų išlaikymo klausimu, tokio dydžio suma yra būtina bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl priteistinas iš tėvo nepilnamečiui vaikui, tai yra kas mėnesį po du šimtus (200) eurų materialinis išlaikymas. Sumažintas išlaikymo dydis pažeistų mažamečio sūnaus interesus, ribotų jo galimybes ugdytis ir tapti visaverte asmenybe.

Kadangi atsakovas yra įsiskolinęs iki ieškinio padavimo dienos už keturis mėnesius vaikui materialinį išlaikymą iš atsakovo priteistina 800 Eurų įsiskolinimas, skaičiuojant po du šimtus eurų per mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.).

Kadangi atsakovas nevykdo reguliariai pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus, vaikui išlaikymas priteistinas teismine tvarka (LR CK 3.194 str.).

Nustačius ginčo šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo M. R. bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime klausimas. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju atsakovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaiko susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų Jokūbo auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitiktų jo interesų ar būtų pakenkta jo sveikatai. Bendravimo tikslas - dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kelias valandas ar dienas. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl tik minimalus bendravimas su vaiku kelias valandas, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje - gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau - į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiais, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas sūnui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui, gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi (CK 3.170 str. 4 d.). Tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas tėvo bendravimo su vaiku klausimas darbo dienomis, savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų dienomis ir kt. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su sūnumi, t. y. kiekviena iš šalių iš esmės sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) su sūnumi bendrautų maksimaliai. Todėl, nesant duomenų, kad maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai ar neatitiktų Jokūbo individualių interesų dėl jo sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, priimtinesnė atsakovo prašoma nustatyti bendravimo ir auklėjimo tvarka, kadangi ji daugiau užtikrina tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir priežiūroje. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su sūnumi darbo, poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Ieškovė nesutiko, kad atsakovas be jos rašytinio sutikimo atostogų laikui išsivežtų vaiką į užsienio valstybę, todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarką, atsakovui nesuteiktina tokia galimybė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismo sprendimu nustatytina atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka su nedidelėmis korekcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui esant ugdymo įstaigoje, nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką nurodytina, kad sūnų grąžina į motinos gyvenamą vietą tėvas M. R. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai (CK 3.170 str., 3.175 str.).

Teisiniai argumentai dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 str. Šio straipsnio 1 d. ir 2 d. konstatuoja, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jeigu tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesutarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. LR CK 3.167 str. 4 d. nurodo, kad vaiko vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės (2016-12-20 įsakymo Nr. 1R-334).

Atsakovo prašymas dėl vaiko pavardės pakeitimo prieštarauja nurodytomis Įstatymo nuostatomis ir taisyklėmis. Įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad vaikui turi būti suteikta tik tėvo pavardė. 2016-12-29 notariškai patvirtintu sutikimu, atsakovas pripažino tėvystę, šalių bendru sutarimu, sutiko dėl vaikui pavardės įrašymo. Dėl nurodyto pagrindo jokio ginčo nebuvo ir šiuo metu jo nėra. Vaiko gimimo liudijime atsakovas įrašytas, kaip vaiko tėvas, jam nepageidaujant ir sutinkant, kad vaiko pavardė būtų įrašyta – kaip motinos pavardė. Nurodytos aplinkybės atitinka LR CK 3.167 str. nuostatoms bei atitinka Jungtinių Tautų teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtintai vienai iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Šiuo metu, kaip nurodė ieškovės atstovė vaiko pavardė R. yra nurodyta jam išduotame pase, vaiko sveikatos raidos istorijoje, ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir kitur. Taigi šiuo atveju, pavardės keitimas tik pareikalautų laiko ir papildomų išlaidų.

Taigi sprendžiant, teismas mano, kad vaikas nuolatos gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir išlaiko, neišskiriant jo pavardės iš dabartinės vaiko šeimos ir jį supančių ir juo besirūpinančių šeimos asmenų, motinos bei vaiko interesą turėti bendrą pavardę ir užtikrinti vaiko teises į šeimos ryšius. Prašymas dėl J. R. pavardės pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes vaiko identiškumas nėra pažeistas.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas LR CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Jeigu ieškinys ir priešieškinis patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 72 Eur ((200 Eur ) x 12 x 3 proc.) žyminio mokesčio už ieškovės pareikštą ir tenkintą turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo 100 eurų už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies iš ieškovės ir iš atsakovo proporcingomis dalimis valstybei priteistinos 33,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Valstybei priteistas išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kas mėnesį po du šimtus (200) eurų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės , periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išieškojimą pradedant nuo 2017-04-03. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. R..

Priteisti iš M. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui J. R., susidariusį už keturis mėnesius, skaičiuojant po 200 eurų per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso bendroje sumoje 800,00 eurų, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į L. R. banko sąskaitą, esančią Swedbank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pavedant jai tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

Šalys sutaria, kad sūnus J. bus auklėjamas bendru tėvų susitarimu, prisilaikant bendrų moralės normų; M. R. su sūnumi J. bendrauja paimant jį iš jo gyvenamosios vietos tik vaikui sulaukus trijų metų amžiaus, kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 10 val. ryto ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. vakaro; M. R. turi teisę vieną kartą per savaitę (bet kurią savaitės dieną pasirinktinai), iš anksto įspėjęs L. R., paimti sūnų J. iš jo lavinimo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie tai, kad sutartą dieną nepaims sūnaus iš jo lavinimo įstaigos, M. R. įspėja L. R. prieš vieną dieną anksčiau iki sūnus baigs užsiėmimus lavinimo įstaigoje ;M. R. kasmetinių švenčių ir atostogų laikotarpiu su sūnumi Jokūbu bendrauja tokia tvarka:M. R. turi teisę du kartus per kalendorinius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją ar kitą vietą 14 kalendorinių dienų (ištisai arba dalimis), derindamas savo atostogas su vaiko mokyklinių atostogų metu. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę vaiko tėvas įspėja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas; M. R., įspėja vaikų mamą prieš dvi kalendorines dienas, turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių išvakarėse atitinkamais metais 18 val. ir privalo parvežti į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val.:

sekmadienį ir pirmadienį Šv. Velykų dienomis, poriniais metais;gruodžio 24 – ąją, 25 – ąją ir 26 – ąją – Kalėdų laikotarpio dienomis, neporiniais metais. Tais metais, kai vaikas praleidžia Šv. Kalėdų laikotarpį su vienu iš tėvų, Naujųjų metų išvakarėse ir sausio 1 dieną jie praleidžia su kitu iš tėvų. Tėvo gimimo dieną, taip pat tėvo dieną, vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su antru ir ketvirtu kalendorinio mėnesio savaitgaliu; Abu tėvai turi derinti bendravimą su sūnumi, sūnaus ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu; Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu;

2.7. Sprendžiant dėl sūnaus bendravimo su bet kuriuo iš tėvų turi būti atsižvelgiama į vaiko valią ir norus;

2,8. Nustatyti tiek tėtis, tiek motina, priklausomai su kuriuo vaikas yra, turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio rėžimui.

Nustatyti, kad motina L. R. neturi teisės be tėčio M. R. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat nustatyti, kad tėtis M. R. neturi teisės be motinos L. R. išankstinio rašytinio sutikimo, gauto įstatymų nustatyta tvarka, išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos ribų.

Atsakovo M. R. priešieškinį dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo atmesti.

Sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo skubiai vykdytina.

Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei L. R. septynis šimtus penkiasdešimt (750) Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš L. R. M. R. du šimtus penkiasdešimt (250) eurų turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir vieną šimtą (100) eurų sumokėto valstybei žyminio mokesčio, viso bendroje sumoje 350 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. R. valstybei vieną šimtą septyniasdešimt du (172) Eur žyminį mokestį ir 23,84 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš L. R. dešimt (10) eurų valstybei turėtų pašto išlaidų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.