- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-712-569/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00840-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑449‑841/2015 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl neteisėtai įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. V. po ieškinio trūkumų šalinimo pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio; iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos išreikalauti A. V. vardu išrašytus pinigų išmokėjimo orderius ir piniginių pavedimų orderius už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 26 d. bei A. V. einamosios sąskaitos, esančios Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, išrašą už laikotarpį nuo 2004m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 23 d.; priteisti ieškovei R. V. iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 22 727,58 Eur ir 6 procentus procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 22 727,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi R. V. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl neteisėtai įgyto turto priteisimo laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovei terminas pašalinti ieškinio trūkumus buvo nustatytas du kartus, tačiau ieškovė iki 2015-04-30 nėra pašalinusi nurodytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį. Apeliantė teigia, kad 2015-03-09 patikslintu ieškiniu ir 2015-04-30 prašymu atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies pašalino 2014-11-11 bei 2015-02-26 teismų nutartyse nustatytus procesinio dokumento trūkumus. Patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. O prašyme dėl atleidimo nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies nurodė pagrindus, kodėl ji atleistina nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo – nurodė, kad yra ribotai darbinga, iš jos dideliu mastu antstolis vykdo išieškojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi nustatė ieškovei R. V. 10 dienų, nuo nutarties kopijos įteikimo, terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas vertino, jog pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Buvo nustatyti tokie trūkumai – ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo. Taip pat teismas sprendė, jog pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes ieškovė nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, prašydama atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio prašymo pagrįstumą. Dėl minėtos nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Šiaulių apygardos teismas 2015-02-26 nutartimi paliko skundžiamą 2014-11-11 nutartį galioti bei nustatė ieškovei 14 dienų terminą ištaisyti 2014-11-11 nutartyje nurodytiems trūkumams. Ieškovei trūkumų per nurodytą terminą nepašalinus, teismas 2015-03-13 nutartimi ieškovei nustatė dar vieną 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė dėl šios nutarties 2015-03-24 pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs apeliacinis teismas 2015-04-27 nutartimi skundžiamą 2015-03-13 nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes identiški ieškinio trūkumai jau buvo nurodyti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį ir jo priedus, turėjo spręsti ieškinio priėmimo ar atsisakymo priimti ieškinį klausimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio reikalavimas turi būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas. CPK 115 str. ir 138 str. įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kuriuo sudaryta galimybė besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ieškovą. Ieškovas, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.
Apeliantė teigia, kad 2015-03-09 patikslintu ieškiniu ir 2015-04-30 prašymu atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies pašalino 2014-11-11 bei 2015-02-26 teismų nutartyse nustatytus procesinio dokumento trūkumus. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Po Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2015-02-26 nutarties priėmimo ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio trūkumai liko nepašalinti, todėl ieškovei buvo nustatytas pakartotinis 10 dienų terminas trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu ir jo priedais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iki teismo nustatyto termino nepašalino ieškinio trūkumų. Nors ieškovė patikslino ieškinį, tačiau liko neaišku, kuo ieškovė grindžia pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė turėjo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti, kokiomis aplinkybėmis remiantis prašo priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 22 727,58 Eur sumą, tačiau patikslintame ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas yra abstraktūs ir netikslūs.
Kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas buvo susijęs su žyminio mokesčio sumokėjimu. Vadovaujantis CPK nuostatomis, kartu su ieškiniu turi būti pateikti duomenys, kad už jį yra sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, arba motyvuotas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 135 straipsnio 2 dalis, CPK 83 straipsnio 3 dalis, CPK 84 straipsnis). Kaip nurodoma teismų praktikoje, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2013). Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirminiu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, tačiau įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį (pajamų deklaracijos, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, šeimos narių sudėtį, išlaikytinių skaičių, nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę), teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė visos šiuo atveju mokėtinos žyminio mokesčio sumos nesumokėjo, o ieškovės pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, pažymos apie antstolės V. Š. kontoroje išieškomas skolas, išieškomų skolų likutį, pranešimas apie A. V. skolos dydį nėra pakankami įrodymai apie sunkią ieškovės finansinę būklę, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio trūkumas dėl žyminio mokesčio nėra pašalintas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.