Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7897-812/2018 pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro P. D. veiksmų suinteresuotiems asmenims P. D. ir R. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės vertinimu notarui pateikus, teismo leidimą, šis nedelsdamas privalėjo atlikti notarinį veiksmą – priimti ieškovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2018-05-16 teismo nutartyje konstatavus, kad pareiškėjas nepraleido termino už savo tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo negali būti kvestionuojama kitaip negu instancine tvarka. Joks teisės aktas nesuteikia notarui nepaisyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių.

10. Mano, kad skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pripažindamas, kad to paties teismo 2018-05-16 nutartimi konstatuotos aplinkybės neturi jokios reikšmės notarui, pažeidė Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, viršijo savo kompetencijos ribas. Nurodo, kad negali turėti ir neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad teismas išnagrinėja bylą dėl teismo leidimo išdavimo jau pasibaigus terminui priimti palikimą. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad išimtinai tik iki 2018-03-30 pareiškėja turėjo pateikti notarui teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu už tėvą po A. Š. mirties. Teikti dėl apylinkės teismo 2018-05-16 nutarties atskirojo skundo ji neturėjo pagrindo.

11. Pažymi, kad nepilnamečio vaiko mama, t.y. pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus siekdama už nepilnametį vaiką priimti palikimą. Pareiškėjos pasirinktas palikimo priėmimo įgyvendinimo būdas vertinant su vaiko interesų viršenybės principu sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais, palikimo priėmimo būdais, todėl mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta.

15. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja į notarą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, A. Š. toks terminas nebuvo atnaujintas. A. Š. įpėdinė R. D. nesutiko, kad A. Š. priimtų palikimą pasibaigus palikimo priėmimo terminui be kreipimosi į teismą, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimas privalėjo būti sprendžiamas teisme.

16. Kreipimasis į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo nelaikytinas palikimo priėmimu ir įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nesustabdo. Pareiškėja su sūnumi gyvena Anglijoje, nei mirusio J. Š., nei A. Š. turto nevaldė, jokių aktyvių veiksmų, susijusių su jų turto valdymu neatliko. Nesutinka, kad A. Š. priimtų palikimą praleidus trijų mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos nepilnamečio sūnaus A. Š. tėvo J. Š. tėvas A. Š., o (duomenys neskelbtini) mirė pats J. Š.. Po A. Š. mirties paveldėjimą priėmė R. D. ir kitas A. Š. sūnus Vytautas, kuris tą pačią dieną paveldėjimo teises dovanojo R. D.. Terminas palikimui priimti tiek dėl A. Š. tėvo, tiek dėl jo senelio turto suėjo (duomenys neskelbtini). Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad įstatyminė A. Š. atstovė - jo motina L. K. 2018-01-08 kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, išdavimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1428-452/2018 atsisakė išduoti tokį teismo leidimą dėl pareiškėjos prašymo neatitikimo tokio dokumento formai ir turiniui. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi dėl teismo leidimo išdavimo 2018-02-26 ir to paties teismo 2018-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. EeS2-3189-956/2018 prašymas dėl teismo leidimo buvo tenkintas iš dalies – išduotas teismo leidimas priimti palikimą A. Š. vardu po jo tėvo J. Š. mirties ir išaiškinta pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino priimti mirusio A. Š. palikimą, A. Š. vardu, atnaujinimo bei kartu dėl teismo leidimo priimti A. Š. palikimą nepilnamečio A. Š. vardu išdavimo. Dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo priimti palikimą už savo tėvą J. Š., nepilnametis atstovaujamas motinos L. K. kreipėsi 2018-03-23. Teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-4396-956/2018 2018-05-16 nutartimi prašymą tenkino iš dalies, t.y. atmetė prašymą atnaujinti nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir išdavė teismo leidimą priimti palikimą savo sūnaus A. vardu už tėvą J. Š., priimti A. Š. palikimą. Šioje nutartyje teismas atsižvelgęs į tai, kad prašymas pateiktas 2018-03-23, t.y. nesuėjus įstatymu nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikėjo mirties, konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido termino už savo tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas. 2018-05-31 L. K. su prašymu A. Š. vardu priimti palikimą atstovavimo teise už jo tėvą J. Š., po senelio A. Š. mirties kreipėsi į notarą P. D.. Notaras, atsižvelgęs į tai, kad 2018-05-16 teismo nutartimi nebuvo atstatytas terminas priimti palikimui, kuris pasibaigė 2018-03-20, o L. K. nepateikė teismo leidimo dėl palikimo priėmimo praleidus terminą ar palikimą po A. Š. priėmusių įpėdinių sutikimo A. Š., priimti palikimą, praleidus 3 mėnesių terminą, atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šiuos notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus laikė pagrįstais, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu nesutinka ir atsižvelgęs į ginčo situacijai aktualų teisinį reguliavimą bei civilinės bylos duomenų visetą, apeliantės atskirąjį skundą vertina pagrįstu.

20. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje paveldėjimas apibrėžiamas kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas arba pradėjus faktiškai jį valdyti ar įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos <...>. Neveiksnių įpėdinių vardu palikimą priima jų atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai) (CK 5.56 straipsnis). Tėvai palikimą priima pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Teismo leidimų išdavimas nagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

21. Sistemiškai vertinant teisinį reglamentavimą, susijusį su nepilnamečių asmenų paveldėjimo teisės realizavimu, reikšminga tai, kad nepilnamečio vardu jų atstovai pagal įstatymą priimti palikimą gali ne tik pateikę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet ir turėdami išduotą teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tokia privaloma teisinė procedūra leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti praleidimo, nagrinėjamu atveju, formaliai vertino, kad nepilnamečio asmens atstovo kreipimasis į teismą, dėl teismo leidimo priimti jo vardu palikimą, išdavimo dar nesuėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, nėra savalaikis valios pareiškimas priimti palikimą.

22. CPK 582 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Šiuo atveju, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4396-956/2018, kuri yra privaloma vykdyti ir kurios turinys buvo žinomas notarui, pareiškėjos L. K. prašymas atnaujinti trijų mėnesių terminą L. K. jos sūnaus A. Š. vardu už tėvą J. Š., priimti A. Š. palikimą, buvo atmestas tuo pagrindu, kad teismas vertino, jog pareiškėjos kreipimasis į teismą 2018-03-23, t.y. dar nesuėjus tokiam terminui, nepaisant to, kad teismo nutartis priimta 2018-05-16, nėra praleistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties motyvai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-4396-956/2018 įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotos aplinkybės neturi teisinės reikšmės notarui sprendžiant pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą notarų biure yra nepagrįsti ir neatitinka CPK 18 straipsnyje įtvirtino teismo procesinio sprendimo privalomumo principo.

23. Skirtingai nei pasisakė apylinkės teismas, pareiškėja, teismui konstatavus, kad terminas palikimui priimti nėra praleistas, teikti dėl to paties procesinio sprendimo atskirojo skundo pagrindo neturėjo, nes tokia nutartis pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį nėra skundžiama. Kita vertus, teismas konstatavęs, kad terminas nepraleistas išdavė teismo leidimą priimti palikimą A. Š. vardu, t.y. tenkino pagrindinį reikalavimą, kurio tenkinimo kreipdamasi į teismą pareiškėja ir siekė, todėl teisinio pagrindo nesutikti ir skųsti tokį teismo procesinį sprendimą ar teikti kaip tai numato CPK 582 straipsnio 7 dalis pakartotinį prašymą išduoti teismo leidimą, taip pat nebuvo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nutartyje konstatuodamas, kad pareiškėja neskųsdama 2018-05-16 nutarties, iš esmės paneigė įsiteisėjusia teismo nutartyje konstatuotą faktą, kad pareiškėja nėra praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja nebuvo praleidusi termino palikimui priimti į senelio turtą pirmą kartą teikdama prašymą, kuriuo prašė išduoti nepilnamečio sūnaus vardu priimti palikimą po jo tėvo ir senelio mirties, nes terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo tos datos, kada nepilnametis sūnus įgijo teisę į palikimą, t.y. po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėja vykdė 2018-03-21 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos nutartį ir po dviejų dienų pateikė prašymą ir dėl termino atnaujinimo ir teismas savo klaidą ištaisė 2018-05-16 nutartimi konstatuodamas, kad terminas nėra praleistas, negali būti traktuojama kaip pareiškėjos neveikimas.

25. Notaras turi vykdyti teismo nutartį ir jam nesuteikta teisė traktuoti teismo nutarties kitaip nei joje yra nurodyti faktai. Ta aplinkybė, kad teismo procesas dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo užtruko gerokai ilgiau nei numato CPK 582 straipsnio normos, taip pat negali būti traktuojama kaip termino praleidimas ar pareiškėjos netinkamas pareigų atlikimas ginant savo nepilnamečio sūnaus palikimo priėmimo teisę.

26. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo, kuris yra priėmęs palikimą po A. Š. mirties, t.y. R. D., paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, nenurodė mirusiojo brolio J. Š. nepilnamečio sūnaus, kaip vieno iš įpėdinių, nors tą turėjo padaryti.

27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

28. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas atskiruoju skundu ginčijamą nutartį neteisingai vertino teisės normas reglamentuojančias nepilnamečio asmens paveldėjimo teisės įgyvendinimą bei teismo procesinio sprendimo privalomumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, panaikina Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-13 nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų tenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Ypatingosios teisenos taisyklės numato išimtį iš bendros taisyklės – byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamu atveju notaro ir pareiškėjos interesų priešiškumas dėl ginčo esmės yra akivaizdus. Notaro veiksmai, kai jam buvo žinoma, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos sūnaus vardu priimti palikimą buvo atmestas tik dėl to, kad teismas vertino, jog toks terminas nėra praleistas, sąlygojo tai, kad pareiškėja buvo priversta ginti jos atstovaujamo nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus teisme ir atitinkamai turėti papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėja už jos atstovo suteiktas paslaugas sumokėjo 1000 Eur, o taip pat sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį. Duomenų, kurie patvirtintų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrindą apeliantė nepateikė. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 pakeitimų) teismas atsižvelgęs į bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingų kriterijų visumą bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, pareiškėjos prašomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį mažina iki 700 Eur (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į priimą procesinį sprendimą, išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 7,60 Eur, pilna apimtimi priteistinos iš notaro P. D.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-08-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarą P. D. priimti L. K. pareiškimą jos nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vardu už jo tėvą J. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), priimti A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Priteisti iš Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro P. D. pareiškėjos L. K. naudai 738 Eur bylinėjimosi išlaidų (700 Eur už atstovavimo išlaidų ir 38 Eur žyminį mokestį), patirtų pirmosios instancijos teisme ir 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, įmokos kodas 5660.