Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo A. Š., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. K., atstovui advokatui Arvydui Peneliui, suinteresuotam asmeniui R. D., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. K., prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotiems asmenims valstybinei įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. D., institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 56). Išvadoje nurodė, kad neturi informacijos, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė tėvų valdžią panaudotų priešingai nepilnamečio sūnaus (pareiškėjo) interesams. Šeima nebuvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Neprieštarauja, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas yra L. K. ir J. Š. sūnus, A. Š. vaikaitis (b. l. 18, 28; civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5-6, 7). Pareiškėjo senelis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d., o tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 18, 29; civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5, 6). Po palikėjo A. Š. mirties liko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 39, 40; civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 7, 11, 14-15). Testamentų registro išrašas, 2018 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notaro liudijimas patvirtina, kad po palikėjo A. Š. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo R. D., (duomenys neskelbtini) -ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po A. Š. mirties (b. l. 41-42, 54).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamos civilinės bylos nustatyta, kad 2018 m. vasario 26 d. prašymo reikalavimas (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 2-3) ir 2018 m. kovo 23 d. prašymo (pradinio prašymo) (b. l. 3-5) reikalavimas buvo suformuotas taip, kad pareiškėjas prašė paveldėti senelio A. Š. palikimą kaip antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjo senelis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d., o pareiškėjo tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d. Tokiu atveju terminas palikimui priimti būtų praleistas, nes pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, pareiškimą dėl palikimo priėmimo po A. Š. mirties notarui turėjo pateikti iki (duomenys neskelbtini) d. (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). 2018 m. balandžio 18 d. teisme gautas ir priimtas pareiškimas (prašymas) dėl 2018 m. kovo 23 d. prašymo dalyko pakeitimo (b. l. 49), kuriuo pareiškėjas patikslino prašymo reikalavimą ir prašo atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą už savo tėvą J. Š. priimti palikimą po jo senelio A. Š. mirties (CK 5.58 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, būdamas mirusiojo J. Š. sūnumi, turėjo teisę priimti J. Š. palikimo dalį atstovavimo teise pagal įstatymą po jo (pareiškėjo) senelio A. Š. mirties iki (duomenys neskelbtini) d., t. y. per tris mėnesius nuo pareiškėjo tėvo J. Š. mirties (CK 5.58 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas patikslino prašymo reikalavimą, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 23 d., teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido termino už savo tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą (CK 5.58 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Pareiškėjo įstatyminė atstovė prašo išduoti teismo leidimą jai (L. K.) jos nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu už jo tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą.

Vadovaujantis CK įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsniu, numatančiu, kad vaikai turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalies nuostata, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaikų teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaikų atstovai. Pareiškėjas yra įstatyminis įpėdinis, o L. K. yra pareiškėjo atstovė pagal įstatymą. Pareiškėjas yra nepilnametis ir L. K., būdama jo atstove pagal įstatymą, be išankstinio teismo leidimo, neturi teisės pareiškėjo vardu už jo (pareiškėjo) tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas neturi duomenų, kad teismo leidimo išdavimas nepilnamečio A. Š. vardu už jo tėvą J. Š. priimti A. Š. palikimą pažeis jo (pareiškėjo) teises ir interesus, todėl pareiškėjo prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą.

Pareiškėjo įstatyminė atstovė informuotina, kad įpėdiniai, priėmę palikimą pradėję faktiškai valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdiniai, priėmę palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Pareiškėjo įstatyminė atstovė dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Pažymėtina, kad mirusio A. Š. palikimą sudaro statiniai, butas, žemės sklypai, transporto priemonė – lengvasis automobilis, todėl teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro prielaidas paveldėtojams pasidalinti paveldėtą turtą, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens R. D. interesus. Pareiškėjui už jo tėvą J. Š. priėmus senelio A. Š. palikimą, suinteresuotam asmeniui R. D. nesukeltų jos turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių. Be to, vien ši aplinkybė, kad jau yra asmuo, kuris priėmė A. Š. palikimą, neturėtų paveikti ir nepilnamečio vaikaičio, turinčio teisę priimti palikimo dalį atstovavimo teise pagal įstatymą po jo senelio A. Š. mirties, interesų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalyje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 578, 582 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo A. Š., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. K., prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą L. K. jos nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu už jo tėvą J. Š., mirusį (duomenys neskelbtini) d., priimti A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, atmesti.

Išduoti teismo leidimą L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą savo nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu už jo tėvą J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) d., priimti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.