Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1533-535/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: eI3-1533-535/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01105-2017-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Egidija Puzinskaitė
Atsakovas: G. R., S. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. L., N. R.
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
Trečiasis asmuo: UAB "Vakarų Vilniaus projektai", Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1533-535/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01105-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.12; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant atsakovui G. R. (G. R.).

atsakovei S. N.,vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. L., G. R., N. R., S. N., tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Vilniaus Projektai“ ir Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarei V. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, padavė teismui pareiškimą, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016-04-22 sprendimą Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti NŽT 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4097 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ; 3) panaikinti NŽT 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti NŽT 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. išduotą 2016-06-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu: priteisti valstybei 290 000 Eur iš G. R.; priteisti valstybei 139 000 Eur iš S. N.; priteisti valstybei 150 000 Eur iš J. L.; priteisti valstybei 29 000 Eur iš N. R..

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad G. R. 1991-11-07 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, šiame prašyme nurodė kitus pretendentus, kurie pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra buvusio savininko vaikai: N. R., P. R. ir S. N., tačiau pastarieji asmenys nėra pasirašę prašyme. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-05-05 pažymėjime Nr. 30-R pateiktais duomenimis, buvęs savininkas M. R. (M. R.) turėjo šiuos įpėdinius: žmoną R., sūnus S. ir R., dukterį D. K., taip pat 4,9170 ha žemės (nesant duomenų apie išskirtas kiekvienam buvusiam savininkui priklausiusias žemės dalis, laikytina, jog šių bendraturčių dalys buvo lygios, t. y. kiekvienam iš jų priklausė po 1,2292 ha). G. R., N. R., P. R. ir S. N. (toliau kartu – ir atsakovai) 2001-07-23 pateikė naujus prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. R. žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjos teigimu, kadangi S. R. ir R. R. yra skirtingi žemės savininkai, prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti paduodami atskirai dėl kiekvieno iš jų turėtos žemės, o atsakovai į eilę naujam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti, atlyginant už R. R. turėtą žemę, turėjo būti įrašyti pagal 2001 -07-23 prašymo padavimo datą. Kadangi atsakovai į eilę buvo įrašyti pagal 1991-11-07 pareiškimo padavimo datą, nauji žemės sklypai jiems negalėjo būti siūlomi ir jiems negalėjo būti neatlygintinai nuosavybėn perduotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys.

Pareiškėja, grįsdama savo teisę kreiptis į teismą, rėmėsi teismų praktika, kurioje pažymėta, jog valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. viešuoju, interesu, bei atkreipė dėmesį į principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė). Pareiškėjos nuomone, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, turėtų būti taikoma restitucija. Šiuo atveju restitucija natūra neįmanoma, nes trečiasis asmuo, įgijęs iš atsakovų žemės sklypą –UAB „Vakarų Vilniaus Projektai“, laikytinas sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra, nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d.), todėl restitucija atliktina sumokant ekvivalentą pinigais. Dėl termino prašymui paduoti pareiškėja paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Seimo narės A. B. prašymas ginti viešąjį interesą elektroniniu paštu buvo gautas 2017-02-22, tik su nuoroda į interneto svetainę 15min. Prokuratūra reikiamus duomenis iš NŽT gavo 2017-03-10 ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Pareiškėja patikslintame pareiškime savo argumentus papildė NŽT atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais, be kita ko, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės R. R. turėtą žemę atsakovams buvo atkurtos į per didelį plotą (viršytas plotas kiekvienam atsakovui sudarė po apie 0,065 ha), taip pat kad atsakovai, tvirtindami, jog M. R. turėtas 4,9170 ha žemės sklypas buvo padalytas tik į tris dalis (K. D. planuose nenumatyta), nepasinaudojo teise kreiptis į teismą šiam faktui nustatyti, o pateiktas (duomenys neskelbtini) kaimo 1932 m. plano, sutikrinto 1938 m., ištraukos kopija nėra pakankama jų pozicijai patvirtinti (plano kopijoje yra padaryti taisymai (nubrauktas žemės sklypo Nr. 50 numeris ir plotas, įrašyti sklypų numeriai 50A ir 50B); planas nepatvirtintas jokios tuometinės įgaliotos institucijos; nepateikti jokie dokumentai, kurie leistų įvertinti, kokiu tikslu buvo rengiamas planas, koks yra plane padarytų įrašų, įbrėžtų geografinių figūrų turinys). Pareiškėja papildomai nurodė, kad, panaikinus NŽT 2016-04-22 sprendimą Nr. 49S-148-(14.49.3.), kuriuo P. R. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės R. R. turėtą žemę, perduodant dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), turėtų būti panaikintas ir P. R. paveldėtojai J. L. išduotas 2016-06-14 paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė NŽT su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir išnagrinėjusi bylos faktines aplinkybes, mano, jog

atsakovai dėl teiginių, kad 4,9170 ha ploto žemės sklypas, į kurį atkurtinos nuosavybės teisės, buvo padalytas į tris dalis, nepasinaudojo jiems išaiškinta teise kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta, kokiomis dalimis bendraturčiai valdė šį žemės sklypą. NŽT nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-02-29 įsakymu Nr. 49VĮ-250-(14.49.2.) patvirtintame Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąraše atsakovai buvo įrašyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 eilės numeriais pagal 1991-11-07 prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. turėtą žemę padavimo datą, nepaisant to, kad pagal šį prašymą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko 2001-01-31 sprendimais jau buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai. Prašymus atkurti nuosavybės teises į R. R. valdytą žemę atsakovai pateikė 2001-07-23. NŽT pabrėžė, jog, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, prašyme atkurti nuosavybės teises turi būti nurodoma, be kita ko, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė. Be to, prašyme atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. žemę nebuvo išreikšta valia gauti naują žemės sklypą, šį prašymą pateikė tik vienas pretendentas – G. R., kiti pretendentai prašymus atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, pateikė 1994-04-26, todėl N. R., P. R. ir S. N. negalėjo būti įrašyti į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747 patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – Eilė) pagal 1991-11-07 prašymą. NŽT palaikė pareiškėjos poziciją, kad S. R. ir R. R. buvo skirtingi žemės savininkai, todėl prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti paduoti atskirai į kiekvieno iš jų turėtą žemę. NŽT atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog niekas nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. D. tekusią 1,2292 ha žemės dalį, todėl atsakovams nuosavybės teisės atkurtos į per didelę žemės plotą: G. R. nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę atkurtos iš viso į 0,3727 ha žemės, t. y. į 0,0645 ha didesnį žemės plotą nei jam priklauso, N. R. – į 0,3724 ha žemės (0,0651 ha daugiau nei jam priklauso), P. R. – į 0,3726 ha (0,0653 ha daugiau nei jam priklauso), S. N. – į 0,3727 ha 90,0654 ha daugiau nei jai priklauso). Žemės ploto dalis, viršijanti plotą, į kurį atsakovai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, viršija R. R. turėtos žemės dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos (atitinkamai 0,0296 ha, 0,0299 ha, 0,0297 ha ir 0,0296 ha).

A. G. R. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagrįstai tikėjosi, kad jo seneliams R. ir M. R. priklausiusi žemė paveldėjimo būdu atiteko jo tėvui S. R., todėl 1991-11-07 prašyme jis nurodė tik S. R., taip pat nurodė jam žinomą buvusių savininkų valdytos žemės plotą – 4 ha. Paaiškina, kad atsakovai vėliau teikė kitus prašymus, dokumentus, geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis ir išreiškė aiškų norą, kad nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos ir į R. R., ir į S. R. turėtą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toliau buvo vykdoma dėl abiems buvusiems žemės savininkams priklausiusios žemės. Jau 2004 metais atsakovams buvo išduotos pažymos, patikslintos 2005 metais, kuriose nurodyta atsakovams natūra atkurtino žemės ploto dalis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013-04-03 raštu Nr. 49SF-14.49.104.-255 informavo jį, kad Eilėje G. R. įrašytas pagal 2001-07-23 prašymo pateikimo datą, tačiau, pakartotinai įvertinus nuosavybės teisių į buvusios savininkės R. R. valdytą žemę atkūrimo dokumentus, Vilniaus miesto skyriaus vedėjai tikslinant Eilę, G. R. bus įrašytas pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991-11-07. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-25 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1910 buvo pakeistas 2011-05-09 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747 1 priedas, išbraukiant G. R. pavardę iš eilės Nr. 3377 ir įrašant 14B numeriu, išbraukiant N. R. pavardę iš eilės Nr. 3378 ir įrašant 14C numeriu, išbraukiant P. R. pavardę iš eilės Nr. 3379 ir įrašant 14D numeriu, išbraukiant S. N. pavardę iš eilės Nr. 3376 ir įrašant 14A numeriu.

G. R. nuomone, pareiškėjos argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, teismų praktikai bei NŽT praktikai vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. 1991-11-07 prašyme jis pateikė pakankamai duomenų, iš kurių aišku, jog siekiama atkurti nuosavybės teises į visą R. šeimai priklausiusią žemę buvusio (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad 1991-11-07 prašymas pateiktas tik dėl S. R. priklausiusios žemės grąžinimo. NŽT akivaizdžiai pakako 1991-11-07 prašyme nurodytų duomenų, nes ji pati atsakovus į Eilę įtraukė pagal šį prašymą. Nė viena institucija atsakovams neminėjo, kad jų prašymai pateikti netinkamai ir kad jie neturi teisės atkurti nuosavybės teises į S. R. ir R. R. priklausiusią žemę, priešingai, valstybės institucijos sudarė sąlygas atsakovams įgyti teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės jiems bus atkurtos į abiejų buvusių savininkų turėtą žemę. G. R. tvirtino, jog atsakovų 2001-07-23 prašymai buvo pateikti siekiant tik pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į R. R. turėtą žemę atkūrimo būdo – gauti naują sklypą individualiai statybai. Nors N. R., P. R. ir S. N. nepasirašė 1991-11-07 prašyme, kuriame jie buvo įvardyti kaip pretendentai, tačiau jie savo valią atkurti nuosavybės teises išreiškė vėliau, todėl, vadovaujantis teismų praktika, nuosavybės teisės jiems turėjo būti atkurtos pagal 1991-11-07 prašymą. G. R. įsitikinimu, prašymai, kuriuose piliečiai nurodė netikslius duomenis apie buvusius žemės savininkus, t. y. nurodė ne visus buvusius savininkus arba nurodė ne tą asmenį, kuris iš tikrųjų buvo žemės savininku 1940 metais, bet į kurio išlikusį turtą piliečiai taip pat turi teisę atkurti nuosavybės teises, gali būti laikomi tinkamai paduotais prašymais, o priešingas vertinimas neatitiktų iki šiol valstybės institucijų vykdytos praktikos. Pažymi, kad pareiškėja neprašė teismo panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-25 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1910, kurio buvo pakeista atsakovų vieta Eilėje.

Šalies argumentai

G. R. nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad 4,9170 ha žemės sklypas, į kurį atkurtinos nuosavybės teisės, po M. R. mirties buvo padalytas po lygiai keturiems jo įpėdiniams, kadangi iš vėlesnių dokumentų, parengtų 1938 metais, matyti, jog šis sklypas buvo padalytas į tris sklypus, kurie priklausė atitinkamai S. R., R. R. ir R. R..

G. R. akcentuoja, jog aplinkybė, kad atsakovai pretendentų susirinkime naujus žemės sklypus pasirinko pagal neteisingą numerį Eilėje, nereiškia, kad šie veiksmai pažeidė valstybės teises ir teisėtus interesus, kitų konkrečių piliečių teises, nes nėra jokių duomenų, kuriems konkretiems piliečiams turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuosavybės teisių atkūrimo metu atsakovai turėjo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, būti įrašytiems į Eilę ir kt. Panaikinus pareiškėjos nurodytus administracinius aktus ir pritaikius restituciją, valstybė privalės iš naujo atlikti tą pačią nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą atsakovų atžvilgiu, kurios metu bus pasiektas tas pats rezultatas – pasirinkti nauji žemės sklypai individualiai statybai ir į juo atkurtos nuosavybės teisės. Atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką, o padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita. G. R. pabrėžia, jog atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo procese nepadarė jokių pažeidimų, visuomet buvo sąžiningi, aktyvūs, teikė visus reikalingus dokumentus (duomenis), o nuosavybės teisių atkūrimo procesas užtruko 25 metus. Restitucijos taikymas atsakovų atžvilgiu šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas, nes visa našta dėl institucijų klaidų ištaisymo perkeliama sąžiningiems piliečiams, be to, vėliau (pakartotinai vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą) atsakovams gali būti perduoti net vertingesni žemės sklypai. Todėl net tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų pripažintas neteisėtu, turi būti laikoma, kad atsakovų atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas užbaigtas, o piniginis ekvivalentas į valstybės biudžetą neturi būti priteisiamas.

Atsiliepimas

A. S. N. ir N. R. atsiliepimuose su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pritaria atsakovo G. R. atsiliepime į pareiškimą išdėstytoms aplinkybėms ir argumentams.

A. J. L. atsiliepime su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsakovo G. R. atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo dieną atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės dar ne į visą R. R. turėtą žemę. Dėl pastebėjimo, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, kiti pretendentai pateikė 1994-04-26, J. L. tvirtino, jog pozicija, kad prašymu atkurti nuosavybės teises, pagal kurio padavimo datą piliečiai, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), 37 punktu, įrašomi į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai ar kita paskirčiai gauti, pripažįstamas tik toks prašymas, kuriame įrašytas atkūrimo (atlyginimo) būdas – naujo žemės sklypo individualiai statybai ar kita paskirčiai perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, įsigaliojusioms 1997-07-09. Be to, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, įsigaliojusios 2002-10-25, numatė galimybę pačiai NŽT (iki 2010-07-01 – apskrities viršininko administracijai) parinkti atlyginimo būdą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte – naujo žemės sklypo individualiai statybai ar kitai paskirčiai perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, bei įrašyti piliečius į eilę tokiam sklypui gauti pagal pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Vilniaus apskrities viršininko 2001-01-31 sprendimais atkūrus nuosavybės teises atsakovams į S. R. turėtą žemę aiškiai pripažinta, kad atsakovai į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti buvo įrašyti pagal pirminio 1991-11-07 prašymo datą, institucijos nekėlė abejonių dėl pastarųjų sprendimų teisėtumo. J. L. nuomone, prokurorė šiuo atveju tiems patiems pretendentams taiko nevienodus kriterijus vien dėl ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirtinių savybių – teritorijos, kurioje yra šis žemės sklypas, didelės rinkos vertės.

J. L. pabrėžė, jog iš nuosavybės teisių procese G. R. 2002 metais pateiktų dokumentų, konkrečiai – (duomenys neskelbtini) kaimo žemės 1932 m. plano, sutikrinto 1938 m. ištrauka, matyti, jog 4,9170 ha žemės sklypas, kurį savo įpėdiniams paliko M. R., buvo padalytas į tris dalis, tekusias G. R. tėvui S. R., dėdei R. R. ir senelei R. R.. Minėtas planas yra vėliausias dokumentas iki 1940 metų nacionalizacijos. J. L. nesutinka su prokurorės vertinimu, kad toks dokumentas nėra tinkamas. J. L. teigimu, šią plano ištrauką pateikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir toks dokumentas atitinka Tvarkos 12 punkte išvardytus dokumentus. Tai, kad prokurorei neaiškus geometrinių figūrų turinys bei tikslas, kuriam buvo rengiamas šis planas, nereiškia, kad šis archyvinis dokumentas yra netinkamas konkrečių asmenų nuosavybės teisėms į konkretų žemės plotą patvirtinti. Atsakovams nekilo poreikis kreiptis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo, nes NŽT direktorius 2014-07-25 raštu Nr. 1SS-(7.5)-1931 bei NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-10-08 raštais Nr. 49SF-(14.49.104.)-955 ir Nr. 49SF-(14.49.104.)-957 iš esmės pripažino, kad nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakanka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Šalies argumentai

J. L. nesutinka, kad nuosavybės teisės atsakovams buvo atkurtos į per didelį žemės plotą. Nurodo, kad 4,9170 ha sklypas buvo padalytas į tris dalis. Tačiau net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad R. R. iki nacionalizacijos valdė tik 1,2292 ha plotą (4,9170 ha / 4), pareiškėja nepagrįstai prašo sprendimus atkurti nuosavybės teises atsakovams panaikinti visa apimtimi. Akcentuoja, kad nuosavybės teisės atsakovams buvo atkurtos 2016-04-22 sprendimais, o ne NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui patvirtinus 2014-12-31 išvadas. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams procesas tęsėsi ir po ginčijamų sprendimų priėmimo, t. y. NŽT 2016 m. birželio–liepos mėn. priimtais sprendimais atsakovams neatlygintinai nuosavybėn perduoti kiti lygiaverčiai plotai, todėl ginčijamų sprendimų priėmimo metu (2016-04-22) žemės plotas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, plotą, į kurį atsakovai galėjo atkurti nuosavybės teises, viršijo mažiau nei nurodė pareiškėja (kiekvieno atsakovo atžvilgiu – apie 0,025 ha). Esant tokiai situacijai, pareiškėja turėjo kreiptis dėl vėliausiai priimtų sprendimų panaikinimo, o ne dėl savo pasirinktų sprendimų panaikinimo, ir tik tokia apimtimi, kuria žemės plotas buvo viršytas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vakarų Vilniaus Projektai“ atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pažymėjo, jog ji žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtai įsigijo 2016 metų rugpjūčio–rugsėjo mėn. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, už bendrą kainą – 805 000 Eur. Šis žemės sklypas buvo įsigyjamas su sąlyga, kad bendrovei bus parduotas visas sklypas, įskaitant dalį, kuri įsigyta iš trečiojo asmens J. J. M., kurio nuosavybės teisės į atitinkamą sklypo dalį nėra ginčijamos. Paaiškina, kad UAB „Vakarų Vilniaus Projektai“ yra pradėjusi prekybos centro žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektavimo darbus. Nurodo, kad nieko nežinojo apie pareiškime nurodytas aplinkybes dėl numanomų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Kadangi bendrovė laikytina sąžiningu žemės sklypo įgijėju ir nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galimas žemės sklypo išreikalavimas natūra, mano, kad ginčo žemės sklypo restitucija natūra negalima.

Teismo posėdyje atsakovai G. R. ir S. N. palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2016-04-22 sprendimo Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“, 2016-04-22 sprendimo Nr. 49-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“, 2016-04-22 sprendimo Nr. 49-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ ir 2016-04-22 sprendimo Nr. 49-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ panaikinimo, taip pat Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. išduoto 2016-06-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad G. R. 1991-11-07 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. (tėvo) žemę

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-01-31 sprendimu Nr. 01-1110 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. N.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į S. N., buvusio savininko S. R. valdytoje 0,2150 ha žemėje, esančioje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tenkančią 0,1001 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1001 ha žemės sklypą individualiai statybai. Nurodė, kad nuosavybės teisės į pilietei tenkančios 0,1149 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-01-31 sprendimu Nr. 01-1112 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. R.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į P. R., buvusio savininko S. R. valdytoje 0,2150 ha žemėje, esančioje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tenkančią 0,1001 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1001 ha žemės sklypą individualiai statybai. Nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios 0,1149 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-01-31 sprendimu Nr. 01-1111 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. R.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į G. R., buvusio savininko S. R. valdytoje 0,2150 ha žemėje, esančioje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tenkančią 0,0994 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0994 ha žemės sklypą individualiai statybai. Nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios 0,1156 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-01-31 sprendimu Nr. 01-1109 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui N. R.“, nusprendė atkurti nuosavybės teises į N. R. , buvusio savininko S. R. valdytoje 0,2150 ha žemėje, esančioje buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tenkančią 0,1003 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1003 ha žemės sklypą individualiai statybai. Nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios 0,1147 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

P. R. 2001-07-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į R. R. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, suteikiant naują žemės sklypą už žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, po 1995 m. grąžinti natūrą. Prašyme kaip žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto susigrąžinimą nurodė S. N., N. R., G. R.. Taip pat prašyme nurodė, kad pirminis prašymas buvo teiktas 1991-11-07.

G. R. 2001-07-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į R. R. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, suteikiant naują žemės sklypą už žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, po 1995 m. grąžinti natūrą. Prašyme kaip žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto susigrąžinimą nurodė S. N., N. R., P. R.. Taip pat prašyme nurodė, kad pirminis prašymas buvo teiktas 1991-11-07.

N. R. 2001-07-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į R. R. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, suteikiant naują žemės sklypą už žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, po 1995 m. grąžinti natūrą. Prašyme kaip žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto susigrąžinimą nurodė S. N., G. R., P. R.. Taip pat prašyme nurodė, kad pirminis prašymas buvo teiktas 1991-11-07.

S. N. 2001-07-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į R. R. priklausiusią žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, suteikiant naują žemės sklypą už žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, po 1995 m. grąžinti natūrą. Prašyme kaip žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto susigrąžinimą nurodė G. R., N. R., P. R..

Atsakovai kartu su 2001-07-23 prašymais pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-10-26 pažymėjimą Nr. 2252-R, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše įrašyta R. R., (duomenys neskelbtini) kaime turėjusi 3 ½ deš. žemės, įgytos iš vyro. Taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo hipotekos skyriaus archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamojo turto hipotekos knygoje Nr. 17021, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės matavimo sąraše, patvirtintame 1932-09-07 ir sutikrintame 1936-12-02 įrašyti M. R. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R., duktė D. K., sklype Nr. 50 turėję 4,9170 ha žemės.

S. N. , N. R. ir P. R. 2001-08-01 įgaliojo G. R. būti jų atstovu visose valstybinėse, visuomeninėse, finansų, žemėtvarkos ir kt. įstaigose tvarkant reikalus dėl nuosavybės teisių atstatymo į jų tėvo S. R. ir senelės R. R. valdytą žemę.

G. R. 2001-11-07 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti natūra išlikusią žemę 1,46 ha priklausiusią M. R., R. R., S. R.. Nurodė, kad pirmas prašymas buvo pateiktas 1991-11-07, o 2001-11-11 pateikė prašymą suteikti naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai už buvusio savininko M. R. 1,229 ha žemę Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime. Po naujų žemės sklypų suteikimo individualiai statybai ar kitai paskirčiai likusios žemės dalį prašė grąžinti natūra. Analogiškus reikalavimus nurodė ir 2002-09-25. 2002-10-16, 2003-03-17, 2003-03-24, 2003-03-25, 2003-03-26 teiktuose prašymuose.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 P. R. išdavė pažymą Nr. 182 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal P. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,2866 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,1234 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 N. R. išdavė pažymą Nr. 183 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal N. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,2864 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,1233 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 S. N. išdavė pažymą Nr. 184 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal S. N. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą ji turi nuosavybės teisę į 0,2867 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,1233 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 G. R. išdavė pažymą Nr. 185 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal G. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,2867 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,1233 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 N. R. išdavė pažymą Nr. 186 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal N. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,1290 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,0988 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 S. N. išdavė pažymą Nr. 188 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal S. N. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą ji turi nuosavybės teisę į 0,1292 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,0987 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 P. R. išdavė pažymą Nr. 189 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal P. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,1293 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,0986 ha žemės Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-04-28 G. R. išdavė pažymą Nr. 190 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pažyma buvo patikslinta 2005-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. V-133), kurioje buvo nurodyta, kad pagal G. R. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 1,6400 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą jis turi nuosavybės teisę į 0,1300 ha Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 0,0986 ha žemės.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-09-25 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1910 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-05-09 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1747 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintas 1 priedas, išbraukiant piliečio G. R. pavardę iš eilės Nr. 3377 ir įrašant 14B numeriu, išbraukiant piliečio N. R. pavardę iš eilės Nr. 3378 ir įrašant 14C numeriu, išbraukiant piliečio P. R. pavardę iš eilės Nr. 3379 ir įrašant 14D numeriu, išbraukiant pilietės S. N. pavardę iš eilės Nr. 3376 ir įrašant 14A numeriu, pagal pirminio prašymo pateikimo datą – 1991-11-07.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016-02-26 įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę eilių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eiles. Įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-08-21 įsakymas Nr. 49VĮ-1160-Ū14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtintino“, pakeistas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-09-14 įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1160-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016-02-29 priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-250-(14.49.2) „Dėl siūlytinų piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“. Patvirtintame sąraše S. N. buvo įrašyta 3 numeriu, G. R. – 4 numeriu, N. R. – 5 numeriu, P. R. – 6 numeriu.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016-03-21 priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-329-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.3) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo paketimo“, kuriuo nusprendė išbraukti piliečius iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-02-26 įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintos Piliečių pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės. Įsakymu buvo pakeistas NŽT 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintas 1 priedas, išdėstant jį nauja redakcija, t. y. įrašant S. N. – 3 numeriu, G. R. – 4 numeriu, N. R. – 5 numeriu, P. R. – 6 numeriu.

NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. kovo 30 – 31 d. ir 2016 m. balandžio 4 – 6 d. įvyko naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, skirstymo komisijos posėdžiai. 2016-04-21 posėdžio protokole Nr. 49PRT-8-(14.49.101) buvo nurodoma, kad pilietės, S. N., Piliečių sąraše įrašytos 3 numeriu, įgaliotas asmuo G. R. pasirinko 0,0950 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje; pilietis, G. R., Piliečių sąraše įrašytas 4 numeriu pasirinko 0,0950 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje; piliečio, N. R., Piliečių sąraše įrašyto 5 numeriu, įgaliotas atstovas G. R. pasirinko 0,0950 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje; piliečio, P. R., Pileičių sąraše įrašyto 6 numeriu turto paveldėtoja J. L. pasirinko 0,0950 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui G. R., buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytoje 0,4100 ha žemėje, tenkančią 0,0950 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5000 ha žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais J. J. M., S. N., P. R. ir N. R.. Sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės piliečiui į tenkančią žemės valdos dalį – 0,2900 ha žemės, atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3705 (0,1233 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6738 (0,1269 ha), NŽT 2014-12-31 išvada Nr. 49IP-125 (0,0398 ha), o nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,0250 ha bus atkurtos vėliau.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei S. N., buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytoje 0,4100 ha žemėje, tenkančią 0,0950 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5000 ha žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais J. J. M., G. R., P. R. ir N. R.. Sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės į pilietei tenkančią 0,2900 ha žemės valdos dalį, atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3709 (0,1233 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6735 (0,1269 ha), NŽT 2014-12-31 išvada Nr. 49IP-123 (0,0398 ha), o nuosavybės teisės į pilietei tenkančia 0,0250 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

NŽT 2016-04-22 sprendimų Nr. 49S-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui N. R., buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytoje 0,4097 ha žemėje, tenkančią 0,0950 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5000 ha žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais J. J. M., G. R., P. R. ir S. N.. Sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,2897 ha žemės valdos dalį, atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3703 (0,1233 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6737 (0,1268 ha), NŽT 2014-12-31 išvada Nr. 49IP-126 (0,0396 ha), o nuosavybės teisės į pilietei tenkančia 0,0250 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui P. R., mirusiam 2013-06-22, buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytoje 0,4100 ha žemėje, tenkančią 0,0950 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5000 ha žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais J. J. M., G. R., N. R. ir S. N.. Sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,2900 ha žemės valdos dalį, atkurtos anksčiau Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3704 (0,1234 ha), Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6736 (0,1269 ha), NŽT 2014 m-12-31 išvada Nr. 49IP-124 (0,0397 ha), o nuosavybės teisės į pilietei tenkančią 0,0250 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus miesto 21–ojo notaro biuro notarė V. Š. 2016-06-14 J. L. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

G. R., S. N. ir J. L. su UAB „Vakarų Vilniaus projektai“ 2016-08-02 sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovai pardavė jiems priklausančias žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio, (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. iš viso 2850/5000 dalių.

N. R. su A. K. ir UAB „Vakarų Vilniaus projektai“ 2016-09-14 sudarė pirkėjo teisių pagal žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį perleidimo sutartį, kuriuo naujasis pirkėjas UAB „Vakarų Vilniaus projektai“ perima visas pradinio pirkėjo A. K. turimas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-07-29 žemės sklypo dalies, t. y. 950/5000 dalių, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

NŽT direktorius 2017-04-07 priėmė įsakymą Nr. 1P-189-(1.3) „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriuo sudarė darbo grupę 2017-03-30 išvadoje Nr. 1PS17-60-(2.30) nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų R. R., S. R., R. R. ir K. D. bendrosios nuosavybės teise valdytą 4,9170 ha žemės sklypą teisėtumo patikrinimui atlikti. Patikrinimą pavesta atlikti iki 2017-05-10.

Sudaryta darbo grupė 2017-05-09 priėmė išvadą Nr. 1L9-80-(3.2.), kurioje konstatavo, kurioje konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų R. R., S. R., R. R. žemę buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos dėl piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir dėl to pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą negu jiems tenka pagal įstatymą. Be to, piliečiai į eilę naujam žemės sklypui gauti už buvusios savininkės R. R. turėtą žemę įrašyti neišlaikant Tvarkos 37 punkte nustatyto reglamentavimo.

Minėta darbo grupės išvada 2017-05-18 buvo gauta Generalinėje prokuratūroje.

Gindama viešąjį interesą, Generalinės prokuratūros prokurorė 2017-04-06 per EPP sistemą padavė pareiškimą teismui, prašydama panaikinti administracinius aktus ir šių sprendimų pagrindu sudarytus civilinius sandorius bei taikyti restituciją natūra.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas atsakovų J. L., G. R., N. R. ir S. N. apeliacinius skundus 2019-11-27 nutartyje konstatavo, kad ,,Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose teismas pasisako dėl prokuroro ginamo viešojo intereso šioje byloje, taip pat dėl termino, per kurį prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai šioje sprendimo dalyje yra pagrįsti ir pakankami“. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šių aplinkybių pakartotinai nepasisakys.

Pareiškėjos teigimu, ginčijami sprendimai neteisėti dėl to, jog juos priimant buvo pažeistas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje bei Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 7 ir 37 punktuose numatytas nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams eiliškumas bei tvarka (ginčo sprendimai priimti atkuriant nuosavybės teises į buvusios savininkės R. R. žemę; prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šios savininkės žemę pateikti tik 2001-07-23; priimant ginčo sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumas taikytas pagal 1991-11-07 pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kito savininko - S. R. – turėtą žemę; 1991-11-07 prašymas pasirašytas tik vieno iš pretendentų). Taip pat teigia, kad ginčijami sprendimai neteisėti dėl to, kad jais buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, nei pretendentai turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (ginčo sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į žemę vertinant, kad žemę valdė trys bendrasavininkiai, tuo tarpu, žemę valdė keturi bendrasavininkiai).

LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenė yra suinteresuota tinkamu, teisėtu ir skaidriu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nuosavybės teisių atkūrimu iš esmės siekiama bent iš dalies atkurti socialinį teisingumą, buvusį iki Lietuvos Respublikos okupacijos ir po jos sekusio nekilnojamojo turto nacionalizavimo. Nuo jo skaidrumo, teisėtumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai. Šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (LVAT 2007-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009).

Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisinai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas; 2008-02-20 nutarimas; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; LVAT 2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės (LVAT 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1088-525/2017; 2017-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-837-525/2017).

LVAT, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakę dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaip specifinio teisinio proceso reikšmės ir tikslų. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialia viešosios teisės normų nustatyta tvarka bei sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Šioje byloje ginčijamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl žemės vykdytas galiojant 1997-07-01 Atkūrimo įstatymui, pakeitusiam nuo 1997-07-09 netekusį galios 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje (2003-10-14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-10-29) nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nekilnojamojo turto savininko apibrėžimas yra pateiktas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame sakoma, kad nekilnojamojo turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Minėtos Atkūrimo įstatymo nuostatos, leidžia daryti išvadą, kad atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, visais atvejais privaloma nustatyti, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. LVAT 2008-07-21 administracinėje byloje Nr. A-502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Tai, kad pagal Atkūrimo įstatymą reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nuosekliai pasisakoma ir kitose LVAT nutartyse (žr., 2003-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-232/2003; 2004-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-178/2004; 2009-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-532/2009; 2010-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-364/2010). Taigi, pirminis elementas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas (2010-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010).

Į bylą pateiktame Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-05-05 pažymėjime Nr. 30-R nurodyta, kad „Vilniaus apygardos teismo ipotekos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto 1931 – 1937 m. ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog savininkai – R. M. (pavardė, vardas – taip dokumente) įpėdiniai – žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė D. K. (gimimo metai nenurodyti) sklype Nr. 50 turėjo 4 ha 9170 m. žemės“.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996-11/8 pažymėjime Nr. 257-R nurodyta, kad „Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienkiemiais 1926-1936 m. byloje esančiame žemės sklypų 1932 05 21 sąraše įrašyti savininkai – R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė K. D. (pavardė – taip dokumente, gimimo metai nenurodyti), iki (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo vienkiemiais turėję 5,3006 ha žemės, po išskirstymo vienkiemiais sklypo Nr. 50 turėję 4,9170 ha žemės“. <...> Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1936-1937 m. ipotekos knygoje Nr. 17021 yra žinių, jog R. R., S. ir R. ir D. K. <...> nuosavybės teise bendrai turėjo 4,9170 ha žemės sklypą. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) žemių matavimo 1932 m. sąraše, patvirtintame 1932 09 07 ir sutikrintame 1936 12 02, įrašyti savininkai R. M. įpėdiniai: žmona R., sūnūs S. ir R. ir duktė D. K. <...> sklype Nr. 50 turėję 4 ha 9170 mtr. žemės“;

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-10-26 pažymėjime Nr. T-2252-R nurodyta, kad „Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 17021, (duomenys neskelbtini) žemės matavimo sąraše, patvirtintame 1932 09 07 ir sutikrintame 1936 12 02, įrašyti M. R. įpėdiniai: žmona R. (pavardė, vardai – taip dokumente, tėvų vardai, gimimo metai nenurodyti); sūnūs S. ir R., duktė D. K., sklype Nr. 50 turėję 4 ha 9170 m² žemės“.

Minėti Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimai įrodo, kad R. R., jos sūnų S. ir R. bei jos dukters K. D. (D.) nuosavybės teisėmis valdyto buvusio (duomenys neskelbtini) žemės plotas buvo 4,9170 ha.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-05-05 pažymėjime Nr. 30-R ir 200010-26 pažymėjime Nr. T-2252-R, kuriuose remiamasi (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto 1931–1937 m. ipotekos knyga Nr. 17021, nurodomi skirtingi duomenys, t. y. viename pažymėjime R. R., S. R., R. R. ir K. D. nurodomi kaip M. R. įpėdiniai, o kitame pažymėjime R. R., S. R. ir R. R. nurodomi kaip žemės savininkai. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018-03-30 rašte nurodė, kad 2000-10-26 pažymėjime Nr. T-2252-R pateikti duomenys teisingi, o 1995-05-05 pažymėjime Nr. 30-R duomenys nurodyti netiksliai.

Atsakovo G. R. teigimu, R. R., S. R., R. R. ir K. D. (D.) ipotekos knygoje Nr. 17021 buvo įvardyti tik kaip įpėdiniai, nepateikiant jokios informacijos apie jų nuosavybę į ginčo žemės sklypą. Atsakovas G. R. taip pat teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 1937-02-09 nutarimas, kuriuo išnagrinėtas ginčas tarp R. R. ir S. R. dėl 4,9170 ha ploto ginčo žemės sklypo (teismo nutarime minimas kaip 5 ha ploto kolonija) padalijimo 1936 m. bei pripažinta, kad dėl neparengtų atitinkamų padalijimo dokumentų ginčo sklypas buvo vientisas žemės sklypas, valdomas trijų bendrasavininkų – R. R., S. R. ir R. R., apie K. D. (D.) neužsimenama, o būtent po Vilniaus miesto apylinkės teismo 1937-02-09 nutarimo buvo atliktas ginčo žemės sklypo patikrinimas ir parengta Techninė ataskaita dėl žemės sklypų plano, prie kurios pridėta (duomenys neskelbtini) ir dalies privačios ir valstybinės (duomenys neskelbtini) žemės 1932 m. plano, sutikrinto 1938 m., ištrauka, iš kurios matyti, kad ginčo žemės sklypas, susidedantis iš trijų dalių (Nr. 50, Nr. 50a ir Nr. 50b), priklausė trims asmenims: R. R., R. R. ir S. R..

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus nutarimo turinį, akcentuotina, kad šiame nutarime 4,9170 ha žemės sklypo bendraturčių skaičių nėra nurodomas, taip pat nenurodyta, kokiomis dalimis bendraturčiai valdė žemės sklypą, o ginčas kilo ne dėl bendraturčių valdomų dalių ploto, bet dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nutarimas grindžiamas išimtinai liudytojų parodymais.

G. R. teigimu, Visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 buto-ūkio lapas Nr. 28, gautas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-11-27, patvirtina, kad K. D. (D., D.) 1938 metais (pradedant nuo 1928 m.) gyveno visai kitoje vietoje nei yra 4,9170 ha žemės sklypas, todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu (Rusijos imperijos civilinių įstatymo sąvado X tomo 1 dalis Rytų žemių civilinė teisė) bei papročiais, 1928 m. ištekėjusi ir persikėlusi į vyro ūkį (duomenys neskelbtini) kaime, ji galėjo būti netekusi teisės į tėvo palikimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginius, kad K. D. neteko tėvo palikimo, paneigia į bylą pateikta Vilniaus vaivadijos įstaigos dienraščio ištrauka, kurioje 1937-01-11 patalpintas skelbimas, jog 1937-04-15 numatytas hipotekos nustatymas žemiau išvardytiems žemės sklypams, šiame dokumente (žemės sklypų sąraše) žemės sklypo Nr. 50, plotas 4,9170, savininkais nurodyti R. R., S., R. ir D. K..

Teismo vertinimu, asmenų, įrašytų hipotekos knygoje, įvardijimas įpėdiniais nėra pagrindas teigti, kad jie nėra savininkai, priešingu atveju reikėtų laikyti, kad visi keturi įpėdiniai nebuvo žemės savininkai. Teismas konstatuoja, kad aukščiau išvardinti dokumentai patvirtina, kad visi keturi asmenys įvardijami ne kaip įpėdiniai, bet kaip žemės savininkai, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. D. buvo įpėdinė, bet ne žemės savininkė. Taip pat akcentuotina, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės 1932 m. planas, sutikrintas 1938 m., nėra patvirtintas jokios įgaliotos institucijos, todėl negali būti vertinamas kaip nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas (neatitinka Tvarkos 12 p. reikalavimų), o vien ta aplinkybė, jog dokumentas buvo oficialiai perduotas archyvui, nepadaro jo įrodančiu nuosavybės teisę į žemę. Be to, minėtame plane 4,9170 ha žemės sklypas padalytas nelygiomis dalimis, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad pažymėtas sklypo dalis R. R., S. R. ir R. R. valdė nuosavybės teise.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažymoje dėl neturtingųjų teisės pripažinimo teismo procese, apie ieškinio pareiškėjo R. R. turtinę būklę nurodoma, kad jis kartu su motina R. P. kaime turi 2 dešimtines žemės (1 dešimtinė lygi 1,0925 ha), todėl šis dokumentas paneigia G. R. teiginį, kad 4,9170 ha žemės sklypą valdė trys bendraturčiai lygiomis dalimis.

Teismas daro išvadą, kad minėtos bylos faktinės aplinkybės paneigia, kad 4,9170 ha žemę nuosavybės teise valdė 3 savininkai – R. R., S. R. ir R. R., išskyrus K. D..

Teismas atkreipia dėmesį, kad archyviniais dokumentais neišskirta kiekvienam buvusiam savininkui priklausiusiu žemės dalis, todėl NŽT siūlė pretendentams kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas kiekvieno iš jų buvusių savininkų turėtos žemės plotas, tačiau pastarieji atsisakė. Pagal galiojusius ir galiojančius civilinius įstatymus ir teismų praktiką, bendroji nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kito. Jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3131/2002). Todėl laikytina, kad bendraturčių R. R., S. R., R. R. ir K. D. dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš buvusių žemės savininkų priklausė po 1,2292 ha. Taigi, atkurti nuosavybės teises į R. R. 1,2292 ha turi teisę G. R., N. R., P. R. ir S. N. po 0,3073 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimą. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams - pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje numatyti detaliajame plane ar žemės valdos projekte; piliečiams, kurie yra 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariai, savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), anūkai, - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; piliečiams - buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami, - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; kitiems piliečiams - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; piliečiams, kurie atsisakė grąžinamos žemės turėtoje vietoje, - pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

Atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtų nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimų, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtų pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų matyti, kad atsakovas G. R. 1991-11-07 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises tik į S. R. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į R. R.. Prašyme nurodė pretendentus, kurie pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus - buvusio savininko vaikai: N. R., P. R. ir S. N.. Pažymėtina, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. žemę nebuvo išreikšta visų pretendentų valia gauti naują žemės sklypą (nebuvo pasirašyta ). Prašymus atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę G. R., N. R., P. R. ir S. R. pateikė 2001-07-03. Prašymuose pretendentai išreiškė valią už R. R. turėtą žemę gauti nuosavybėn neatlygintinai naujus žemės sklypus už žemę turėtą teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995-06-01.

Tvarkos 7 punkte numatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai gali pateikti kartu arba atskirai. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai - visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

Nagrinėjamu atveju P. R., N. R., G. R., S. N. prašymą atstatyti nuosavybės teises į 0,75 ha žemės, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir kuri yra tėvų palikimas, pateikė 1994-04-26.

Bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad S. R. ir R. R. buvo skirtingi žemės savininkai, todėl prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti paduodami atskirai dėl kiekvieno iš jų turėtos žemės. Konstatuotina, kad G. R. prašymas atkurti nuosavybės teises į S. R. žemę negalėjo būti laikomas taip pat prašymu atkurti nuosavybės teises į R. R. žemę.

Teismas atmeta G. R. argumentus, kad jog atsakovų 2001-07-23 prašymai buvo pateikti siekiant tik pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į R. R. turėtą žemę atkūrimo būdo – gauti naują sklypą individualiai statybai.

Kaip jau minėta, prašyme atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. žemę nebuvo išreikšta valia gauti naują žemės sklypą, šį prašymą pateikė tik vienas pretendentas – G. R., kiti pretendentai prašymus atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, pateikė 1994-04-26, todėl N. R., P. R. ir S. N. negalėjo būti įrašyti į Eilę pagal 1991-11-07 prašymą

Kaip nustatyta byloje S. N. turi teisę atkurti – į 0,3073 ha, t. y. ¼ 1,2292 ha.

Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3709 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. N.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 dalį 0,2220 ha žemės grąžinant natūra 1/2 dalį 0,2220 ha ploto, kuri sudaro 0,1110 ha, su kitais bendraturčiais 1,4800 ha žemės sklype Nr. 1902, Vilniaus mieste.

Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6735 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. N.“ nuosavybės teisės atkurtos į 0,1269 ha žemės grąžinant natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime 0,1269 ha žemės plotą su kitais bendraturčiais 2,0030 ha žemės sklype Nr. 57, Vilniaus mieste.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. N.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Dėl 0,0398 ha žemės ploto parengta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-31 patvirtinta išvada Nr. 49IP-123 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, pagal kurią S. N. turi teisę už 0,0398 ha (vertė 72 Eur) buvusios savininkės R. R. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos valstybės išperkamos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime gauti neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

NŽT 2016-07-05 sprendimu Nr. 46S-205 „Dėl nuosavybės teisų atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,6360 ha (įskaičiuotas R. R. turėtas 0,0398 ha plotas, vertė 72 Eur), ploto žemės sklypą Nr. 765, esantį (duomenys neskelbtini).

Iki ginčijamo NŽT 2016-04-22 sprendimo Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei S. N.“ S. N. nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę buvo atkurtos į 0,2379 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės S. N. buvo atkurtos į 0,3727 ha žemės, t. y. per daug į 0,0654 ha plotą.

N. R. turi teisę atkurti – į 0,3073 ha, t. y. ¼ 1,2292 ha.

Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4.-01-3703 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui N. R.“ nuosavybės teisės atkurtos į – 1/2 dalį žemės 0,2221 ha ploto, kuri sudaro 0,1110 ha, su kitais bendraturčiais perduodant neatlygintinai 1,4800 ha žemės sklypą Nr. 1902 Vilniaus mieste.

Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6737 ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui N. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,1268 ha žemės, grąžinant natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime 0,1268 ha žemės plotą su kitais bendraturčiais 2,0030 ha žemės sklype Nr. 57, Vilniaus mieste.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui N. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Dėl 0,0396 ha žemės ploto parengta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-31 patvirtinta išvada Nr. 49IP-126 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, pagal kurią N. R. įgijo teisę už 0,0396 ha (vertė 72 Eur) buvusios savininkės R. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos valstybės išperkamos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime gauti neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą Trakų rajono savivaldybėje.

NŽT 2016-07-18 sprendimu Nr. 46S-217 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“ N. R. nuosavybės teisės atkurtos į buvusių savininkų J. R., R. R., S. R. valdytos 0,2521 ha žemės dalį (vertė 456 Eur) (į kurią įskaičiuotas R. R. turėtas 0,0396 ha, vertė 72 Eur, plotas) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,0305 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (vertė 456 Eur) Nr. 763 (duomenys neskelbtini).

N. R. iki ginčijamo NŽT 2016-04-22 sprendimo Nr. 49S-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui N. R.“ N. R. nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę buvo atkurtos į 0,2378 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,3724 ha žemės, t. y. per daug į 0,0651 ha plotą.

G. R. turi teisę atkurti – į 0,3073 ha, t. y. ¼ 1,2292 ha.

Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3705 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ nuosavybės teisės atkurtos į 1/2 dalį 0,2219 ha žemės, grąžinant natūra 1/2 dalį 0,2219 ha žemės ploto, kuri sudaro 0,1110 ha, su kitais bendraturčiais l,4800 ha žemės sklype Nr. 3902, Vilniaus mieste.

Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6738 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste G. R.“ nuosavybės teisės atkurtos į 0,1269 ha žemės grąžinant natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime 0,1269 ha žemės plotą su kitais bendraturčiais 2,0030 ha žemės sklype Nr. 57, Vilniaus mieste.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Dėl 0,0398 ha žemės ploto parengta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-31 patvirtinta išvada Nr. 49IP-I25 “Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, pagal kurią G. R. įgijo teisę už 0,0398 ha (vertė 72 Eur) buvusios savininkės R. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos valstybės išperkamos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime gauti neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą Trakų rajono savivaldybėje.

NŽT 2016-06-22 sprendimu Nr. 46S-190 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ G. R. nuosavybės teisės atkurtos į buvusių savininkų J. R., R. R., S. R. valdytos 0,2529 ha žemės dalį (vertė 457 Eur) (į kurią įskaičiuotas R. R. turėtas 0,0398 ha plotas, vertė 72 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,0331 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (vertė 457 Eur) Nr. 762 (duomenys neskelbtini).

G. R. iki ginčijamo NŽT 2016-04-22 sprendimo Nr. 49S-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. R.“ G. R. nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę buvo atkurtos į 0,2379 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,3727 ha žemės, t. y. per daug į 0,0654 ha plotą.

P. R. (turi teisę atkurti – į 0,3073 ha, t. y. ¼ 1,2292 ha).

Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 sprendimu Nr. 2.4-01-3704 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. R.“ nuosavybės teisės buvo atkurtos į 1/2 dalį 0,2200 ha žemės, grąžinant natūra 1/2 dalį 0,2220 ha žemės ploto, kuri sudaro 0,1110 ha, su kitais bendraturčiais 1,4800 ha žemės sklype Nr. 1902, Vilniaus mieste.

Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-18 sprendimu Nr. 2.4-01-6736 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. R.“ nuosavybės atkurtos į 0,1269 ha žemės grąžinant natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime 0,1269 ha žemės plotą su kitais bendraturčiais 2,0030 ha žemės sklype Nr. 57, Vilniaus mieste.

NŽT 2016-04-22 sprendimu Nr. 49S-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Dėl 0,0397 ha žemės ploto parengta ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-31 patvirtinta išvada Nr. 49IP-I24 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, pagal kurią P. R. įgijo teisę už 0,0397 ha (vertė 72 eur) buvusios savininkės R. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos valstybės išperkamos žemės dalį buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, gauti neatlygintinai nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

NŽT 2016-06-27 sprendimu Nr. 46S-198 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. R.“ P. R. nuosavybės teisės atkurtos į buvusių savininkų J. R., R. R., S. R. valdytos 0,2524 ha žemės dalį (vertė 456 Eur) (į kurią įskaičiuotas R. R. turėtas 0,0397 ha plotas, vertė 72 Eur,) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,2858 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (vertė 457 Eur) Nr. 761 (duomenys neskelbtini).

P. R. iki ginčijamo NŽT 2016-04-22 sprendimo Nr. 49S-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui P. R.“ P. R. nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę buvo atkurtos į 0,2379 ha žemės. Iš viso nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,3726 ha žemės, per daug į 0,0653 ha plotą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovams atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą, nei jiems tenkantį pagal įstatymą: G. R. į didesnį 0,0654 ha plotą, N. R. į didesnį 0,0651 ha plotą, P. R. į didesnį 0,0653 ha plotą ir S. R. į didesnį 0,0654 ha plotą, nei jiems tenkantį pagal įstatymą, tuo pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (adm. byla Nr. eI-206-1063/2018) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (adm. byla Nr. eA-1648-1062/2019) buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. L., G. R., G. R., N. R., S. N., buvo keliamas ginčas dėl tol, kad atsakovams, pasak pareiškėjos – (Generalinės prokuratūros), NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį plotą nei jiems priklauso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-12-04 sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir NŽT apeliacinius skundus tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-09 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ,,teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog K. D. prarado nuosavybės teises į turėtą ginčo sklypo dalį, kuri nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. gegužės 5 d. pažymėjime Nr. 30-R (III t., b. l. 132), tai patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R6-210 pateikta kopija (III t., b. l .139). Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad visas ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė tik trims M. R. įpėdiniams: žmonai R., sūnums S. ir R.“. Taip pat konstatavo, kad ,,4,9170 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. nacionalizacijos valdė R. R., jos sūnūs S. R. ir R. R. bei jos dukra K. D. (D.). Todėl atsakovams nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik į R. R. ir jos sūnaus S. R. nuosavybės teise kiekvieno iš jų valdytą ¼ dalį ginčo sklypo“. Padarė išvadą, kad ,,pretendentai iš valstybės gavo tai, ko neturėjo teisės gauti, t. y. didesnę dalį žemės nei priklausė buvusiems turto savininkams R. R., S. R.“.

A. G. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-03-14 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1648-1062/2019 pagal atsakovo G. R. prašymą.

Kaip matyti ir minėto teisminio proceso metu buvo konstatuota, kad atsakovai iš valstybės gavo tai, ko neturėjo teisės gauti, t. y. didesnę dalį žemės nei priklausė buvusiems turto savininkams R. R., S. R..

Taip pat konstatuotina, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, atsakovai į eilę naujam žemės sklypui Vilniaus mieste gauti, atlyginant už R. R. turėtą žemę, turėjo būti įrašyti pagal 2001-07-23 pareiškimo padavimo datą, o ne pagal 1991-11-07 pareiškimo padavimo datą (Atkūrimo įstatymo 2 str., 10 str. 1 d., 11 str. 1 d., Tvarkos 7 ir 37 p.), todėl ir nauji žemės sklypai jiems negalėjo būti siūlomi, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys ginčijamais administraciniais aktais NŽT 2016-04-22 sprendimais Nr. 49S-142-(14.49.3.), Nr. 49S-149-(14.49.3.), Nr. 49S-147-(14.49.3.) ir Nr. 49S-148-(l 4.49.3.), negalėjo būti perduodamos nuosavybėn neatlygintinai.

Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuosavybės teisės atsakovams buvo atkurtos į didesnį žemės sklypą, negu nepriklausė nuosavybės teisėmis R. R., taip pat atsakovai nepagrįstai buvo įrašyti į Eilę pagal 1991-11-07 pareiškimo padavimo datą, tuo pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami NŽT 2016-04-22 sprendimai Nr. 49S-142-(14.49.3.), Nr. 49S-149-(14.49.3.), Nr. 49S-147-(14.49.3.) ir Nr. 49S-148-(l 4.49.3.), kuriais G. R., S. N., J. L., N. R. atkurtos nuosavybės teisės į R. R. turėtą žemę negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad administraciniai teisės aktai – NŽT 2016-04-22 sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. R., S. N., J. L., N. R. prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra naikinami, taikytina Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vien tik administracinių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą, yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Todėl patenkinus pareiškėjos pareiškimo pagrindinius reikalavimus, t. y. panaikinus skundžiamus administracinius aktus, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. išduotą 2016-06-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti dėl jų neatitikties imperatyviosioms Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio normoms, byloje paneigtas G. R., S. N., J. L. ir N. R., kaip nuosavybės teisių atkūrimo subjektų statusas, t. y. jų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, nors ir nebuvo nustatyta, kad jie būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintiną nuosavybę.

ABTĮ 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinį aktą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentei natūra grąžintus žemės sklypus (2007-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2010-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2011-12-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011 ir kt.).

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas – restitucija, kurią reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija) yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas, kurį reglamentuoja CK 4.95–4.97 straipsniai (LAT 2010-08-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju, pripažinus ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, ginčo žemės sklypai grąžintini Lietuvos valstybei. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 1.80 str. 4 d. nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja UAB „Vakarų Vilniaus Projektai“ sąžiningumo jai įgyjant ginčo žemės sklypus neginčija, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, nes nustatyta, jog žemės sklypai buvo perleisti atlygintinai, pirkimo – pardavimo sutartimis, buvo patvirtinta notariškai, atsakovams G. R., N. R., P. R. ir S. N. perleidimo metu jie priklausė nuosavybės teise, todėl įgydama žemės sklypus UAB „Vakarų Vilniaus Projektai“ nežinojo ir negalėjo žinoti ar numanyti apie aplinkybes, susijusias su galimais administracinių aktų prieštaravimu imperatyvioms Atkūrimo įstatymo nuostatoms, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Nustatyta, kad skundžiamais administraciniais aktais atsakovams G. R., N. R., P. R. ir S. N. perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas, kurio dalis vėliau atlygintinai, t. y. už 608 000 Eur, perleista trečiajam asmeniui UAB „Vakarų Vilniaus projektai“. Iki UAB „Vakarų Vilniaus projektai“ įsigyjant nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau buvo atsakovų vardu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl laikytina, kad UAB „Vakarų Vilniaus projektai“ yra sąžiningas įgijėjas ir atsakovų veiksmai neturėjo įtakos jo, kaip ginčo sklypo įgijėjo, sąžiningumui.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Vakarų Vilniaus projektai“, įsigijęs iš atsakovų žemės sklypą, laikytinas sąžiningu įgijėju, o aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išsireikalavimas natūra, nenustatyta, darytina išvada, kad ginčijamo žemės sklypo restitucija natūra negalima. CK 6.146 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Apskaičiuojant piniginio ekvivalento dydį taikomos kainos, galiojusios tuo metu, kai atsakovai gavo tai, ką privalo grąžinti. Todėl taikytina restitucija piniginiu ekvivalentu: priteistina valstybei 290 000 Eur iš G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)); priteistina valstybei 139 000 Eur iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)); priteistina valstybei 150 000 Eur iš J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)); priteistina valstybei 29 000 Eur iš N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-04-22 sprendimą Nr. 49S-149-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-147-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui N. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4097 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-150-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-04-22 sprendimą Nr. 49-148-(14.49.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. R.“ į buvusios savininkės R. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0950 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią 0,5000 ha ploto žemės sklype tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

Panaikinti Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarės V. Š. išduotą 2016-06-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu:

priteisti Lietuvos valstybei 290 000 Eur iš G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini));

priteisti Lietuvos valstybei 139 000 Eur iš S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini));

priteisti Lietuvos valstybei 150 000 Eur iš J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini));

priteisti Lietuvos valstybei 29 000 Eur iš N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėEgidija Puzinskaitė