Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų skolininkų A. B. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080005646, 2008-02-26 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, A. B. ir I. B., užtikrindami iki 2037-02-15 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė Nordea Bank Finland Plc skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliantai Andrius ir I. B., atskiruoju skundu prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-05-05 nutartį, iš esmės teigia, kad priverstinio skolos išieškojimo proceso metu buvo padaryti šiurkštūs proceso normų pažeidimai, dėl ko buvo suvaržytos jų, kaip skolininkų, teisės, t.y. nebuvo tinkamai informuoti apie pradedamą išieškojimą, apie skiriamas varžytines, apie varžytinių akto tvirtinimą, turtas buvo parduotas už per mažą kainą, skolininkai negalėjo įgyvendinti savo teisės įvykdyti skolinį įsipareigojimą per papildomai nustatytą terminą, pasiūlyti turto pirkėją, skųsti antstolio veiksmus, teismų priimamas nutartis. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1421-567/2012 pagal ieškovų I. B. ir A. B. ieškinį atsakovams UAB „Promano LIT“, Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, antstoliui I. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kaip seka iš minimoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 priimto sprendimo bei nagrinėjamoje byloje kartu su atskiruoju skundu pateiktos ieškinio kopijos, apeliantai, prašydami pripažinti negaliojančiu 2011-01-18 turto varžytynių aktą Nr. 0008/10/02117 bei taikyti restituciją, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, jog skolos išieškojimo proceso metu buvo padaryti pažeidimai, kurie, pasak skolininkų, sąlygojo tai, kad Andrius ir I. B. nebuvo informuoti apie pradedamą išieškojimą, apie skiriamas varžytynes, apie varžytynių akto tvirtinimą teisme, todėl negalėjo pasinaudoti savo, kaip skolininkų teisėmis; kad antstolis parduodamą turtą įvertino bei pardavė per maža, neatitinkančia rinkos kaina ir pan.. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2012-03-26 sprendimu šiuos skolininkų teiginius bei pareiktą ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo atmetė. Minimoje civilinėje byloje teismas nenustatė vykdymo proceso metu padarytų pažeidimų, kad ieškovai nebuvo informuoti apie pradedamą išieškojimą, apie skiriamas varžytynes, apie varžytynių akto tvirtinimą teisme, todėl negalėjo pasinaudoti savo, kaip skolininkų teisėmis, t.y. įvykdyti skolinį mokėjimą per pasiūlytą nustatytą terminą. Taip pat nenustatė esminių CPK 602 straipsnio nustatytų turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pažeidimų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis ieškovams neturėjo siųsti raginimo mokėti įsiskolinimą geruoju, o 2010-08-25 A. B. asmeniškai buvo įteiktas 2010-08-24 patvarkymas dėl skolininko teisių išaiškinimo, 2010-08-23 patvarkymas priimti vykdyti dokumentą, 2010-08-24 patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti bei 2010-12-10 asmeniškai A. B. buvo įteiktas 2010-11-18 antstolio patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, nurodant, jog atlikus turto vertės paskaičiavimus UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas ekspertai nustatė, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 740 000 Lt. Vykdymo procese ieškovai, kaip skolininkai, nereiškė nušalinimų antstolio nurodytam ekspertui, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę dėl nustatytos turto vertės. Skolininkai nebuvo aktyvūs, nesidomėjo vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, tame tarpe teisę – surasti savo pirkėją. Taip pat teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių varžytynių organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimus, o būtent: apribojęs skolininkų teisę siūlyti savo pirkėją. Atsakovui UAB „Promano LIT“ įsigyjant turtą, ieškovų, kaip skolininkų, nepilnamečių vaikų teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

Taigi atskirajame skunde skolininkų A. B. ir I. B. išdėstyti teiginiai buvo išanalizuoti ir atmesti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 sprendimu, todėl jie pakartotinai neanalizuotini. Kitų argumentų, paneigiančių skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantai nepateikė.

Pagal LR CPK 562 str. nuostatas, gavęs turto pardavimo (perdavimo) aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų, hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą. Lėšos už priverstinai parduotą įkeistą turtą įmokamos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą ir hipotekos teisėjo nutartimi paskirstomos kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas, pagal jų reikalavimo tenkinimo eilę (LR CPK 563 str. 1 d.). Iš bylos duomenų seka, kad hipotekos skyriui buvo perduotas antstolio I. G. 2011-01-18 turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0008/10/02117, patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-24 nutartimi, kuris patvirtino, jog įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo administravimo išlaidas, buvo pervestos į CHĮF Hipotekos skyriaus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sąskaitą. Esant šioms aplinkybėms teismas, nepažeisdamas LR CPK 562 str., 563 str. bei kitų vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, pagrįstai skundžiama nutartimi panaikino areštus parduotam turtui, nutarė baigti hipoteką bei paskirstė iš pardavimo gautas lėšas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-05 nutartį naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc pateikė prašymą – atmetus atskirąjį skundą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 2 193,13 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, kurias patvirtina sąskaita faktūra, ataskaita, išrašas iš banko sąskaitos. Išlaidų už teisines paslaugas kompensavimo pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga nei teisės, nei fakto klausimu, nėra didelės apimties, atskirojo skundo argumentai, į kuriuos atsiliepė kreditorius, iš esmės atkartoja 2011-05-16 skolininkų ieškinio pareikšto ir kreditoriui Nordea Bank Finland Plc dėl turto varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo argumentus, į kuriuos taip pat atsikirto kreditorius nagrinėtoje civilinėje byloje, todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už kreditoriui suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, mažintinos iki 400 Lt.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuotų asmenų (skolininkų) A. B. ir I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (AB) iš suinteresuotų asmenų (skolininkų) A. B. ir I. B. 400 Lt (keturis šimtus Lt) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno apelianto priteisiant po 200 Lt.