Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1910-513/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2S-1910-513/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01205-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
D. R.
Ieškovas
Z. B., J. G., A. J. G., R. B.
Trečiasis asmuo
V. G.
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-1910-513/2014

Teisėja Lina Jociuvienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01205-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.6.1.3; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl naudojimosi žemės sklypu teisės pripažinimo ir naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G., ir pagal atsakovės D. R. priešieškinį ieškovams Z. B., J. G., A. J. G., R. B. dėl naudojimosi žemės sklypu ir rūsiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl naudojimosi žemės sklypu teisės pripažinimo ir naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G., ir pagal atsakovės D. R. priešieškinį ieškovams Z. B., J. G., A. J. G., R. B. dėl naudojimosi žemės sklypu ir rūsiu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G..

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas advokatas L. S. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014. Argumentavo, kad nuo priimto sprendimo nurodytoje byloje priklausys tolesnė šios bylos nagrinėjimo eiga.

Atsakovės D. R. atstovė advokatė V. Š. prieštaravo dėl bylos sustabdymo. Motyvavo tuo, jog bylų reikalavimai nėra susiję, nėra loginės sekos. Trečiasis asmuo V. G. neprieštaravo dėl bylos sustabdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-06 nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita byla ir įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014 pagal ieškovų A. J. G. ir R. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas remdamasis LITEKO duomenų baze nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1947-867/2014 pagal ieškovų A. J. G. ir R. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Sprendė, kad nuo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014 priklausys šios nagrinėjamos civilinės bylos baigtis – gali keistis dalijamo nekilnojamojo turto dydžiai ir kt., ir siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, padarė išvadą, jog yra pagrindas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1947-867/2014 ir įsiteisės sprendimas, ir bylos sustabdymas nepažeis kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų (CPK 163 str. 3 p.).

Šalies argumentai

Atsakovė D. R. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl bylos sustabdymo ir sujungti civilines bylas Nr. 2-33-838/2014 ir Nr. 2-1947-867/2014. Argumentuoja, jog pagrindo sustabdyti bylą pagal CPK 163 str. 3 p. nėra, kadangi teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, tarp minėtų bylų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Bylos sustabdymas pažeistų esminius civilinio proceso principus, nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėjama nuo 2012 m. vasaros. Reikalavimą dėl esą neteisėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo (palėpės išardymo, garažo medinio antstato nugriovimo) ieškovai iškėlė praėjus daugiau nei 2 metams nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui, nors tokius reikalavimus galėjo reikšti ne kartą tikslindami ieškinio reikalavimus. Naujo reikalavimo dėl medinio garažo antstato išsprendimas neturės jokios įtakos būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, nes tarp šalių nėra ginčo, kad šis pastatas priklauso atsakovei D. R.. Atsakovė priešieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog tik atsakovės šeima (anksčiau jos tėvas) jau 40 metų naudojasi pastoge (palėpe), esančia virš jos gyvenamųjų patalpų. Šią aplinkybę byloje patvirtino šeši liudytojai, apklausti 2014-09-24 teismo posėdyje. Atsakovės naudojama namo dalis, t. y. gyvenamosios patalpos, rūsys ir palėpė, yra visiškai atskirta (atidalyta) nuo bendraturčių A. J. G. ir R. B. naudojamų patalpų. Į pastogę yra įėjimas tik iš atsakovės naudojamos gyvenamojo namo dalies (iš jos patalpų). A. J. G. turi jo vieno naudojamą palėpę, ugniasiene atskirtą nuo atsakovės palėpės ir esančią virš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų. Atsakovės naudojama pastogės dalis nėra teisiškai įregistruota ir atiduota eksploatuoti. Mano, kad pagal ieškovų ieškinį naujai iškelta byla gali būti nagrinėjama paraleliai arba bylos gali būti sujungtos. Teigia, jog ginčas abiejose civilinėse bylose yra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, be to, bylos nagrinėjamos viename teisme. Taigi, sujungus bylas ginčas būtų greičiau išnagrinėtas, būtų pasiekti tie patys tikslai, išvengta prieštaringų sprendimų, nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek šalių, tiek teismo lėšos ir laikas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“, V. D. , J. K. , J. Č., bylos Nr. 3K-3-332/2012).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Lavisos garantas“ v. V. B. įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-620/2004; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA ,,Parekss lizings“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjų AB „Geonafta“ ir AB Svenska Petroleum Exploration prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

Įvertinęs nagrinėjamoje ir civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014 pateiktų ieškinių, taip pat priešieškinio bei ieškovų atsiliepimo į priešieškinį argumentus, reikalavimų pobūdį, išanalizavęs ir įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo nurodytus motyvus, atsižvelgdamas į pradinio ieškinio nagrinėjimo laiką (byla nagrinėjama nuo 2012 m. rugpjūčio mėn.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu šiuo atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes tarp civilinių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio. Akivaizdu, jog vien tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014 ieškovai siekia, kad atsakovė pašalintų, jų manymu, neteisėtos savavališkos statybos padarinius (statybos objektai – atsakovės valdoma palėpė (išardyti pertvaras) ir garažas (nugriauti antstatą), nėra tos faktiškai ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdytų išspręsti šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal esamą faktinę (dabartinę) gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo padėtį. Be to, pasikeitus turto, kuriuo naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, sudėčiai ir (ar) apimčiai, bet kuri iš šalių turi teisę inicijuoti naują naudojimosi šiuo turtu nustatymo tvarkos procedūrą, taip pat dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos susitarti taikiai ir (ar) spręsti šį klausimą pas notarą.

Teismas pažymi, kad sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 str.). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiuo atveju teismas aplinkybės, ar yra ar ne minėtas tiesioginis teisinis ryšys, iš esmės neatskleidė, formaliai nurodė, kad nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014 priklausys nagrinėjamos bylos baigtis – gali keistis dalijamo nekilnojamojo turto dydžiai. Pažymėtina, kad ginčo atveju jokie su nekilnojamojo turto dalijimu susiję klausimai nėra sprendžiami, o naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo siekiama pagal esamą faktinę padėtį, t. y. pagal kiekvieno iš bendraturčių naudojamo turto dalį (dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje spręstini ieškinio bei priešieškinio reikalavimai yra iš esmės platesnio pobūdžio ir teismui juos išspręsti pagal byloje esamus faktinius duomenis nėra jokių kliūčių. Kitoje, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-1947-867/2014, ieškinio reikalavimai kildinami iš statybos teisinių santykių dalyvių (šalių) teisių ir pareigų. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tai šalių, kaip gyvenamojo namo ir žemės klypo bendraturčių, nuosavybės teisių per se nepanaikins ir (ar) dėl to šalys (ar kuri iš jų) neįgis daugiau (ar joms nesumažės) turto.

Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nenagrinėti apeliantės prašymo dėl bylų sujungimo, nes tai yra Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko kompetencija (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 136 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės D. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti.

Kitą atskirojo skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Teisėja Irma Čuchraj