Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. K. 2023 m. vasario 3 d. apie 19.27 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad vairavo būdamas neblaivus, nes buvo susipykęs su savo mergina. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko brendžio, grįžęs atgal į automobilį kaip ir susitaikė su ja, bet jis jau buvo išgėręs apie 200 g brendžio. Nusprendė, kad abu važiuos pas jį, sėdo prie vairo visiškai suprasdamas, kad gali rizikuoti savo ir kitų gyvybe. Įvykis galėjo įvykti vasario 3 d., vairavo po 17 val. Negali pasakyti, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo iki sustabdymo. Pasak kaltinamojo, alkoholį vartojo jam priklausančiame automobilyje Škoda Superb, kuriuo važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir buvo sustabdytas važiuojant (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu jautėsi normaliai. Nepamena, kiek pripūtė į alkotesterį, tačiau sutinka su nustatytu neblaivumu. Kaltinamojo teigimu, labai gailisi, kad taip pasielgė, ir supranta, kokį pavojų galėjo sukelti. Jis alkoholį vartoja per šventes, kartais išgeria, kai būna stresas, tačiau tikrai vartoja ne kas dieną. Jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą – 2014 m., kai prarado teisę vairuoti transporto priemones 2 metams už tokio paties pobūdžio veiką. Nors po praeito įvykio pasimokė, šį kartą padarė kvailystę. Teisę vairuoti transporto priemones turi (duomenys neskelbtini) metų, mano, kad jas reikia atimti, ir sutinka su automobilio konfiskavimu. Jis prašo atleisti jį pagal laidavimą perduodant motinos atsakomybėn. Motina jam yra autoritetas, visada jos klauso. Motina kaip draugė, patarėja, ji – jam pats svarbiausias žmogus. Su motina jis gyvena kartu, artimai bendrauja. Iš karto pasakė jai apie įvykį, nes nuo jos neturi paslapčių. Motina labai nuliūdo, nusivylė juo ir pabarė. Kaltinamojo teigimu, jei jis padaro kažką blogo, supranta iš motinos žvilgsnio. Dabar jis nedirba, jam padeda motina, savo santaupų neturi.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Škoda Superb, kai jo iškvėptame ore buvo 3,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Kaip minėta, J. K. anksčiau neteistas, jis per paskutinius penkerius metus baustas du kartus administracine tvarka, paskutinį kartą baustas 2022 m. lapkričio 17 d. administracine nuobauda – įspėjimu – už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje, taip pat už nešiurkštaus administracinio nusižengimo 2018 m. lapkričio 15 d. padarymą, t. y. važiavimą keleivine transporto priemone be bilieto, paskirta bauda sumokėta (b. l. 71), nedirba (b. l. 70), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68), duomenų apie J. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, turi faktas, kad už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio J. K. atsakomybėn traukiamas jau ne pirmą kartą. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 27 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,48 promilių neblaivumas), artimas sunkiam neblaivumo laipsniui (nuo 2,51 promilės). Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą kaltinamajam buvo paskirta 2000 Lt (579 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Nors šis J. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas gana seniai, kita vertus, negalima tokios aplinkybės ignoruoti sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos buvimo ar nebuvimo. Priešingai, tai neigiamai apibūdina J. K. asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad jis linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padaryto analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė jai keliamų tikslų. Be to, pastebėtina, kad tiek darydamas administracinį teisės pažeidimą, tiek darydamas šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, J. K. buvo itin neblaivus. Šioje byloje kaltinamajam buvo nustatytas neblaivumo laipsnis (3,43 promilės), kuris daugiau kaip du kartus viršijo neblaivumo ribą (1,51 promilės), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, teismas abejoja jo parodymais, kad jis, prieš vairuodamas automobilį, jautėsi gerai, t. y. įprastai, kaip neapsvaigęs nuo alkoholio. Už minėtą administracinį teisės pažeidimą J. K. gana ilgam laikui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kita vertus, jis nepadarė tinkamų išvadų ir padarė šioje byloje padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pastebėtina, kad šioje byloje kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir sveikatai. Pirma, J. K. važiavo (duomenys neskelbtini) mieste vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus, nemažą atstumą nuo (duomenys neskelbtini) g. (remiantis kaltinamojo parodymais) iki (duomenys neskelbtini) g., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Antra, remiantis liudytojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti liudytoju M. K.), nustatyta, kad J. K. vairuojamas automobilis be kitų atliktų neįprastų manevrų vos neatsitrenkė į liudytojo vairuojamą automobilį, todėl liudytojas buvo priverstas iš dalies išvažiuoti į priešpriešinę kelio eismo juostą. Tai įrodo, kad tik dėl atsitiktinumo pavyko išvengti neigiamų pasekmių. Trečia, kaltinamojo vairuojamame automobilyje taip pat važiavo kitas asmuo. Visa tai turi įtakos vertinant tiek J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir paties kaltinamojo požiūrį darant nusikalstamą veiką. Aptartos aplinkybės apibūdina itin neatsakingą kaltinamojo elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą.

Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje J. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. neteistas, per paskutinius penkerius metus baustas du kartus administracine tvarka, paskutinį kartą baustas 2022 m. lapkričio 17 d. administracine nuobauda – įspėjimu – už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietoje (b. l. 71), nedirba (b. l. 70), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68). Duomenų apie J. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo neskirti anksčiau neteistam asmeniui švelniausios bausmės rūšies, kadangi atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis yra gana jauno, darbingo amžiaus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali susirasti darbą, gauti pajamų ir galės įvykdyti jam skirtą bausmę. Teismo vertinimu, 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti J. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Škoda Superb konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

J. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,43 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y., kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. J. K. važiavo (duomenys neskelbtini) mieste vakaro metu, kai eismas yra gana intensyvus. Remiantis liudytojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad J. K. vairuojamas automobilis be kitų atliktų neįprastų manevrų vos neatsitrenkė į liudytojo vairuojamą automobilį, todėl liudytojas buvo priverstas iš dalies išvažiuoti į priešpriešinę kelio eismo juostą. Tai įrodo, kad tik dėl atsitiktinumo pavyko išvengti neigiamų pasekmių. Be to, kaltinamojo vairuojamame automobilyje taip pat važiavo kitas asmuo. Taigi nėra abejonių, kad J. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad J. K. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, administracinė nuobauda negalioja, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi J. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 4 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. vasario 6 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

J. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Škoda Superb, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 27). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. K. priklausantis automobilis Škoda Superb konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2640 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – J. K. priklausančio automobilio Škoda Superb – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

V. Kiti klausimai

J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 60–63). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. K. priklausančiam automobiliui Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. gegužės 6 d. (b. l. 29–31). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį J. K. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. K. niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. vasario 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti J. K. priklausantį automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Iš J. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.