Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2024-10-29 apie 18 val. 05 min. būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė D. K., t. y. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad D. K. smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2024-10-28, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 21.30 val. grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. K. abiem rankom suėmė jos dešinę ranką ir ją suko bei vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, 2024-10-29, laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 15.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. K. suėmė jos dešinę ranką ir ją tyčia suko, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei 2024-10-29 apie 18 val. 05 min. būdama pasirašytinai įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, 2024-10-29 nuo 18 val. 10 min. iki 18 val. 19 min. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, pareiškėjo apklausos metu nuo 18 val. 19 min. iki 18 val. 46 min., bei 2024-10-29 asmens apžiūros metu nuo 18 val. 53 min. iki 18 val. 58 min., pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir tuo pagrindu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, O. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventiniui D. K., o būtent: 2024-08-01 apie 02.07 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), trenkdama buto durimis tyčia prispaudė D. K. dešinės rankos pirštą, taip padarydama nukentėjusiajam D. K. sužalojimus - dešinės plaštakos II piršto galinio pirštakaulio lūžį, žaizdą dešinės plaštakos II piršto galinėje dalyje su nago pažeidimu, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės plaštakos II piršto galinio pirštakaulio lūžio ir žaizdos dešinės plaštakos II piršto galinėje dalyje su nago pažeidimu, jo sveikatą sutrikdė ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios O. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, išreikšto tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojo apklausos protokolas, akistatos protokolas, asmens apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamosios O. G. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad O. G. nusikalstamą veiką įvykdė sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl O. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-09-06 nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijamai nustatyti O. G. nusikalstami veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y., kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventiniui D. K., o būtent: 2024-08-01 apie 02.07 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), trenkdama buto durimis ir tyčia prispausdama D. K. dešinės rankos pirštą, padarė nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinės plaštakos II piršto galinio pirštakaulio lūžį, žaizdą dešinės plaštakos II piršto galinėje dalyje su nago pažeidimu. Kadangi O. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-09-06 nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29610-24 buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jai susitaikius su nukentėjusiuoju, ir per vienerius metus (2024-10-29) padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti O. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir šiuo nuosprendžiu sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiamas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kas reiškia, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punkte, kaltinamosios atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, todėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas šiuo atveju nėra aktualus.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajai O. G. bausmę, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

O. G. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 3 p.) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdama neteista, nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., padarė vienerių metų laikotarpyje būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės su nukentėjusiuoju susitaikius, 2017 m., vadovaujantis BK 38 straipsniu, taip pat buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 99-102 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Prisipažino padariusi abi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje nebausta (1 t., b. l. 104-105), nedirbanti (1 t., b. l. 106-108), registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 109). Įvertinęs visas aukščiau skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus O. G. už nuskalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., padarymą – laisvės apribojimą, kurių dydžiai nustatytini kaip mažesni už sankcijų vidurkius. Tokios bausmių rūšys, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Pastebėtina, kad BK 65 straipsnio pakeitimai 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl dėl bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių taikytina BK 65 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į O. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kt. aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų įvykdymo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, pažadėjo daugiau nenusikalsti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kas rodo, jog ieškosi darbo, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ji bus sulaikyta nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubausta, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda O. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam - 1 metų laikotarpiui. Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamosios elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 6 d. 5 p., 6 p.). Veika, numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtakos, todėl įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų O. G. neskirtinas. Teismo vertinimu, dviejų paskirtų pareigų atlikimas bausmės vykdymo atidėjimo metu bei įsipareigojimas nukentėjusiajam atlyginti padarytą neturtinę žalą bus pakankamas tam, kad O. G. pakeistų savo elgesį ir ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

O. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 67-70) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis D. K. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad vis dar yra sukrėstas dėl patirtų įvykių, kaltinamosios veiksmai labai stipriai paveikė jo dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai, dvasinis bei fizinis skausmas neigiamai paveikė jo sveikatą, pasekmes tebejaučia, psichologiškai nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo bei kitų nepatogumų. Tai, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, patyrė neturtinę žalą, D. K. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, nesunkus ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. K. dėl kaltinamosios veiksmų akivaizdžiai patyrė tiek fizinį skausmą, nes trenkiant durimis buvo prispaustas ir sulaužytas dešinės plaštakos II piršto galinis pirštakaulis, padaryta žaizda dešinės plaštakos II piršto galinėje dalyje su nago pažeidimu, tiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, įvairaus pobūdžio nepatogumus, kilusius dėl patirtos traumos. Nors, kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytų sužalojimų skaičių ir pobūdį, prašoma 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra pagrįsta.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2025-05-14 susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamoji O. G. susitarė su nukentėjusiuoju D. K., kad 1 000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam bus atlyginta periodinėmis išmokomis iki 2026-05-01. Toks susitarimas patvirtintinas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam D. K. buvo skirtas atstovas advokatas M. Š.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-05-14 pažyma Nr. APD-2025-05756, iš kurios matyti, kad D. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 270,83 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, globoja mažametį vaiką), į tai, kad iš jos priteista neturtinė žalai nukentėjusiajam, šios išlaidos iš jos nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas - kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kameros įrašais, esanti voke prie bylos 1-o tomo priekinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

O. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

O. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) ir skirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant O. G. per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), ir O. G. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. G. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, O. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant O. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

O. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti O. G. ir nukentėjusiojo D. K. 2025-05-14 sudarytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį O. G. įsipareigojo iki 2026-05-01 atlyginti nukentėjusiajam D. K. padarytą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio neturtinę žalą.

Nepriteisti iš O. G. 270,83 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovo advokato dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais, esančią voke prie bylos 1-o tomo priekinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.