- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-36-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02587-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 504,50 Eur žalos atlyginimą (išmokėtų draudimo išmokų), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. įvykio metu buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT2112181 administravimas, kurio metu buvo atlikta apgadinto turto apžiūra. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, dėl įvykio draudikas išmokėjo 504,5 Eur draudimo išmoką bei įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Ieškovės nuomone, butas buvo užlietas dėl name trūkusio karšto vandens įvadinio vamzdžio, už jo priežiūrą bei savalaikius remonto darbus atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Pateiktame statinio apžiūros akte nėra nurodyti jokie inžinerinės sistemos (šalto, karšto vandentiekio vamzdynų) defektai, trūkumai ar gedimai. Nesant duomenų apie poreikį remontuoti, keisti ar atnaujinti vamzdyną (jo dalį) ar avarinę vamzdyno būklę, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti pastatų bendrojo naudojimo objektus.
3.2. Pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina ir tai, kad namo (duomenys neskelbtini), nuolatinė apžiūra buvo vykdoma ir bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklė buvo fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai.
3.3. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio namo administratorė būtų gavusi pranešimų, duomenų apie inžinerinės sistemos, įskaitant karšto vandens, įvadinio vamzdžio, gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui.
3.4. Nesant duomenų bei įrodymų, jog atsakovė žinojo apie karšto vandens įvadinio vamzdžio defektus ir nustačius, kad įprastiniais būdais nebuvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusio vamzdžio, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą.
3.5. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.
3.6. Kyla abejonių, ar ieškovė tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ir tinkamai nustatė tikrąją įvykio priežastį, nes jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo/tinkamo atsakovo pakeitimo kitu asmeniu.
Šalies argumentai
3.7. Ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys (konkretus vamzdis, jo buvimo vieta, kam jis priklauso) arba, kad ieškovės atstovui apžiūrint patalpas, buvo bandoma susisiekti su atsakove, jeigu, kaip teigia ieškovė, atsakomybė už jo priežiūrą tenka būtent atsakovei.
3.8. Nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo,
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Iš apžiūrų aktuose esančių nuotraukų, matyti, kad atsakovės abiejų apžiūrų metu buvo vertinama tik pastato išorė. Šių apžiūrų metu buvo apžiūrėtos tik pastato sienos bei balkonai. Pastato vidaus būklė, inžineriniai tinklai, vamzdynai nebuvo fiksuojami nuotraukose, jų būklė neatsispindi nė viename apžiūros akte.
4.2. 2020 m. kovo 17 d. apžiūros akte nėra ne tik nuotraukų, atspindinčių pastato inžinerinių sistemų/vamzdynų būklę, bet ir jokių įrašų apie tai.
4.3. 2019 m. spalio 17 d. apžiūros akte yra įrašas, kad atliekant pastate renovaciją buvo keičiami vamzdynai nuotekų, karštas-šaltas, lietaus nuotekos, tačiau iš tokio įrašo nėra aišku nei kada renovacija apskritai atlikta, nei kokia apimti ji buvo vykdoma.
4.4. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė atliko trūkusio vamzdžio būklės stebėjimą, jo priežiūrą, apie jo būklę informavo namo butų savininkus ir pan., taigi administratorius nedėjo reikiamų pastangų, siekiant tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas.
4.5. Butų savininkai neturi specialių žinių, kaip apskaičiuoti ir įvertinti pagal techniniuose reglamentuose esančius koeficientus vamzdyno nusidėvėjimo laipsnį, pastebėti trūkius ir juos įvertinti, kad žinotų, kokiems pakitimams esant turėtų informuoti namo administratorių.
4.6. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusią žalą.
4.7. Vien ta aplinkybė, kad buvo atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti formalūs aktai neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškovė neturi pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis, kaip rastas trūkęs karšto vandens vamzdis, nes neįrodė, kad vamzdis, kurio fotofiksacija buvo pateikta byloje, buvo kaip nors susijęs su aplietu ieškovės draudėjo butu, nenurodyta tiksli jo vieta.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė įvykio priežasties nenustatė, nepateikė duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo atliekami avarijos likvidavimo darbai, nustatinėjamas užliejimo židinys.
5.3. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų. Ieškovė nekvietė atsakovės į vietą nustatyti įvykio aplinkybių ir tik po 5 mėnesių grįžus ieškovės draudėjai po buto apliejimo ieškovė ėmė ieškoti žalos atlyginimo iš atsakovės.
5.4. Atsakovės, kaip namo administratorės veiksmai iki žalos atsiradimo yra pakankami, kad konstatuoti, jog ji tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Faktinės aplinkybės
7. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. įvykio metu buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo pradėtas žalos bylos Nr. CLT2112181 administravimas, kurio metu buvo atlikta apgadinto turto apžiūra. Įvertinus apžiūros rezultatus bei kitus žalos bylos administravimo metu surinktus dokumentus/informaciją, priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudikas išmokėjo 504,5 Eur draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos atsiradimą asmenis. Ieškovės teigimu, butas buvo užlietas dėl name trūkusio karšto vandens įvadinio vamzdžio, už kurio priežiūrą bei savalaikius remonto darbus atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
8. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad butas buvo užlietas dėl name trūkusio karšto vandens įvadinio vamzdžio, atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, neatlikus pareigų tinkamai prižiūrėti vamzdynų būklę atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.
9. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
10. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).
11. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).
12. Kaip byloje nustatyta, atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindė aplinkybėmis, jog namo administratorė nesiėmė visų būtinų sprendimų, priemonių ir veiksmų, kad užtikrinti administruojamo namo tinklų ir bendrojo naudojimo objektų tinkamą būklę ir funkcionavimą. Pradžioje teigė, kad užliejimas įvyko iš buto viršuje, vėliau teigė, kad butas buvo užlietas dėl name trūkusio karšto vandens įvadinio vamzdžio. Atsakovė teigė, kad apliejimas įvyko iš viršutinio buto, tačiau jokių įrodymų, ar paaiškinimų kur yra apliejimo šaltinis, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
13. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog buto užliejimas įvyko dėl atsakovės netinkamai atliktų pareigų. Su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
15. Byloje nėra ginčo, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Kaip minėta, deliktinei atsakomybei atsirasti reikalinga nustatyti, kad atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tačiau teismas nustatęs žalos faktą, nesiaiškino, kurio iš asmenų – kito buto savininko ar atsakovės veiksmai/neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą.
16. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Taigi nors įstatymas ir suteikia teismui diskreciją nuspręsti kokia forma nagrinėtinas ginčas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kilus abejonių nustatant, dėl kieno kaltės įvyko buto užliejimas, teismas turėjo pareigą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir aiškintis bei nustatyti kieno veiksmai/neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka šio klausimo nesprendė ir apsiribojo formaliu teiginiu, kad ieškovė savo reikalavimo neįrodė. Teismas taip pat nesiaiškino, kas suremontavo karšto vandens įvadinį vamzdį, kurį vamzdį remontavo, ar bendrą ar trečiojo asmens bute. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateikti pastato apžiūros aktai mažai informatyvūs, teismas turėjo pareigą pasiūlyti atsakovei pateikti duomenis apie vamzdynų būklę ar renovacijos metu vamzdynų keitimą patvirtinančius dokumentus.
17. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
18. Kaip minėta, buto (duomenys neskelbtini) savininkė, pateikdama prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodė, kad jos butą užliejo kaimynai iš viršaus, bute Nr. 7 vyksta remontas, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė buto (duomenys neskelbtini), savininko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, jog būtų pašalinti prieštaravimai ir išaiškintos ginčui spręsti svarbios bylos aplinkybės.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti naujų įrodymų, įtraukti trečiuosius asmenis, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnis 1 dalis).
20. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.