- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-574-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01304-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. S.
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. (toliau – N. S.) atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo N. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. N. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) eurų bauda, už tai, kad, būdamas UAB „K.“ direktorius, jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai R. B. ir A. S. atliko neplaninį nelegalaus darbo tyrimą ,,J. B.“, UAB ,,K.“, adresu Kaunas, Savanorių pr. 290. Tyrimo metu nustatyta, kad B. A. dirbo UAB ,,K.“ padavėjos pareigose nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d.. Su ja darbo sutartis nebuvo pasirašyta. 2020 m. kovo 5 d. ji dirbo nuo 11.00 val. iki 20.30 val., 2020 m. kovo 6 d. dirbo nuo 10.30 val. iki 20.00 val., 2020 m. kovo 7 d. dirbo nuo 13.00 val. iki 21.00 val., 2020 m. kovo 8 d. dirbo nuo 11.00 val. iki 21.30 val., 2020 m. kovo 9 d., nuo 11.00 val. iki 16.30 val. Tyrimo duomenimis, į darbą B. A. priėmė direktoriaus pavaduotoja I. S.. Tokiu būdu, UAB ,,K.“ vadovas N. S. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai B. A. dirbti ,,J. B.“ padavėjos pareigose, nepasirašęs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto N. S. atstovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, sušvelninti N. S. skirtą administracinę nuobaudą ir už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė N. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi savo kaltę dėl padaryto nusižengimo jis pripažino, o jo neteisėtas elgesys buvo atsitiktinis. N. S. kritiškai vertina savo veiksmus, supranta, kad pasielgė netinkamai, nebuvo pakankamai rūpestingas užtikrinant tinkamą darbo organizavimą. Iš komentuojamo įvykio jis pasimokė, pažada ateityje tokių klaidų nekartoti. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų už analogiško nusižengimo padarymą N. S. neturi, praeityje nebuvo teistas. Nors apylinkės teismas sprendė, kad praeityje jis buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau, toks vertinimas nebuvo pagrįstas, kadangi jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas skundžiamo nutarimo priėmimo dieną jau buvo pasibaigęs.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. S. paskirta bauda yra per didelė, ji turės neigiamų pasekmių jo šeimos finansinei gerovei. Jo vadovaujama įmonė užsiima maitinimo paslaugų teikimu, tačiau dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje, jo verslas nėra stabilus, jis gauna vos 400 eurų siekiantį darbo užmokestį, todėl 3000 eurų baudos paskyrimas jam turės itin neigiamos įtakos.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. B. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į N. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
N. S. atstovės advokatės A. Gulbinaitės apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu N. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti N. S. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik N. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sumažinti skundžiamu nutarimu jam skirtą 3000 eurų baudą iki 500 eurų, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
6. Analizuojant N. S. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
7. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Už komentuojamo administracinio nusižengimo padarymą skundžiamu nutarimu N. S. buvo paskirta 3000 eurų bauda, kas atitinka komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkį.
9. Sprendžiant šios administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos proporcingumo klausimą, visų pirma pastebėtina, kad N. S. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus. Švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis. Jokios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu N. S. būtų galima skirti švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos vidurkis, piniginę baudą, šiuo atveju nenustatytos.
10. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo N. S. pripažino tik iš dalies. Teigė, kad galimai įvyko žmogiška klaida, aiškino, kad jis nežinojo apie B. A. nelegalų darbą jo vadovaujamoje įmonėje. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu savo kaltę jis iš esmės neigė, ką patvirtina administracinio nusižengimo protokole esantis įrašas „su protokolu nesutinka“ (b. l. 1). Ir nors apeliaciniame skunde apeliantas savo kaltę jau pripažįsta visiškai, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo jo prisipažinimą ir gailestį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažeidėjo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusižengimo faktines aplinkybes atliekant administracinį tyrimą Institucijoje ar bylą nagrinėjant teisme. Pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kai laisva valia pripažįsta padaręs nusižengimą, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti padaryto nusižengimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Prisipažinimas įvykdžius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Svarbu nustatyti, ar jie padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Vertinant aptartus duomenis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, vis tik pažymėtina, kad savo kaltę dėl padaryto N. S. iš esmės pripažino tik aukštesniajam teismui pateiktame apeliaciniame skunde, jo parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs, jokių esminių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių jis nepatvirtino, viso labo pripažindamas tai, kas jau buvo nustatyta kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Pripažinti tokį pažeidėjo elgesį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrindo nėra, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu sprendė ir apylinkės teismas.
11. Vertinant N. S. asmenybę, jos kontekste sprendžiant jam skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą svarbu ir tai, kad praeityje jis jau buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (kiek daugiau nei ketveriems metams), jis ir vėl padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo nubaudimas praeityje jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį N. S. nesugebėjo, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai. Nors praeityje jam skirta nuobauda jau nebegalioja, kas itin akcentuojama N. S. apeliaciniame skunde, tačiau šios aplinkybės egzistavimas, sprendžiant už analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimo jam skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, negali būti sumenkinamas. Ši aplinkybė charakterizuoja asmenį, rodo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, todėl sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi N. S. praeityje buvusiu baustumu, nėra pagrindo. Ši aplinkybė skundžiamu nutarimu nebuvo pripažinta N. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, į ją, įvertinus tai, kad praeityje asmeniui skirta administracinė nuobauda jau nebegalioja, atsižvelgta tik kaip į asmenį charakterizuojančią aplinkybę. Toks vertinimas ANK nuostatų nepažeidžia.
12. Atmetant N. S. apeliacinį skundą, įvertintina ir tai, kad nors praeityje jis teistas nebuvo, tačiau administracine tvarka baustas ne kartą, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, susijusius su netinkamu jo, kaip įmonės vadovo, funkcijų atlikimu. Tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.
13. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas N. S. finansinės padėties aptarimui, teigiant, jog jam skirta nuobauda pakenks jo šeimos finansinei gerovei, tačiau ir šios aplinkybės nėra pakankamos jam skirtos administracinės nuobaudos švelninimui. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir skyrus jam administracinę nuobaudą, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau jų egzistavimas nesudaro pakankamo pagrindo administracinės nuobaudos švelninimui. Neabejotina, kad N. S., būdamas socialiai atsakingas už savo artimuosius, kurių gyvenimiškus nepatogumus, galimai atsirasiančius dėl jam skirtos administracinės nuobaudos, kaip itin reikšmingą aplinkybę apeliantas nurodo ir savo apeliaciniame skunde, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
14. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad N. S. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
15. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai bus tinkamai pasiekti N. S. skyrus pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio piniginę baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. S. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.