- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-4789-797/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01725-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., R. K.
- Advokatai
- Zigmas Burba, Diana Latotina-Micevičė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. K., R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam palikėjo tėvo V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Paveldėjimo procedūroms atlikti prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į tėvo V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.
2. Pareiškėjas pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Pareiškime nurodė, kad, mirus jo tėvui V. K., liko palikimas – gyvenamasis namas, 1/2 dalis ūkinio pastato, garažas, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti V. K. vardu. Jis po tėvo mirties tapo įstatyminiu įpėdiniu. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Šiaulių rajono 5-ąjį notarų biurą, tačiau notarė paaiškino, kad ji atsisako priimti pareiškimą palikimui priimti dėl to, kad praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ir dėl to, kad palikėjas V. K. testamentu palikimą sudarantį turtą paliko I. K.. Teigia, jog ji atitinka išlaikymo reikalingo asmens statusą palikėjo V. K. mirties dieną: neturi jokio nekilnojamojo ar kito kilnojamojo kiek vertingesnio turto, santaupų, gyvena iš jam mokamos netekto darbingumo pensijos. Palikėjo mirties mėnesį (duomenys neskelbtini) jam buvo mokama 190,22 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, iš kurios dar vykdomi išskaitymai skoloms mokėti. Jam dėl psichinės ligos nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2015-09-07 iki 2039-12-12, todėl dėl savo sveikatos būklės jis negali dalyvauti darbo rinkoje. Psichikos sutrikimas trukdo integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam, darbiniai įgūdžiai menki. Buvo nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2020-01-01 iki 2020-03-31. Siekiant tenkinti savo būtiniausius poreikius teko naudotis vartojamųjų kreditų lėšomis, dėl ko ilgainiui susidarė skolos, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Iš savo gaunamų pajamų negali visa apimtimi tenkinti būtiniausius poreikius, neturi asmenų, kurie galėtų suteikti materialinę paramą. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. I. K. jam nepranešė apie jo tėvo V. K. mirtį. Tik vėliau, susapnavęs tėvą, nutarė jam paskambinti, ir sužinojo, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) mirė. Tai sužinojęs ėmėsi aktyvių veiksmų palikimo priėmimui: kreipėsi į notarą, VĮ Registrų centrą bei dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismo posėdyje paaiškino, jog nesupranta, kodėl visi jo klausinėja apie pinigus, nes jo pinigai, todėl ką nori su jais tą ir daro, kad tėvo mirties dieną išlaikymas jam nebuvo reikalingas, vėliau aiškino, kad pragyventi jam padeda mama ir sesuo, draugė, o jei jos nepadėtų – išgyventi tik iš pensijos būtų sunku, tuomet tektų darbuotis, bet sveikata neleidžia. Teigė, kad kartais renka iš žmonių įvairius daiktus ir juos parduoda, taip užsidirba kartais per mėnesį dar apie 30-50 Eur. Tvirtino, jog įsidarbinti nepavyko, nesutardavo su darbdaviais, su kolektyvu. Dėl maisto paketų nesikreipė, nežino, ar jam jie priklauso. Turi nuolat vartoti vaistus, nes be vaistų būna blogai, pagrindiniams vaistams per mėnesį išleidžia apie 12-13 Eur. Patvirtino, jog iki 2012 m. santykiai su tėvu buvo geri, tačiau 2012 m. per tėvo jubiliejų susipyko su tėvu, susimušė ir jį išvežė į areštinę. Po to įvykio tėvas pyko ir bendrauti buvo sunku, bet jis jam skambindavo ir kalbėdavo telefonu kartą per keletą mėnesių. Konfliktas buvo pas tėvą, tuo metu buvo išgėręs, todėl susigraudino prisiminęs, kad tėvas jį vaikystėje mušdavo, todėl sudavė tėvui. Paaiškino, kad į lošimų namus eidavo todėl, kad ten dirbdavo jam patinkanti mergina, bet ten nebesilanko, nes su ta mergina nebebendrauja, teigia, kad jo reikalas, kur leisti pinigus.
3. Pareiškėjo atstovas advokatas prašo pareiškimą tenkinti, nes jis yra pagrįstas ir įrodytas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. K. prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio su ja metu. Tada pareiškėjas jau buvo praleidęs terminą palikimui priimti (17 dienų), tačiau akivaizdu, kad tik sužinojęs vis tiek iki pat kovo mėnesio jokių veiksmų nesiėmė, t. y. delsė dar net 4 mėnesius. Tėvo ir sūnaus (pareiškėjo) santykiai buvo ypač blogi, kadangi pareiškėjas ne tik kad nesidomėjo tėvo sveikata, kuri 7 metus buvo ypač bloga dėl vėžinių susirgimų, savo tėvui nepadėjo, tačiau 2012 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas dar sugebėjo savo tėvą užpulti bei sumušti, dėl ko tėvui V. K. buvo išmušti 3 dantys, o pareiškėjas atsidūrė areštinėje. Pareiškėjas yra fiziškai stiprus ir pakankamai protingas vyras, kurio sąmonė užtemsta tik pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus, kuriems turi priklausomybę. Pareiškėjo gebėjimai dirbti sumenksta, kuomet vartojamus vaistus jis pradeda maišyti su alkoholiniais gėrimais, dėl ko gaunamos pajamos išleidžiamos alkoholiui bei azartiniams lošimams, kuriems pareiškėjas taip pat turi priklausomybę. Ūmus pareiškėjo elgesys daugybę kartų reiškėsi ne tik prieš tėvą, bet ir prieš ją: yra puolęs ją su peiliu, apie 2009 metus pavartojęs alkoholio net policininkui trenkė su buteliu per galvą, dėl ko buvo uždarytas į areštinę. Kol pareiškėjas su tėvu elgėsi tinkamai, nenaudojo agresijos (apytiksliai iki 2012 metų), su tėvu bendravo, tėvas galvojo apie palikimą sūnui, tačiau po 2012 metų įvykių, t. y. smurto, kuris pasikartodavo, abejingumu tėvo sveikatai bei visiškai jokios pagalbos nesuteikimu, tėvas nusprendė sūnui nieko nepalikti. Pareiškėjo elgesiui nesikeičiant, palikėjas V. K. 2018-09-10 sudarė asmeninį testamentą, kuriame nurodė, kad nepageidauja, jog kuri nors turto dalis atitektų jo vaikams. Jei pareiškėjas būtų buvęs sąžiningas, mylintis ir gerbiantis savo tėvą sūnus, be to, gyvenantis tame pačiame mieste, tikrai turėjo ir pats sužinoti apie tai, kad jo tėvas yra miręs, o manydamas, kad turi įstatyminę ir moralinę teisę pretenduoti į palikimą, laiku kreiptis į notarų biurą. Pareiškėjas dirba nelegaliai ir gauna papildomas pajamas, rinkdamas metalą, o sveikatos būklė jo yra gera, kol nepradeda maišyti vaistų su alkoholiu. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nustatytas neįgalumas, tačiau tiek iki to laiko, tiek ir po nustatymo jis savo poreikiais pasirūpindavo savarankiškai. Pareiškėjas yra veiksnus asmuo, turi gyvenamąjį būstą, gauna kompensacijas, susijusias su būsto išlaikymu, gauna išmokas, susijusias su jo neįgalumu, be to, kuomet nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, sumaišytais su vaistais, jis dirba ir gauna papildomas pajamas. Pareiškėjas yra fiziškai pajėgus asmuo, tik turintis priklausomybių, dėl ko stinga pinigų. Iki 2012 m., kuomet dar palikėjo ir pareiškėjo bendravimas buvo normalus, pareiškėjas kokybiškai dirbdavo statybos darbus, tačiau, tik gavęs atlygį, savaitei laiko dingdavo ir atlygį pragerdavo. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių raštų į bylą, kad kreipėsi į notarą, vienintelis raštas yra jo atstovo advokato, kuriame nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kodėl jis yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo.
5. Suinteresuoto asmens I. K. atstovė advokatė su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Suinteresuotam asmeniui R. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra V. K. sūnus. Mirties įrašas patvirtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas, 1/2 dalis ūkinio pastato, garažas bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2018-09-10 asmeninio V. K. testamento matyti, jog visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą jis palieka žmonai I. K., o mirties atveju turtą paveldi posūnis M. B. Iš oficialaus 2019-01-28 testamento matyti, kad V. K. padarė patvarkymą, jog visą turtą jis palieka savo sutuoktinei I. K., o, testamentinei įpėdinei mirus prieš atsirandant palikimui arba jai nepriėmus palikimo, visą turtą palieka M. B.. Pagal 2020-03-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą palikėjo V. K. turtą paveldėjo testamentinė įpėdinė I. K..
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nors testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po mirties, kartu ši laisvė nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2008, Nr. 3K-3-258-219/2016).
9. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Išlaikymo reikalingumą konstatuoti galima, tik įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (LAT 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
10. Pareiškėjas pareiškime teigia, kad jam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Nustatyta, kad pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas gyvena jo motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020-01-23 pranešimas Nr. 992 patvirtina, jog pareiškėjui nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Nuo 2019 m. iš VSDFV pareiškėjas gauna per mėnesį apie 228 Eur, nuo 2020 m. apie 246 Eur, nuo kurių vykdomos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad pareiškėjui nuo 2015-09-07 iki 2039-12-12 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. 2015-09-07 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad S. K. negali dirbti: naktinio darbo, viršvalandinių darbų, požeminių darbų. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2020-03-25 pažymoje nurodyta, kad S. K. Psichikos sveikatos centro pacientų registre yra nuo 2004-02-20. Nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Dėl būsenos pablogėjimų kartotinai gydytas psichiatrijos stacionaruose. Nuo 2003 m. pripažintas neįgaliu. Šiuo metu reguliariai lankosi ir gydosi ambulatoriškai, paskirtas medikamentinis gydymas. Psichikos sutrikimas trikdo paciento galimybę integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam. Darbiniai įgūdžiai menki. Keletą kartų pacientas bandė įsitvirtinti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo rinkoje, tačiau nesėkmingai. Medicininėje dokumentacijoje pažymima, kad pacientas psichomotoriškai sulėtintas, mąstymas neproduktyvus, vargina vidinė įtampa, nerimastingumas, greitas nuovargis, mieguistumas. Stresinėse situacijose reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba bei nuolatinis būsenos stebėjimas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2020-05-06 rašte nurodyta, kad S. K. 2012-02-15 gydytas konsultacijų poliklinikoje, 2015-12-30 priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, nuo 2016-06-29 iki 2016-07-21 I chirurgijos skyriuje. Pareiškėjas nurodė, kad sveikatos problemos prasidėjo kai jam buvo maždaug 25 metai, patyrė ir galvos traumą, teigė, jog ir šios bylos proceso metu apie vieną mėnesį gydėsi ligoninėje, psichiatrijos skyriuje.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi: posėdžio pradžioje teigė, jog visą laiką išsiversdavo pats, tėvo mirties dieną išlaikymas jam nebuvo reikalingas, vėliau tvirtino, kad pragyventi jam padeda mama ir sesuo, draugė, jei jos nepadėtų, tai išgyventi tik iš pensijos būtų sunku. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog jis neadekvačiai vertina savo turtinę padėtį, teigia, jog išlaikymas jam nereikalingas, bet tvirtina, jog jam priklauso tėvo palikimo dalis, nes jam pragyventi iš gaunamos pašalpos sunku, todėl padeda kiti šeimos nariai. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbtų, bet sveikata neleidžia, įsidarbinti nepavyko, nesutardavo su darbdaviais, su kolektyvu; jis turi nuolat vartoti vaistus, nes be vaistų būna blogai, pripažino, kad iki 2012 m. santykiai su tėvu buvo geri, tačiau 2012 m. per tėvo jubiliejų susipyko su tėvu, susimušė ir pareiškėją išvežė į areštinę. Po to įvykio tėvas pyko ir bendrauti buvo sunku, o smurtą panaudojo todėl, kad jį tėvas mažą mušdavo, todėl nesusilaikė. Ištyrus byloje esančius tiek rašytinius įrodymus apie pareiškėjo sveikatos būklę, tiek įrodymus apie susidariusias skolas, apie tai, kad byloje yra pateikta informacija, jog keletą kartų bandė įsitvirtinti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo rinkoje, tačiau nesėkmingai, todėl teismas sprendžia, kad nors pareiškėjas yra iš dalies darbingas, tačiau jo sveikatos būklė trukdo jam efektyviai integruotis į darbo rinką ir užsidirbti ar gauti kitų pajamų (CPK 178, 185 str.).
12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį, neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
13. Suinteresuotas asmuo I. K. teigia, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, turi priklausomybę azartiniams žaidimams. Šiaulių apskrities VPK rašte nurodyta, kad S. K. į laikino sulaikymo patalpas buvo pristatytas: 2012-09-15 protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmeniui nustatytas 2,91 prom. girtumas; 2013-05-24 protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmeniui nustatytas 1,89 prom. girtumas; 2018-10-05 protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmuo buvo blaivus. Lošimų priežiūros tarnybos rašte nurodyta, kad S. K. nėra registruotas apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog mėgsta alkoholį, tačiau vartoja nedažnai, nes geria vaistus ir žino, kad negalima maišyti jų su alkoholiu, teigė, kad turėjo problemų dėl lošimų, mergina dirbo lošimų namuose, tai ateidavo pas ją, tačiau dabar nebelošia, nes niekas nebeįsileidžia, o su ta drauge nebebendrauja. Iš suinteresuoto asmens I. K. paaiškinimų matyti, kad nuo 2012 m. ji su S. K. nebendravo, net neturėjo jo telefono numerio, kad galėtų pranešti apie tėvo mirtį, todėl jos teiginiai dėl pareiškėjo priklausomybių ir aplinkybės, nurodytos atsiliepime, laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis. Konfliktas, kilęs tarp pareiškėjo ir jo tėvo 2012 m. tebuvo vienintelis kartas, kai pareiškėjas panaudojo smurtą prieš tėvą – praskėlė jam lūpą, tačiau teismo posėdyje susigraudinęs paaiškino, jog taip atsitiko dėl to, kad tėvas jį mažą mušdavo. Nustatyta, kad po 2012 m. tarp tėvo ir sūnaus santykiai pašlijo, pareiškėjas bandė po truputį prieiti prie tėvo, jo atsiprašyti, skambindavo jam kartą per keletą mėnesių, kas įrodo, jog pareiškėjas siekė bendravimo su tėvu, bendravo su juo, tik jam nepadėjo, nes tėvas pagalbos neprašė. Iš rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjui 2012 m. rugsėjo mėn., 2013 m. gegužės mėn. policijoje buvo nustatytas girtumas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu ar lošia ir kad tai yra priežastis, lėmusi pareiškėjui paramos reikalingumą. Nėra duomenų, kad jis už tai būtų baustas administracine tvarka. Pareiškėjo pripažinimas, kad kartais išgeria, ar kad lankydavosi lošimų namuose, įrodo jo sąžiningumą, tačiau neįrodo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl kurio praleidžia savo pinigus ar kad gautas pajamas pralošia, todėl nebeturi lėšų gyvenimui (CPK 178 str.). Pagal teismų praktiką įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (CPK 185 str.).
14. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat įvertindamas teismo pareigą apginti labiausiai pažeidžiamų asmenų interesus, teismas sprendžia, kad palikėjo V. K. mirties dieną, pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 str. 1 d.). Juridinis faktas dėl išlaikymo reikalingumo nustatytinas dėl privalomosios palikimo dalies gavimo (CPK 448 str.). Paveldėjimo liudijimas yra išduotas, tačiau pareiškėjo atstovas nurodė, jog išsprendus šią bylą pareiškėjo naudai, bus pradėta kita byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, todėl tai sukels pareiškėjui teisines pasekmes.
15. CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y., apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).
16. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.). Todėl įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y., įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas apie tėvo mirtį sužinojo 2019-11-04, kai susapnavo tėvą, todėl paskambino jo sutuoktinei I. K., kuri informavo apie tėvo mirtį. I. K. to neneigė. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo užėjęs į notarų biurą ir sužinojo, kad visas turtas paliktas I. K.. Kai sužinojo apie tėvo mirtį, patyrė šoką, pablogėjo sveikata, dėl ko gydytoja paskyrė daugiau raminamųjų vaistų, vėliau pareiškėjas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, vertina pareiškėjo sveikatos būklę pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir pareiškėjo duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, jog galimai dėl psichinės sveikatos būklės pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti teisių, todėl dar keletą mėnesių uždelsė kreiptis teisinės pagalbos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sužinojo apie tėvo mirtį jau pasibaigus terminui palikimui priimti, vėliau jis turėjo valią palikimą priimti (kreipėsi į notarą, vėliau į advokatą), bet sveikatos būklė tą procesą buvo pristabdžiusi, todėl teismas sprendžia, jog buvo svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas priimti palikimą, todėl atnaujintinas terminas palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.).
18. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
19. Pareiškėjo prašymu 2020-04-07 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo į I. K. paveldėtą turtą, todėl laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti, nes kiltų grėsmė, jog turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 444, 448, 576 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.
Atnaujinti S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Juridinis faktas nustatytas dėl privalomosios palikimo dalies gavimo.
Laikinąsias apsaugos priemones - įrašo viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo į I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėtą V. K. turtą padarymą, taikytas 2020-04-07 teismo nutartimi, palikti galioti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.