Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-109-368/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Šiaurys“ (ankstesnis pavadinimas - R. ir V. Adomaičių įmonė „Šiaurys“), trečiajam asmeniui Šiaulių teritorinei muitinei dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad dalį skolos atsakovas sumokėjo ir pripažįsta, jog ieškovui liko skolingas 62 884 Lt nesumokėtų muitinei mokesčių (CK 6.38 str., 6.111 str.). Remiantis Atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimo taisyklių NR. 001 (toliau - Taisyklės) 5.1.7 punktu, draudėjas, t.y. atsakovas, uždelsęs draudiko nustatytą atsiskaitymo terminą, privalo mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo nesugrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 40 278,24 Lt. Teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį, nurodęs, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo ir Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas siekia atsiskaityti su ieškovu (CK 6.73 str. 2 d.).

1. Atsakovas yra sudaręs daugiau nei 70 draudimo sutarčių, todėl jo atsikirtimai, kad apie taisyklių egzistavimą sužinojo tik gavęs ieškinį, yra neįtikėtini ir atmestini kaip nepagrįsti. Draudimo sutarties sudedamoji dalis yra draudimo taisyklės, kurioje aptartos draudimo sutarties vykdymo sąlygos bei netesybos, esant sutarties pažeidimams. Su šiomis taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai (CK 6.185 str. 3 d.). Atsakovas yra juridinis asmuo, verslininkas, tad jam taikomi padidinti rūpestingumo, atidumo reikalavimai. Apie delspinigius draudimo sutarties šalys susitarė raštu, sudarydamos draudimo sutartis ir šios sąlygos abiem šalim buvo priimtinos. Apie sutarties sąlygų dėl delspinigių pakeitimą šalys nesusitarė, todėl Taisyklių 5.1.7 punktas taikytinas visa apimtimi ir be jokių išlygų.

2. Atsakovo veiksmuose yra visi civilinę atsakomybę sąlygojantys kriterijai, tad nėra pagrindo atleisti jį nuo sutartinių delspinigių mokėjimo ar juos sumažinti. Atsakovas privalėjo su Muitinės departamentu atsiskaityti per teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau to nepadarė net po draudiko pretenzijos gavimo. Draudikas su pretenzija kreipėsi ir po to, kai Muitinės departamentas priverstinai išieškojo iš draudiko 134 384 Lt. Atsakovas vilkino skolos grąžinimą, o, ieškovui kreipusis į teismą, atsakovas skolos taip pat negrąžino. Atsakovas 2005 m. gegužės 25 d., teikdamas ieškovui įsipareigojimą, buvo informuotas, jog draudikas pretenduoja ir į sutartinius delspinigius.

3. Delspinigiai skaičiuotini nuo 2005 m. lapkričio 3 d. (kai paskutinį kartą buvo įmokėti pinigai skolai padengti), skaičiuojant už 6 mėn., t.y. iki 2006 m. balandžio 3 d. (CK 1.125 str. 5 d.) ir sudaro 40 278,24 Lt (111 884 Lt x 0,2% x 180 d. = 40 278,24 Lt). Priskaičiuoti delspinigiai susidarė už laikotarpį, kada atsakovas visais įmanomais būdais vengė atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nepagrįstai 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatuoja atsakovo ketinimą atsiskaityti, kuomet ieškovo prašymu atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jei skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas, motyvuodamas tuo, jog prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.75 str.). Atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Delspinigiai - tai už prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymo ar sutarties nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str.). Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 str., 6.258 str.). CK 6.4 straipsnis nustato, kad kreditorius ir skolininkas sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek jos vykdymo ir pasibaigimo metu, o pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Skolininkui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, taikoma sutartinė atsakomybė, kuri šiuo atveju pasireiškia delspinigių forma (CK 6.258 str. 1 d.). Tačiau jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, bet jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Įstatymuose nedetalizuojama, koks netesybų dydis gali būti laikomas protingumo riba. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas (delspinigius) pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, turi atsižvelgti į netesybų paskirtį, sistemiškai taikyti teisės normas, reglamentuojančias prievolių termino praleidimo teisines pasekmes, ir vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad priteistinos netesybos turi būti protingos. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tad kiekvienu konkrečiu atveju bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas įvertina tai, ar šalių sutartyje nustatytos ir apskaičiuotos už prievolės termino praleidimą netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis. Teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Šios teismo teisės prievolės šalys negali riboti ar panaikinti. Tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas“ atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimo taisyklių Nr. 001 5.1.7 punktu nustatyta, kad draudikui raštiškai pranešus, jog jis sumokėjo muitinei už draudėją atitinkamą importo (eksporto) muitų ir mokesčių sumą, pastarasis privalo per draudėjo nustatytą terminą grąžinti jam sumokėtus už jį mokesčius. Uždelsęs nustatytą atsiskaitymo terminą, draudėjas moka 0,2 proc. delspinigių nuo nesugrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ši nuostata patvirtina, kad šalys susitarė dėl delspinigių dydžio, įskaitomo į nuostolių dydį (įskaitinių netesybų), o ne dėl išimtinių arba alternatyvių netesybų (delspinigių).

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu teigia, kad atsakovo veiksmuose yra visi civilinę atsakomybę sąlygojantys kriterijai, tad nėra pagrindo atleisti jį nuo sutartinių delspinigių mokėjimo ar juos sumažinti

Kaip jau minėta, CK 6.258 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti du alternatyvūs pagrindai, kai teismas turi teisę sumažinti netesybas: netesybos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pagal šios normos prasmę netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai sumoka dalį pagrindinės prievolės sumos dar nepraleidęs vykdymo termino. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio (t. 1, b.l. 1-2), ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, už atsakovą Lietuvos Respublikos muitinei sumokėjęs 134 384 Lt nesumokėtų muitų (mokesčių), 2005 m. gegužės 17 d. pretenzija (t. 1, b.l. 41) paprašė nurodytą sumą pervesti į ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą. UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu patvirtino, kad dalį skolos, t.y. 22 500 Lt, atsakovas sumokėjo ir liko skolingas 111 884 Lt. Ieškovas priteistinus delspinigius skaičiuoja būtent nuo šios sumos, pradedant 2005 m. lapkričio 3 d. Tad atsižvelgiant į tai, kad skolininkas gera valia sąžiningai sumokėjo dalį pagrindinės prievolės sumos, yra pagrindas sumažinti atsakovo ieškovui mokėtinų delspinigių dydį. Pažymėtina, kad iki ieškinio padavimo dienos atsakovas 2006 m. sausio 4 ir 6 dienomis bandė į UAB DK „PZU Lietuva“ sąskaitą banke pervesti atitinkamai 10 000 Lt ir 8 000 Lt skolai padengti, tačiau operacija nebuvo atlikta, kadangi UAB DK „PZU Lietuva“ sąskaita buvo uždaryta (t. 1, b.l. 88, 89). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB DK „PZU Lietuva“ būtų informavęs atsakovą apie pasikeitusį pretenzijoje nurodyto banko sąskaitos numerį. Be to, sprendimo priėmimo dienai, atsakovui 2006 m. gruodžio 19 d. sumokėjus ieškovui 40 000 Lt skolos (t. 1, b.l. 144), o 2007 m. sausio 26 d. – 9 000 Lt (t. 1, b.l. 167), atsakovo skola sudarė 62 884 Lt.

Kadangi įskaitinės netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, ieškovas šioje byloje prašomą priteisti delspinigių dydį turėjo pagrįsti patirtais nuostoliais. Dėl įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikytinos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovas, remdamasis Taisyklėmis, prašė priteisti iš atsakovo didesnius nei įstatymo nustatytos palūkanos delspinigius už termino įvykdyti įsipareigojimą praleidimą, tai ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymų, kad jis patyrė didesnių nei įstatymo nustatytos palūkanos nuostolių dėl atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino praleidimo. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Todėl kolegija konstatuoja, kad Taisyklių 5.1.7 punkte nurodytas 0,2 proc. dydžio delspinigių už įsipareigojimų vykdymo kiekvieną praleistą dieną dydis, kuris sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai per didelis.

Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ nuostoliai, o atsakovas gera valia sąžiningai sumokėjo dalį pagrindinės prievolės sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki 15 000 Lt sumažino priteistinų delspinigių dydį, atlyginantį minimalius ieškovo patirtus nuostolius.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 12,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.