Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė E. Z. 2012 m. gegužės 14 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė nutraukti jos su atsakovu A. Z. 2012 m. kovo 16 d. sudarytą rentos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės E. J. dėl 32,93 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3,68 kv. m. rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 58,22 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalies pastato – 6,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 12,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 7,00 kv. m užstatyto ploto kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 14,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies pastato – 30,00 kv. m užstatyto ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalies kitų statinių (inžinerinių) - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 110/880 dalis 8,8000 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo ir grąžinti E. Z. pagal šią sutartį atsakovui A. Z. perleistus nekilnojamuosius daiktus, atleidžiant atsakovą nuo pareigų, nustatytų rentos sutartimi, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. kovo 16 d. tarp E. Z. ir atsakovo A. Z. buvo sudaryta rentos sutartis, pagal kurią rentos gavėja E. Z. perdavė asmeninėn nuosavybėn A. Z., o atsakovas A. Z. priėmė nekilnojamuosius daiktus – butą, žemės sklypo dalis ir jame esančių gyvenamojo namo bei kitų pastatų dalis. Atsakovas įsipareigojo leisti ieškovei E. Z. neatlygintinai naudotis visu butu ir ją išlaikyti iki jos gyvos galvos, suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas, o ieškovei mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. 2012 m. kovo 16 d. atsakovas nuvežė E. Z. su O. N. pas gydytoją, tuo pačiu nuvyko į banką ir gavo informaciją apie E. Z. banko sąskaitoje sukauptas lėšas ir indėlius, pas notarę pasirašė rentos sutartį, taip pat įgaliojimą, išduotą atsakovui. Po sutarties pasirašymo atsakovas E. Z. nesidomėjo ir jokios priežiūros jai neteikė. Ji buvo garbaus amžiaus, ligota, vartojo vaistus nuo cukrinio diabeto, jai buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija. E. Z. buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kadangi pati nesugebėjo pasigaminti maisto, nusipirkti reikalingų produktų, savimi pasirūpinti, dėl sutrikusios atminties negalėjo viena išeiti iš namų. Atsakovas nevykdė sutarties ir neteikė tų dalykų, kuriuos įsipareigojo teikti pagal sutartį. Iki rentos sutarties sudarymo ir po šios sutarties sudarymo ieškove rūpinasi ieškovės sesuo M. D. ir pusseserė O. N., kurios jai teikia visapusišką priežiūrą.Atsakovas A. Z. 2012 m. birželio 11 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jis iš esmės vykdė rentos sutarties sąlygas, todėl ieškovės neturi teisėto pagrindo prašyti ją nutraukti. Ieškinys realiai pareikštas ieškovės sesers M. D. valia ir iniciatyva, jame neteisingai interpretuojamos faktinės aplinkybės bandant įrodinėti, kad jis nevykdo savo įsipareigojimų. Rentos sutartis buvo sudaryta siekiant įgyvendinti jo krikšto motinos E. Z. valią, kurią ji išreiškė sužinojusi apie 2010 m. kovo 2 d. jo ir ieškovės sesers S. Ž. sudarytą analogišką rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį. 2012 m. kovo 12 d. atsakovas kartu su E. Z. buvo pas notarę, kur aptarė norimos sutarties sąlygas, notarė nurodė trūkstamus dokumentus, abiem šalims išaiškino sutarties turinį ir įsipareigojimus bei buvo sutarta dėl rentos sutarties sudarymo laiko. 2012 m. kovo 16 d. buvo pasirašyta rentos sutartis. Tiek iki sutarties sudarymo, tiek po sutarties sudarymo jis ir jo motina E. Z., kuri yra ieškovės brolio dukra, lankė, prižiūrėjo ir rūpinosi E. Z., pastaroji nereiškė dėl to jokių pretenzijų. 2012 m. kovo mėn. E. Z. buvo pakankamai stipri, kad galėtų savimi pasirūpinti, slaugos jai nereikėjo, reikėjo nuolatinio dėmesio, kontrolės. Su E. Z. jis kasdien bendravo telefonu, kurį buvo jai nupirkęs bei užsakęs savo vardu abonento numerį, už kurį jis ir mokėjo. 2012 m. balandžio 7 d. jam bandant susisiekti su E. Z., paaiškėjo, kad telefonas išjungtas. Atsakovas iš kaimynų sužinojo apie tai, kad ieškovę E. Z. išsivežė jos sesuo M. D.. Ši, nors ir žinojo apie rentos sutartį, tačiau atsakovo neinformavo apie E. Z. buvimo vietą, sveikatos būklę, uždraudė kitiems asmenims teikti tokią informaciją ir dėjo visas įmanomas pastangas rentos sutarčiai nutraukti. Tuo tikslu buvo panaikintas E. Z. atsakovui išduotas generalinis įgaliojimas ir 2012 m. balandžio 30 d. M. D. išduotas notarinis įgaliojimas veikti E. Z. vardu. Nuo to laiko, kai E. Z. pateko pas M. D., jis apie jos būklę žinias gaudavo tik iš O. N. ir S. Ž., bet koks tiesioginis jo bendravimas su ieškove buvo apribotas.Bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini) ieškovė E. Z. mirė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovė E. Z. buvo pakeista jos teisių perėmėjomis M. D. ir S. Ž..Bylą, pasikeitus ieškovėms, nagrinėjant toliau ieškovė M. D. teismo posėdžiuose nurodė, kad ji ieškinį prašo patenkinti. Paaiškino, jog nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradžios E. Z. gyveno pas ją – ieškovę M. D., taip pat dažnai būdavo pas O. N.. I. M. D. iš kaimo E. Z. paėmė dėl to, kad buvo šalta, o E. Z. pati nepasikūrendavo. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžios E. Z. gyveno pas ieškovę M. D., kuri visapusiškai ja rūpinosi, o atsakovas buvo atvykęs tik du kartus. Atsakovas iki E. Z. mirties ja nesirūpino, neteikė priemonių slaugai, nepirko vaistų. E. Z. jam neskambino ir nieko nereikalavo, ieškovė M. D. taip pat jam neskambino ir nepranešė, kad E. Z. reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje E. Z. sveikata pablogėjo, (duomenys neskelbtini) sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia. Ieškovei M. D. žinoma, kad atsakovas norėjo tapti E. Z. globėju, tačiau to nenorėjo pati E. Z.. A. E. Z. mirtį atsakovui nepranešė, pati organizavo laidotuves iš jos ir savo pinigų. Laidotuvėse atsakovas dalyvavo, siūlė pagalbą, bet ji pasakė, kad jau viskuo pasirūpinta. Atsakovui tvarkyti kapo neleidžia, kadangi jis E. Z. niekuomet nesirūpino.Ieškovė S. Ž. teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo nereiškė. Pagal bylos duomenis ji 2015 m. rugsėjo 11 d. įgaliojo A. Z., atsakovą šioje byloje, atstovauti ją teismuose ir kitose institucijose, disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose (t. III, b. l. 6).

Atsakovas A. Z. teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos, t. y. kai E. Z. pateko pas M. D., jis apie jos būklę žinias gaudavo tik iš O. N. ir S. Ž., bet koks tiesioginis bendravimas buvo apribotas, o E. Z. sveikata tik blogėjo. E. Z. pripažinus neveiksnia, jis siekė būti jos globėju. M. D. nepranešė jam nei apie tai, kad E. Z. išvežta į ligoninę, nei apie tai, kad jai nustatyti specialūs poreikiai, nei apie tai, kad ji mirė. Jis siūlė ieškovei pinigų laidotuvėms, tačiau ši atsisakė. Po laidotuvių jis pervedė 1 600 Eur ieškovei M. D. ir mano, kad laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidas kompensavo. Paminklo pastatyti jam neleido. Rentos sutartį iki ieškinio pateikimo teismui jis vykdė tinkamai, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde ieškovė M. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti jai iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui, akivaizdžiai laiku nevykdančiam sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, rentos gavėjos E. Z. teisėti lūkesčiai ir interesai (nustatyti rentos sutartimi) nebuvo pažeisti. Teismas nevertino rentos sutarties tinkamo vykdymo pripažinimui būtinų sąlygų viseto, dėl to nepagrįstai netaikė CK 6.464 straipsnio 2 dalies ir 2012 m. kovo 16 d. sudarytos rentos sutarties nenutraukė. Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog neva ginčo atžvilgiu aktualus ir vertintinas tik laikotarpis nuo rentos sutarties sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą. Akivaizdu, jog teismui ieškinio netenkinus, rentos sutartis laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjos mirties momento, kas patvirtina ir iliustruoja tai, jog ginčo aspektu turėjo būti vertinamas atsakovo elgesys viso tokios sutarties galiojimo metu, t. y. nuo sutarties pasirašymo iki jos pasibaigimo. Rentos sutartimi atitinkamas teises ir pareigas įgijo ne vien rentos gavėja, tačiau ir rentos mokėtojas atsakovas, kas suponavo jo pareigą rūpintis rentos gavėja, teirautis, kokią pagalbą jai galėtų suteikti ir pareigą pastarąją suteikti. Todėl nesuprantamas teismo sutikimas su atsakovo bylos nagrinėjimo metu užimta pozicija, jog rentos sutarties nebuvo objektyvios būtinybės vykdyti, kadangi neva, rentos gavėja pati savimi pasirūpindavo. Teismas visiškai subjektyviai priėjo išvados, jog galimai ieškovė M. D. darė įtaką E. Z. apsisprendžiant dėl kreipimosi dėl rentos sutarties nutraukimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė M. D. dar nuo 2012 m. rūpinosi E. Z. visais jos gyvenimo klausimais, todėl natūralu, jog ieškovė atstovavo ir rentos gavėją teisme. Be to, ši aplinkybė pateisinama dar ir tuo aspektu, jog E. Z. buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, daugelio aplinkybių neprisimindavo, taigi, priešingai teismo padarytoms išvadoms dėl galimos įtakos, egzistavo objektyvus tokių ieškovės veiksmų pateisinimas.Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, negalima konstatuoti, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos buvo pažeistos, ypatingai vertinant trumpą laiką, per kurį nuo tokios sutarties sudarymo buvo kreiptasi į teismą. Teismas nepagrįstai vertino, jog būtent ieškovė neįrodė, jog sutartis nebuvo vykdoma, tokiu būdu perkeldamas įrodinėjimo naštą išimtinai ieškovei, tačiau liko nevertinta tai, kad atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, neįrodė ir netgi neįrodinėjo, kad tokia sutartis buvo vykdoma. Negana to, pateikdamas objektyvius rašytinius įrodymus, atsakovas patvirtino, jog rentos sutartimi prisiimtą išimtinai asmeninio pobūdžio prievolės vykdymą susitarimo pagrindu atlygintinai pavedė vykdyti kitam asmeniui. Byloje buvo pateikta daugybė įvairių rašytinių įrodymų, apklausti liudytojai, tačiau nei tokių rašytinių dokumentų turinys, nei konkretūs liudytojų parodymai, kaip patvirtinantys ar paneigiantys vienas ar kitas aplinkybes, sprendime nėra aptarti.Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. tiek CK 6.189 straipsnio 1 dalį, nustatančią teisėtai sudarytų sutarčių teisinę galią, tiek CK 6.464 straipsnio 2 dalį, nustatančią rentos gavėjo teisę nutraukti rentos sutartį esant esminiam jos pažeidimui, tiek ir CK 6.461 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias bylą nagrinėjantį teismą vadovautis bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais ir kriterijais. Rentos sutartimi atsakovas įsipareigojo tenkinti rentos gavėjos poreikius, t. y. aprūpinti ją gyvenamąja patalpa (suteikiant leidimą jai gyventi jos bute), apranga, maitinimu, teikti priežiūrą: pirkti vaistus, slaugyti ligos atveju, suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas. Apeliantės vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog neva sudarius rentos sutartį, egzistuoja pareiga rentos gavėjui papildomai reikšti kokius nors reikalavimus, pretenzijas, prašymus, tuo tarpu rentos mokėtojo atžvilgiu pareiga tenkinti tokius reikalavimus kyla tik tuo atveju, jeigu jie pareikšti. Šiuo atveju kaip tik priešingai, rentos mokėtojas, atsižvelgiant į socialinę sutarties reikšmę, tokia sutartimi įsipareigoja visas ir bet kurią iš sutartimi prisiimtų prievolių vykdyti ne formaliai vadovaudamasis sutarties nuostatomis, bet veikdamas pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, išimtinai rentos gavėjo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Skundžiamo sprendimo argumentai, jog laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo rentos gavėja be apribojimų gyveno jai priklausiusiame bute, kuris buvo perduotas rentos mokėtojui, dažnai lankydavosi pas O. N., savarankiškai disponavo pensija, pirko maistą ir drabužius, visų pirma nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Tai akivaizdžiai parodo, jog darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai vadovavosi būtent viena sutarties nuostata (dėl gyvenamosios vietos suteikimo) ir subjektyviu šios nuostatos supratimu, bet neaiškino sistemiškai šios sutarties nuostatos kartu su kitomis sutartyje atsakovo atžvilgiu nustatytomis alternatyviomis pareigomis, nesirėmė kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų paaiškinimais, neatsižvelgė į rentos mokėtojo elgesį ir realias jo galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tik paties atsakovo pateiktais argumentais, tuo tarpu nevertino fakto, jog Alytaus rajono apylinkės teismui 2015-06-03 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-711-292/2015 dėl globos rentos gavėjai E. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo jai kaip neveiksniam asmeniui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas faktas, jog net ir sudaręs rentos sutartį su E. Z., atsakovas ja nesirūpino, pats neneigė, jog dirba visą parą (duomenys neskelbtini), taigi asmeniškai neturėtų objektyvios galimybės rūpintis E. Z., tuo tarpu ieškovės ir rentos gavėjos santykiai įvertinti kaip nuolatiniai, šilti, pozityvūs. Teismai šioje byloje įvertino aplinkybę ir pasisakė, jog atsakovo ir rentos gavėjos kontaktas nutrūkęs. Įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-292/2015 Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad A. Z., rentos sutarties pagrindu įsipareigojęs išlaikyti E. Z. iki gyvos galvos, rentos sutarties nevykdė ir prie jos išlaikymo neprisidėjo. Stabilumo ir tinkamų sąlygų šis asmuo neturi galimybės užtikrinti dar ir todėl, kad pats gyvena nuomojamame name. Esant tokiam teismo sprendimui, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, apeliantės vertinimu šioje byloje toks prejudicinę reikšmę turintis teismo sprendimas negalėjo būti paneigtas. Teismui buvo pateikta duomenų apie netinkamą ginčo sutarties vykdymą, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti priešingai, tačiau atsakovas neįrodė, kad jis rūpinosi rentos gavėja ir teikė jai tinkamą išlaikymą. Atsakovo pavieniai veiksmai, net jeigu ir būtų buvę pripažinta, jog tokie objektyviai nuo 2012-03-16 iki 2012-04-07 ir buvo atlikti, nepripažintini tinkamu sutarties vykdymu. Byloje liudytojais apklausti asmenys ir pati ieškovė patvirtino būtent apie tokio pobūdžio priežiūros rentos gavėjai reikalingumą. Remiantis rentos gavėjos poreikiais, akivaizdu buvo, jog dirbantis žmogus tokių jos poreikių objektyviai negalėtų užtikrinti. D. D. paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes ir daugiau, o būtent tai, jog rentos gavėjai nebuvo sudaromos kliūtys bendrauti su kitais asmenimis, netgi priešingai ieškovė skatino tai, ne kartą reiškė pretenzijas atsakovui dėl rentos gavėjos nepriežiūros, tačiau pastarasis visuomet teisindavosi, kad daug dirba. Pasak nurodytos liudytojos, rentos gavėja atsakovo buvo palikta tiesiog likimo valiai, pati E. Z. jai skundėsi, kad atsakovas neatvažiuoja, neaptvarko, neskalbia, neatveža valgyti, ja nesirūpina, kas iš esmės sudarė jo, kaip rentos mokėtojo, prievolės turinį. Visus šiuos veiksmus, pasak minėtos liudytojos, atliko ieškovė. Kaip liudytoja byloje apklausta rentos gavėjos draugė D. K. nurodė, jog su rentos gavėja bendravo nuo 1970 m., ji taip pat patvirtino, jog jai yra žinoma, kad atsakovas pas E. Z. nesilankė, jos priežiūros nevykdė, nors tokios priežiūros poreikis buvo. Reikšmingas ginčo aplinkybių vertinimui aplinkybes patvirtino netgi atsakovo prašymu byloje apklausta jo motina E. Z., kuri nurodė, jog ieškovė M. D. sakydavo, kad jai sunku prižiūrėti E. (E. Z.), tuo patvirtindama, jog rentos gavėja rūpinosi būtent ieškovė, o ne atsakovas. Pats atsakovas viso proceso metu įrodinėjo, kad rentos gavėjai nebuvo reikalingas išlaikymas pagal rentos sutartį. Būtent, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-06-03 nutartyje (c. b. Nr. 2-711-292/2015) konstatuota, kad M. D. nuo 2012 m. rūpinosi seserimi, gerai žinojo jos ligą, o A. Z. matydavęs ir bendravęs su E. Z. sodyboje savaitgaliais ar atostogų metu. Net ir sudaręs rentos sutartį, tiesiogiai ja nesirūpino, samdydamas jos priežiūrai kitą asmenį. Atsakovas nedviprasmiškai viso proceso metu įrodinėjo, kad niekas jo neprašė pagalbos, niekas į jį nesikreipė, nurodė, kad jis gyvena kitame mieste, fiziškai pats negali prižiūrėti ieškovės. Be to, nustatyta ir tai, kad apskritai atsakovas A. Z. veikė priešingai E. Z. interesams (Kauno apygardos teismo 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-165-324/2015, psl. 7). Taigi, E. Z. iš esmės negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, o nesuteikus sulygtų paslaugų, negali būti gaunamas ir atlygis, nes turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, yra nepagrįstas. Nors apeliantė teigia, jog byloje remtasi tik atsakovo argumentais, nebuvo įvertinti liudytojų paaiškinimai, apeliantės pasisakymai, tačiau nenurodo, kieno konkrečiai ir kokie teiginiai tariamai buvo neįvertinti. Byloje buvo pateiktas Omnitel telefono sąskaitų ir mokėjimų už paslaugas balansas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-08-31 – 2012-06-05 atsakovas mokėjo už E. Z. mobilaus ryšio paslaugas, taip pat pateiktos Omnitel sąskaitų išklotinės, iš kurių matyti nuolatinis E. Z. ir atsakovo bendravimas telefonu dar gerokai iki rentos sutarties sudarymo. Taip pat, priešingai nei nurodyta ieškinyje, matomas E. Z. ir atsakovo bendravimas jau po rentos sutarties sudarymo (2012-03-16). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ieškinio surašymo metu, priešingai nei nurodyta ieškinyje, E. Z. nebuvo reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba. Ieškinio pateikimo metu E. Z. buvo 70 metų, metai iki ieškinio pateikimo ji dar vairavo automobilį. E. Z. neturėjo jokių judėjimo sutrikimų, jos amžius taip pat nebuvo toks garbus, kad būtų galima preziumuoti nuolatinės priežiūros būtinumą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. Z. sirgo cukralige, tačiau ši liga jai netrukdė normaliai gyventi, ji buvo pilnai orientuota erdvėje, sąmoninga. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškinio pateikimo metu E. Z. būtų nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, specialieji poreikiai. Apeliantei teigiant priešingai, būtent ji turėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus.Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi būtent viena sutarties nuostata (dėl gyvenamosios vietos suteikimo) ir subjektyviu šios nuostatos supratimu, yra nepagrįstas. Rentos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovas įsipareigojo leisti E. Z. neatlygintinai naudotis visu aukščiau nurodytu butu iki jos gyvos galvos; išlaikyti E. Z. iki jos gyvos galvos; suteikti jai maitinimą, drabužius, slaugyti ją ligos atveju, nupirkti vaistus, išskalbti jos drabužius ir patalynę; suteikti kitas gyvybiškai būtinas paslaugas, o E. Z. mirus, padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, E. Z. rentos sutarties sudarymo momentu ir iki pat ieškinio pateikimo dienos nereikėjo nuolatinės ypatingos priežiūros. Atsakovas teikė tokią pagalbą, kokia tai dienai buvo reikalinga E. Z. – ją aplankydavo, atveždavo maisto produktų, kitų buities reikmenų, nudirbdavo ūkinius darbus, reguliariai bendraudavo su E. Z. telefonu, žinojo jos poreikius, atsakovo prašymu E. Z. lankydavo R. S., atveždavo jai maisto produktų, sutvarkydavo namus. Atsakovas 2012-03-31, siekdamas kiek įmanoma geriau užtikrinti E. Z. priežiūrą, su R. S. sudarė rašytinį susitarimą dėl E. Z. priežiūros. Kaip liudytoja apklausta O. N. 2016-11-09 teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovas domėdavosi ir rūpindavosi E. Z., žinojo, kad O. N. draugauja su E. Z., prašė O. N. esant reikalui pasirūpinti E. Z., siūlė už tai pinigų. Apeliantei parsivežus E. Z. į savo namus, pastaroji buvo izoliuota nuo atsakovo, jo šeimos ir netgi sesers S. Ž., atsakovas neturėjo galimybės vykdyti savo pareigų, kadangi prie E. Z. jis tiesiog nebuvo prileidžiamas. Tą patvirtino liudytojos O. N., E. Z. ir R. S.. Be to, pati apeliantė 2016-07-08 teismo posėdžio metu patvirtino, kad nepageidaudavo atsakovo savo namuose, atsakovui atvykus aplankyti E. Z., niekada nepalikdavo atsakovo ir E. Z. vienų, neleisdavo jiems pasikalbėti. Rentos sutarties 5.1 punktu atsakovas taip pat buvo įsipareigojęs E. Z. mirus padengti jos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Šią savo pareigą atsakovas įvykdė, nepaisant to, jog apie E. Z. mirtį apeliantė net nepranešė atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo apeliantei 1600 Eur E. Z. laidojimo išlaidoms padengti. Pats neturėdamas galimybės pastatyti paminklo, atsakovas 2016-09-15 pervedė apeliantei 600 Eur E. Z. kapavietės tvarkymo išlaidų kompensavimui.?Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas: „<...> nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstai leistų teigti, jog rentos sutartis iki ieškinio dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pateikimo buvo iš esmės pažeista, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutartis buvo sudaryta prieš E. Z. ar atsakovo valią, todėl ji laikytina teisinga ir neginčytina <...>“. Net jeigu būtų vertinamas laikotarpis nuo rentos sutarties sudarymo iki E. Z. mirties, ir nustatyta, kad E. Z. interesai buvo suvaržyti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, turėtų būti įvertinama, dėl kokių priežasčių tie interesai galimai neįgyvendinti. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, jog apeliantė dėjo visas įmanomas pastangas, kad atsakovas negalėtų bendrauti su E. Z., užsidarė E. Z. savo namuose, E. Z. jautė baimę ir nuolatinę apeliantės kontrolę, E. Z. telefonas buvo išjungtas, kad pati E. Z. taip pat negalėtų pasiekti atsakovo, jos pasą ir finansus tvarkė apeliantė. Jos iniciatyva užvesta ir civilinė byla, kurioje kaip atstovė dalyvauja pati apeliantė, nors pagal medicininius byloje esančius dokumentus matyti, kad ieškinio pateikimo metu E. Z. buvo sąmoninga ir pati galėjo išdėstyti savo nusiskundimus.Apeliantės teiginiai apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje dėl globos E. Z. nustatymo ir globėjo paskyrimo jai kaip neveiksniam asmeniui, kaip turinčią prejudicinę reikšmę šioje byloje, yra nepagrįsti, kadangi tai dvi visiškai skirtingo pobūdžio bylos. Apeliantės nurodomi faktai nebuvo bylos dėl globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo įrodinėjimo dalykas, todėl negali būti laikomi prejudiciniais faktais. Tačiau apeliantės minima byla dėl globėjo neveiksniai E. Z. paskyrimo patvirtina, jog atsakovas, po to, kai apeliantė užsidarė E. Z. savo namuose ir neleido atsakovui su ja bendrauti, dėjo visas pastangas, kad galėtų rūpintis E. Z., siekė tapti jos globėju, dėl galimybės globoti E. Z. bylinėjosi teisme.Atsakovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovas tariamai neturėjo galimybės vykdyti rentos sutarties, kadangi jis darbingo amžiaus, daug dirbo, gyveno ne Alytuje, o Vilniuje. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas rūpinosi E. Z., jai reguliariai skambindavo, ją aplankydavo, atveždavo maisto produktų ir kitų reikalingų buities reikmenų, nudirbdavo ūkio darbus. Atsakovas pilnai tenkindavo to laikotarpio E. Z. poreikius. Siekdamas dar didesnio E. Z. interesų tenkinimo, atsakovas į pagalbą pasitelkdavo Alytuje gyvenančius R. S., savo brolį H. Z., E. Z. lankydavo ir atsakovo motina E. Z.. Joks teisės aktas nedraudžia rentos mokėtojui rentos sutarties vykdymui pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis, nes tokiu būdu kaip tik užtikrinamas dar didesnis rentos gavėjo interesų tenkinimas.