Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1259-159/2012

2012 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. N., R. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-474/2012 pagal ieškovų V. N., R. N. ir J. N. ieškinį atsakovei AB DNB bankui, išvadą duodančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kreditavimo sutarties dalykas yra labai didelė paskola. Teismas turėtų įvertinti, ar konkrečioje situacijoje kreditavimo sutarties 43 punkte nustatytas akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas 10 kalendorinių dienų įspėjimo terminas, kai kreditorius nusprendžia vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti kreditą, toks terminas yra sąžiningas, nepažeidžiantis skolininkų interesų. Ieškovų manymu, kad nustatęs per trumpą, protingumo principą neatitinkantį terminą, Bankas neteisėtai nutraukė sutartį. Kreditavimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, V. ir R. N. priimant kreditoriaus pateiktas (primestas) standartines kreditavimo sutarties sąlygas. Skolininkams, kaip fiziniams asmenims – vartotojams, silpnesnei pusei buvo apribota bet kokia galimybė derėtis dėl tam tikrų sutarties sąlygų, skolininkai privalėjo sutikti su kreditoriaus pasiūlytomis sąlygomis, iš jų ir dėl delspinigių dydžio. Įkeistas turtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), į kurį Bankas nori nukreipti skolos išieškojimą, priklauso ieškovų nepilnamečiams vaikams: E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Banko vienašališku kreditavimo sutarties nutraukimu yra pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes jie bus palikti be gyvenamojo būsto. Kadangi sutartis nevykdoma laikinai dėl susidariusių sunkumų, ji turėtų būti keistina CK 6.223 straipsnio nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 40–48, 114–122).

Iš karto nutraukdamas sutartį ir siekdamas priverstinio skolos išieškojimo Bankas pažeidė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo principą, apeliantai savo pareigą bendradarbiauti vykdė tinkamai. Paskola suteikta gyvenamojo namo statybai užbaigti, t. y. sudaryta vartojimo paskolos sutartis, todėl teismas ex officio turėjo įvertinti jos sąlygas pagal CK 6. 188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

Šioje situacijoje kreditavimo sutarties pažeidimas negali būti laikomas esminiu, nes nukentėjusi šalis – Bankas – nepaisant sutarties pažeidimo gauna tai, ko tikėjosi iš sutarties, nes iki apeliantus 2009 m. pabaigoje ištiko finansiniai sunkumai, įsipareigojimai buvo tinkamai ir sąžiningai vykdomi. Pagerėjus finansinei padėčiai – praėjus prašomam dvejų metų kredito grąžinimo atidėjimo terminui – apeliantai ir toliau galės vykdyti savo įsipareigojimus, nes sutarties terminas yra 40 metų. Laikinas sutarties nevykdymas neduoda pagrindo Bankui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Sutarties neįvykdžiusi šalis – apeliantai – patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, nes priverstinis skolos išieškojimas ir įkeisto turto realizavimas šiuo metu nepadengs viso įsiskolinimo Bankui. Bankui realizavus įkeistą namą apeliantai ir toliau liktų skolingi, netektų gyvenamosios vietos, nauja gyvenamoji vieta pareikalautų papildomų išlaidų, kurias būsto nuomai būtų sudėtinga skirti dėl likusios skolos Bankui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2006-11-30 ieškovai V. N. ir R. N. su atsakove AB DNB banku (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3-519, pagal ją atsakovė ieškovams suteikė 429 000 Lt kreditą gyvenamojo namo statybos užbaigimui (t. 1, b. l. 25–29). Prievolės pagal 2006-11-30 kreditavimo sutartį Nr. 3-519 įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149–151). 2007-08-08, 2007-10-12 ir 2008-01-02 sudarytais susitarimais Nr. 3-519/1, Nr. 3-519/2 ir Nr. 3-519/3 šalių 2006-11-30 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 3-519 pakeista, nes buvo nustatytas kitas kredito paėmimo terminas, suteikto kredito suma padidinta iki 1 028 521,10 Lt ir prievolės solidariąja bendraskole įstojo J. N. (t. 1, b. l. 30–31). 2009-09-11, 2009-11-05, 2010-01-25 ieškovams buvo siunčiami iš Banko pranešimai apie sutarties nevykdymą, neįvykdytų piniginių prievolių dydį, nurodoma apie galimą vienašalį sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 62–64). Dėl netinkamos prievolės vykdymo, kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto (t. 1, b. l. 131–135). Kreditavimo sutarties Nr. 3-519 43 ir 46 punktais su vėlesniais pakeitimais ir papildymais šalys susitarė, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas sutartyje numatytais terminais negrąžina bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta prieš 10 dienų išsiuntus kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad kredito gavėjai – ieškovai – savo įsipareigojimų vykdyti prievolę nevykdė nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Kredito davėjas – Bankas – nusiuntė ieškovams tris raštiškus pranešimus apie nevykdomą prievolę ir praėjus keturiems mėnesiams nuo sutarties nevykdymo dienos vienašališkai nutraukė sutartį.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir mano, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2006-11-30 kreditavimo sutartį Nr. 3-519. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantų pozicija. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamajame sprendime bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją bei padarytas išvadas išsamiai ir tinkamai motyvavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-11 atsakovės raštu V. N. įspėta dėl kreditavimo sutarties sąlygų nevykdymo. Įspėjimo metu nesumokėtas palūkanas sudarė tik 4 681,91 Lt, nesumokėtus delspinigius – 14,98 Lt (t. 1, b. l. 63). 2009-11-05 atsakovė raštu pranešė J. N. apie įsipareigojimų pagal 2006-11-30 kreditavimo sutartį Nr. 3-519 nevykdymą bei įspėjo apie galimą sutarties nutraukimą. Minimo įspėjimo metu nesumokėtas palūkanas sudarė 23 303,67 Lt, nesumokėtus delspinigius – 619,54 Lt, negrąžintą paskolą –754 Lt (t. 1, b. l. 62). 2010-01-25 pranešimu atsakovė informavo V. N., R. N. ir J. N. apie įsipareigojimų Bankui nevykdymą ir sutarties nutraukimą ir įspėjo, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų Bankas kitą dieną po termino pabaigos vienašališkai nutraukia 2006-11-30 kreditavimo sutartį Nr. 3-519 ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Minimo įspėjimo metu nesumokėtas palūkanas sudarė 37 973,97 Lt, nesumokėtus delspinigius – 2 590,73 Lt, negrąžintą paskolą – 1 686,91 Lt (t. 1, b. l. 64). Atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5 straipsnis), įvertinti sudaromo sandorio riziką ir galimus padarinius. Teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad 2008-01-02 susitarimu Nr. 3-519/3 Bankui padidinus 428 521,10 Lt suteiktą kreditą iki 1 028 521,10 Lt ir solidariąja bendraskole į prievolę įstojus J. N. apeliantai turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei numatyti, ar turės realias galimybes tinkamai vykdyti prisiimamus dvigubai didesnius įsipareigojimus, nes apeliantams prisiimamų įsipareigojimų metu buvo žinoma, kad solidariajai bendraskolei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009-12-27 sukaks 70 metų, jos notarės įgaliojimai nebus pratęsti ir visi apeliantai neteks darbo (t. 1, b. l. 65–66). Sudarę sutartį ir gavę kreditą apeliantai įgijo pareigą mokėti Bankui įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Konstatuojama, kad apeliantai pripažįsta, kad sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Nutartyje minėta, kad Banko įspėjimo 2009-09-11 dieną apeliantų nesumokėtos palūkanos sudarė tik 4 681,91 Lt, nesumokėti delspinigiai – 14,98 Lt (t. 1, b. l. 63). Į bylą nepateikta patikimų įrodymų, kad apeliantai apskritai neturėjo finansinių galimybių iki kito – 2009-11-05 – Banko įspėjimo, t. y. per beveik du mėnesius sumokėti 4 681,91 Lt palūkanų ir 14,98 Lt delspinigių.

CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį sutartyje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta laikantis joje numatytos procedūros ir esant sutartiniam nutraukimo pagrindui. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys kai kurias ginčo kreditavimo sutarties sąlygas buvo modifikavusios, sudarydamos papildomus vėlesnius susitarimus, tačiau sutarties sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo nekeitė.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ginčo kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta dėl kredito gavėjų nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad šiuo atveju atsakovė galėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir pagal CK 6.209 straipsnį ir pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, t. y. ir nesant esminio sutarties pažeidimo, bet pažeidžiant jos įvykdymo terminą, nes Bankas ne vieną kartą suteikė apeliantams terminą susidariusiems įsiskolinimams padengti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų vykdymui suteikė protingą – didesnį nei keturių mėnesių – terminą, skaičiuojant nuo 2009-09-11 iki 2010-02-09, tačiau šiuo laikotarpiu apeliantai nepateikė jokių duomenų apie prievolės vykdymą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šiuo atveju nesilaikė bendradarbiavimo pareigos.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad atsakovė rašte Nr. 05112009/09 nurodžiusi, kad skolininkams nevykdant įsipareigojimų arba nepateikus dokumentų, pagrindžiančių pradelstų sumų padengimą ir tolimesnį įsipareigojimų vykdymą, Bankas bus priverstas nutraukti kreditavimo sutartį ir kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir kad Bankas apribojo savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikti duomenys tik apie aukštojo mokslo diplomus nėra pakankami įrodymai apie apeliantų galimybę ateityje vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad apeliantai 2010-08-31, 2009-10-05, 2009-11-24 ir 2010-02-02 atsakovei teikė prašymus atidėti suteikto kredito grąžinimą ir palūkanų mokėjimą dvejiems metams. Apeliantai nedetalizavo, su kokiomis konkrečiai aplinkybėmis sieja nurodomo kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo atidėjimo terminą, kaip ketina vykdyti sutartinius įsipareigojimus atnaujinus kredito grąžinimą nepasikeitus aplinkybėms. Bankui šio prašymo netenkinant apeliantai sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir apeliaciniame skunde pareiškė, kad neprivalo mokėti ir nemokės nė cento, iki vyks bylinėjimasis su Banku dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Vertinant apeliantų skundo argumentus atsižvelgtina ir į esminę aplinkybę, jog byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantai per gana ilgą atsakovės suteiktą laiko tarpą ėmėsi aktyvių veiksmų vykdyti skolinius įsipareigojimus Bankui. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2009-09-11 iki 2010-01-21 kredito gavėjų įsiskolinimas kredito davėjui žymiai padidėjo – nuo 4 696,89 Lt iki 42 251,61 Lt, t. y. nuo 0,5 proc. iki 4,10 proc. paimto kredito sumos. Dėl to atsakovė turėjo pakankamą pagrindą abejoti apeliantų nurodytomis aplinkybėmis ir jų galimybėmis sutartį tinkamai vykdyti ateityje. Kitų įrodymų apie galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus apeliantai bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Nors apeliantė V. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kad nuo 2012 m. balandžio mėnesio dirba AB „Klaipėdos energija“ ir iki 2012 m. liepos mėnesio jai buvo išmokėtas 4 894, 23 Lt darbo užmokestis (t. 2, b. l. 43), tačiau apeliantė J. N. apskritai neteikė įrodymų apie gaunamas pajamas, nors tik nuo 2009-12-27 jos notarės įgaliojimai nebuvo pratęsti, tačiau kaip jau nutartyje buvo minima, bendraskoliai nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų argumentus vertino ne kaip realius ketinimus vykdyti sutartį, bet tik kaip bendro pobūdžio pažadus, kad ši sutartis bus vykdoma ateityje galbūt pasikeitus aplinkybėms. Apeliantai ir atsakovė kreditavimo sutartį sudarė laisva valia, todėl vertinimas, kad atsakovė, būdama pelno siekiantis juridinis asmuo, privalėjo tenkinti apeliantų prašymą ir sutikti su siūlomu kreditavimo sutarties sąlygų modifikavimu, neatitiktų sutarties laisvės principo esmės. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė ginčo kreditavimo sutartį nutraukė teisėtai, ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko apeliantų atžvilgiu kokius nors nesąžiningus veiksmus.

Bylos duomenys patvirtina, kad įkeisto turto savininkės yra nepilnametės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149–150). Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad įkeistas turtas, iš kurio Bankas nori išieškoti skolą, priklauso nepilnamečiams vaikams E. ir J. N., todėl vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas turi būti vertinamas nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo aspektu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, nes institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. V. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas, tačiau jis areštuotas, kad tėvai įkeisdami vaikų turtą pasielgė nesąžiningai, kad apeliantų vaikai gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), ir išieškojimą paskyrus iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai turi kur gyventi (t. 1, b. l. 194). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad apeliantų V. N. ir R. N. nepilnamečiai vaikai negyvena atsakovei įkeistame name, todėl jie nebus palikti be gyvenamojo būsto. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymas byloje dalyvaujantiems asmenims, manantiems, kad yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo, numato procesinę teisę pateikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 straipsnis). Nenustatyta, kad apeliantai nagrinėjamoje byloje reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantams, nelaikytina teismo šališkumu. Teisėjų kolegijai nustačius, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys netenkintas pagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis sprendimas priimtas neįvertinus bylos aplinkybių objektyviai ir visapusiškai.

Išanalizavusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, šalių paaiškinimus ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės vienašališko 2006-11-30 kreditavimo sutarties Nr. 3-519 nutraukimo teisėtumo yra pagrįsta, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantų turėtas 1 573 Lt dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 37–41). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. ir į atsakovės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, atsakovei iš apeliantų priteistina išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suma mažintina iki 900 Lt, priteisiant iš kiekvieno apelianto po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei AB DNB bankui iš ieškovų V. N., R. N. ir J. N. po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.