Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-02-05 nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu E. P. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių) įgijimo, laikymo ir 2013-08-23 neatlygintino perdavimo R. P. bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių) įgijimo, laikymo ir 2013 m. nuo rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 10 d. pardavimo R. P., jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo septynis folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė ne mažiau kaip 0,021g, kurią neteisėtai laikė iki 2013-06-26 15.45 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Utenoje, kol ši narkotinė medžiaga kratos metu policijos pareigūnų buvo surasta ir paimta.

Taip pat E. P. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas iš kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kad:

- jis neteisėtai įgytą nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Utenoje, kurių nenustatytą kiekį 2013 m. rugpjūčio 23 d. Utenoje, (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamajame name Nr. 11 neatlygintinai padavė vartoti, t. y. rūkyti R. P., tokiu būdu platino narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis);

- jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgytą nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (jų dalių), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Utenoje, kurių nenustatytą kiekį 2013 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 24 d. iki rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Utenoje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. 11 už dvidešimt litų pardavė R. P., tokiu būdu platino narkotines medžiagas – kanapes (jų dalis).

Prokurorės teigimu, teismo išvada dėl E. P. išteisinimo dėl šių veikų neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas akivaizdžiai pranašumą suteikė kaltinamųjų, siekiančių išvengti atsakomybės, parodymams. Tuo tarpu dėl byloje esančių liudytojų parodymų, teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad liudytojų parodymai nėra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti, tačiau jokiais argumentais tokios išvados nepagrindė. Teismas liudytojų parodymų nevertino jų patikimumo aspektu, negretino jų tarpusavyje, negretino su kaltinamųjų parodymais bei byloje esančiais E. P. telefoninių pokalbių įrašais. Prokurorės manymu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus. Teigia, kad E. P. neteisėtą disponavimą būtent narkotinėmis medžiagomis patvirtina A. P. parodymai, taip pat J. K., I. L. parodymai apie A. P. apsvaigimą bei kiti duomenys. Nors A. P. parodymai dėl neesminių (įvykių sekos, laiko) aplinkybių ir nėra visiškai nuoseklūs, tačiau tai paaiškinama jos labai jaunu amžiumi ir tuo metu buvusiu narkotinių medžiagų vartojimu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti, A. P. parodymų teisingumu. Įvertinus pačios A. P. parodymus ir gretinant juos su liudytojų J. K. ir I. L. parodymais, darytina išvada, kad ji 2013-08-23 buvo vartojusi narkotines medžiagas-kanapes, kurias R. P. buvo gavęs iš E. P.. Be to, iš byloje esančio 2013-09-18 medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad medikams A. P. nurodė, jog prieš tris savaites rūkė kanapes. Pažymėtina ir tai, kad A. P. parodymus dalinai patvirtina ir R. P. bei N. P. parodymai. Nors R. P. ir nepripažino, kad suktinę gavo iš E. P. ir davė rūkyti A. P., tačiau jis pripažino „žolės” rūkymo faktą bei tai, kad tuo metu prie jų buvo priėjęs E. P., kas šioje dalyje pilnai patvirtina A. P. parodymus. N. P. parodymai iš dalies patvirtina A. P. parodymus apie tai, kad cigaretes atnešdavo E. P. ir kad visi paeiliui tą pačią cigaretę rūkydavo. Prokurorė taip pat pažymi, kad iš A. P. ir J. K. parodymų matyti, kad R. P. grasino A. P. už tai, kad ji parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kas jai davė rūkyti narkotines medžiagas.

Prokurorė nurodo, kad teismas, prijungęs prie bylos Panevėžio apygardos teismo posėdžių protokolus su R. P. ir N. P. apklausomis, juose esančių minėtų asmenų apklausų nevertino, negretino jų tarpusavyje bei negretino su A. P. parodymais. Teigia, kad išanalizavus byloje esančių E. P. pokalbių turinį matyti, kad E. P. ne tik pats vartoja narkotines medžiagas, bet ir jomis aprūpina kitus asmenis, t.y. platina narkotines medžiagas. Tai atitinka A. P. parodymus, jog E. P. platindavo narkotines medžiagas. Tai, kad E. P. pokalbiai užfiksuoti spalio mėnesį, o jam inkriminuojama veika yra padaryta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais tik patvirtina, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o E. P. narkotines medžiagas platino ilgą laiko tarpą. Prokurorės manymu, vertinant E. P. pokalbių įrašus reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad teisme E. P. yra parodęs, jog Vilniuje vienas pakelis su heroinu kainuoja 20 Lt, tuo tarpu Utenoje vieną lankstinuką galima parduoti už 50 Lt.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad E. P. bute, kuriame gyveno, laikė nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų. A. P. nuosekliai nurodė, kad abu kartus E. P. nueidavo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir atnešdavo cigarečių, kurias vėliau ten pat jie ir rūkydavo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė apie nenustatytas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, nes E. P. inkriminuotas ne neteisėtas jų įgijimas, o laikymas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas – atmeti.

Skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo atveju nuosprendžio dalies, kuria E. P. yra nuteistas, kolegija netikrina ir dėl jos nepasisako.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba tokių medžiagų platinimu. Šio nusikaltimo dalykas, kaip išaiškinta BK 269 straipsnio 1 dalyje, yra medžiagos, kurios yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Už disponavimą jokiomis kitomis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nekyla.

Prokurorė apeliaciniu skundu siekia, kad E. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinės medžiagos– kanapių ar jų dalių laikymą ir platinimą būtų pripažintas kaltu remiantis išimtinai A. P. parodymais, kad jai R. P. davė rūkyti suktines su „žole“, kurias pats R. P. gavo iš E. P., taip pat liudytojų J. K. ir I. L. parodymais, kad A. P. matė apsvaigusią ir besielgiančią neadekvačiai.

Tačiau suktinės, kurias rūkė A. P. nebuvo rastos ir tirtos specialistų, iš byloje esančių medicininės apžiūros akto ir specialisto išvados (1 t., b.l. 39,40) matyti, kad 2013-09-18 iš A. P. organizmo paimtuose bandiniuose kanabinoidų nebuvo rasta, byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. turi specialių žinių, kad galėtų neabejotinai nustatyti medžiagų, buvusių iš R. P. gautose suktinėse, cheminę sudėtį, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apsvaigimas nuo kanapių ar jų dalių yra specifinis ir kad pagal apsvaigusio asmens elgesį būtų galima identifikuoti, kad asmuo apsvaigo nuo medžiagų, esančių būtent kanapėse, o ne nuo kokių nors kitų medžiagų.

Be to, šiuo metu galiojančiuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose, patvirtintuose 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ , pakeistuose 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 (galioja nuo 2014 01 01), nurodyta, kad narkotinėmis medžiagomis laikomos kanapių antžeminės dalys, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu (taip pat galioja nuo 2014-01-01) reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad pluoštinės kanapės – kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.

Taigi, nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad A. P. rūkė suktines, gautas iš R. P., o pastarasis šias suktines gavo iš E. P., ir kad suktinių sudėtyje buvo kanapių antžeminių dalių, tačiau nesant jokių įrodymų, kad jose tetrahidrokanabinolio buvo ne mažiau kaip 0,2 procento, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad E. P. laikė ir platino nagrinėjamoje kaltinimo dalyje nurodytas narkotines medžiagas – kanapes ar jų dalis.

Esant šioms aplinkybėms, Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis skundžiamoje dalyje yra visiškai pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.