Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2018 m. vasario 14 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 1 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2003-07-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 53.1 ir 56 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012; 2014-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr.A143-974/2014, 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2012-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012), Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teigia, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyti duomenys apie pareiškėją turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie jo keliamą grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms. Pažymi, kad tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį šiuo konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu” aspektu.

Vertinant pareiškėjo galimą elgesį ateityje, teikia teismo vertinimui jį charakterizuojančią medžiagą: nėra teistas; teigiamai charakterizuojamas buvusioje paskutinėje darbovietėje, visuomenėje ir buityje; Kvėdarnos medžiotojų klubo pirmininko charakteristikoje nurodoma, kad šio klubo nariu yra nuo 2010 m., aktyviai dalyvauja klubo veikloje, yra iniciatyvus, žingeidus, puoselėja medžioklės tradicijas; aktyviai dalyvauja papildomoje veikloje, rūpinasi laukinių gyvūnų šėrimu, domisi laukinių gyvūnų populiacija, taip pat dalyvauja medžioklėse kaip varovas; Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnijos seniūno pažymoje charakterizuojamas kaip paslaugus, darbštus, tvarkingas žmogus; jo atžvilgiu negauta jokių nusiskundimų; pareiškėjas didelę reikšmę savo asmeniniame gyvenime skiria šeimai - neseniai tapo tėvu, pavyzdingai rūpinasi šeimos gerove.

Daro išvadą, kad ginčijamame sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas nėra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, todėl šios materialinės teisės normos taikymo prasme bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimų pagrindu sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Vadovaujantis Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018-01-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2017-10-27 sprendimo Nr. 17-IL-85-00388-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus” (b. l. 8, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Tauragės AVPK įpareigojimo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-10-03 Tauragės AVPK Veiklos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu 2017-10-27 sprendimu nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad pareiškėjas daug sykių baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, iš kurių septynis įvykdė neblaivus. Pažymėta, kad po 2016-10-13 sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus” 2015-11-05 administracinių nusižengimų registre užfiksuotas pažeidimas. Akcentuota, kad administracinės teisės priemonės, kaip drausminančios priemonės, yra neveiksmingos, nes pareiškėjas teisės pažeidimus vykdo sistemingai ir pakartotinai, o iš septynių pažeidimų, įvykdytų būnant neblaiviam, net du teisės pažeidimai padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, kad savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997 -02-13 nutarimą).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Atkreiptinas dėmesys, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2017-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1148-602/2017 ir kt.). Iš GŠKĮ turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu” aspektu; taip pat, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą: tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne (žr., pvz., LVAT 2014-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, 2017-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1148-602/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos pareiškėjo biografijos faktus: iš rašytinės bylos medžiagoje esančių Administracinių nusižengimų registro Išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 26 – 28, 29 – 35) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2016-11-05 daug kartų baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (2012-11-01 už tai, kad vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra; 2014-08-16 už tai, kad būdamas viešoje vietoje vartojo alkoholinį gėrimą – alų; 2016-08-27 už tai, kad nesilaikė kelio ženklo „sustoti draudžiama” reikalavimų; 2016-11-05 už tai, kad prie savo medžioklės bokštelio pylė grūdus ant žemės šernų masalinimui; 2007-05-08 už ATPK 178 straipsnio pažeidimą; 2007-12-27 už ATPK 178 straipsnio pažeidimą; 2008-04-30 už ATPK 178 straipsnio 1 dalies pažeidimą; 2009-03-05 už ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą; 2009-06-17 už ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimą; 2009-08-30 už ATPK 174 straipsnio pažeidimą; 2010-03-10 už ATPK 124(1) straipsnio 7 dalies pažeidimą (vairavo transporto priemonę ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo); 2010-12-23 už 124(1) straipsnio 6 dalies pažeidimą (dalyvavo eisme, bet neturėjo automobilyje ryškiaspalvės liemenės ir atšvaito); 2012-04-01 pažeidė ATPK 174 straipsnio reikalavimus (viešoje vietoje, būdamas neblaivus, stumdėsi su kitais asmenimis ir vartojo necenzūrinius žodžius); 2012-05-19 už ATPK 178 straipsnio 1 dalies pažeidimą). Iš minėtų administracinės teisės pažeidimų septyni padaryti būnant neblaiviam, o du iš jų iš chuliganiškų paskatų. Į bylą pateikti rašytiniai duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjui Tauragės AVPK 2012-06-13 sprendimu Nr. 85-11-IL-841 jau buvo panaikintas leidimas Nr. 0000013 laikyti medžioklinius ginklus (b. l. 21 – 22), o 2015-08-06 sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 23). Tauragės AVPK 2015-08-03 sprendimas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-09-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2235-583/2015 pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovas turėjo pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ką pagrindžia anksčiau nurodyti į bylą pateikti rašytiniai duomenys. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad ginčijamas administracinis aktas nemotyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamame sprendime nėra minima, kokias teisines pasekmes minėtis administracinės teisės pažeidimai sukuria, sprendžiant leidimo laikyti (nešiotis) medžioklei skirtų ginklų išdavimui. Teisėjų kolegija vertina, kad tai, jog pareiškėjas daug kartų buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus, jį atitinkamai charakterizuoja. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Taigi, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika, nepaneigia atsakovo išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėją neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, yra palyginus trumpas (paskutinis administracinės teisės pažeidimas padarytas 2016 metų pabaigoje), todėl pareiškėjo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pripažinti, jog jis pasitaisė ir atitinka GŠKĮ reikalavimus keliamus asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta pareiškėjo skundžiamo Tauragės AVPK 2017-10-27 sprendimo Nr. 17-IL-85-00388-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus” neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjo V. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.