Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 20 d. išsiuntė paštu skundą (b. l. 5–8), prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-03080-e „Dėl prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“; 2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Kauno apskrities VPK) įvykdyti teismo patvarkymą – patenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 27 d. prašymą „Išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas atliko patikrinimą dėl gauto prašymo ir nusprendė, kad pareiškėjas ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti, nes policija turi duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. l d. 11 p.). Pareiškėjo manymu, jo teistumas negalėjo būti pagrindu atsisakyti išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes 2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė panaikinti pareiškėjo teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą. Tokiu būdu nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties įsiteisėjimo pareiškėjas laikomas neteistu ir jo pilietinės teisės dėl praeityje buvusio teistumo negali būti varžomos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nutraukti ikiteisminiai tyrimai negali būti vertinami kaip netinkamas pareiškėjo elgesys ar įstatymų nesilaikymas, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją. Šiuose nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo surinkti jokie įrodymai, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar saugumui. Tokiu būdu nutraukti ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu negali būti priežastimi atsisakyti išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Savo atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsakovas grindžia ir Vilniaus apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, o tai patvirtina, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neobjektyviai, tendencingai vertino faktines aplinkybes, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovas sprendimą argumentuoja ir pareiškėjui skirtomis administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2001 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., t. y. grindžia administraciniais teisės pažeidimais, padarytais prieš 14 metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2005 m. laikė (nešiojosi) ginklą iki 2012 m. gegužės 24 d. Per šį laikotarpį nebuvo nustatytas nei vienas faktas, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ar Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių reikalavimus, ar savo veiksmais sudarytų grėsmę visuomenės, savo saugumui. Pareiškėjas ir šiuo metu yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pateikiamos charakteristikos patvirtina, kad pareiškėjas yra pareigingas ir stropus darbuotojas, neturi darbe drausminių nuobaudų, charakterizuojamas kaip sąžiningas, pareigingas, kruopštus ir atsakingas darbuotojas. Pareiškėjas yra socialiai aktyvus, dalyvauja visuomeninėje veikloje, sportuoja bei padeda organizuoti sporto varžybas, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pareiškėjas nesmurtauja, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi žalingų įpročių, todėl leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus nesukeltų pavojaus aplinkiniams.Atsakovas Kauno apskrities VPK atsiliepimu į skundą (b. l. 27–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, medžioklei. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ buvo atlikti patikrinimai. Atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2012 m. gegužės 21 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir skyrė galutinę bausmę (176 MGL) 22 880 Lt. Pareiškėjas baudą sumokėjo 2012 m. birželio 27 d. Pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, grupės narius sieja glaudūs ryšiai, nusikaltimas iš anksto gerai apgalvotas, jam pasiruošta, nusikaltimas padarytas dviejų valstybių teritorijoje. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutarė panaikinti teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. baudžiamąjį įsakymą vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi suėjus pusei teistumo termino. Be to, 2003 m. vasario 11 d. Raseinių r. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymas), kuris 2003 m. spalio 30 d. buvo nutrauktas. 2004 m. lapkričio 25 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas), kuris 2006 m. liepos 19 d. Marijampolės r. apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas. 2005 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Nr. 04-1-00001-02 dėl bendrininkavimo formos ir kontrabandos buvo atskirta į baudžiamąją bylą Nr. 01-2-00051-05, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal BK 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį. 2009 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėją išteisino vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Taip pat 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 01-2-00019-11, kurioje pareiškėjui 2012 m. kovo 13 d. buvo pareikšti įtarimai, kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 249 straipsnio 1 dalį (bendrininkavimo formos; nusikalstamas susivienijimas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemone – suėmimas, tačiau 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikas generalinės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pareiškėjas ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Išvardyti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo įsigyti ir turėti ginklus neišdavimas. Pagal įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Taip pat pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėją neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, neilgas, todėl jo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pripažinti, jog jis pasitaisė.