Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technoskalė“ atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi BUAB „Technoskalė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Tavix“, įgaliotas asmuo – A. B.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Technoskalė“ direktoriui R. K. nustatytas 15 dienų terminas paskirtam nemokumo administratoriui perduoti turtą, dokumentus, bei vykdyti kitus teisėtus administratoriaus reikalavimus, tačiau šio įpareigojimo buvęs direktorius nevykdė.

7. Teisės aktų nustatyta tvarka BUAB „Technoskalė“ finansinės atskaitomybė dokumentai VĮ „Registrų centras“ pateikti už 2016 metus. Kaip minėta anksčiau, 2016 m. balanso duomenimis bendrovės turtas iš viso sudarė 35 834 Eur (34 080 Eur trumpalaikis turtas ir 1 754 Eur ilgalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 0,00 Eur.

8. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, paskutinis juridinio asmens valdymo organas – direktorius R. K. buvo įpareigotas perduoti Administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus kitus dokumentus, tačiau nurodyto teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdė, t. y., iki šios dienos neperdavė Administratoriui bendrovės turto pagal balanso sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus kitus finansinius dokumentus.

10. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, per teismo nustatytą laikotarpį įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

12. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

13. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje - laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2016 m. sudarytas BUAB „Technoskalė“ turto balansas, jame nurodyta, kad bendrovės turtas iš viso sudarė 35 834 Eur (34 080 Eur trumpalaikis turtas ir 1 754 Eur ilgalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 0,00 Eur, šio turto atsakovas administratoriui neperdavė, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo. Ieškovės patirtą žalą sudaro neperduoto turto 35 834 Eur suma, iš kurios įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas ir pažeidė įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės finansinės apskaitos dokumentuose nurodytas turtas, t. y. turtas už 35 834 Eur sumą, buvo apribotos įmonės galimybės patenkinti 16 793,55 Eur dydžio teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

18. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 35 834,00 Eur žalos atlyginimo dėl neperduoto BUAB „Technoskalė“ turto bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 35 834,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

20. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 763 Eur, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei (75 procentai, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Technoskalė“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 35 834,00 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) žalos atlyginimą dėl neperduoto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technoskalė“ turto ir penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos 35 834,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 763,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.