Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Meilučio ir Rimo Švirino,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 93-373 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam J. B.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystės Malmo miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Švedijos Karalystės Įstatymo už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi minėtą bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2016 m. gegužės 19 d.) – 1 metai 9 mėnesiai 4 dienos.Komisija 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 93-373 nutarė taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatuodamas, kad nuteistojo J. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, per trumpas bausmės atlikimo laikas pataisos namuose, neaiškus nuteistojo požiūris į mokslą ir darbą nesudaro galimybės objektyviai charakterizuoti nuteistąjį, todėl sprendė, kad Komisija paviršutiniškai įvertino nuteistojo elgesį, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl to šiuo metu išvadai, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis J. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.Nuteistasis J. B. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, akcentuodamas didelę neatliktos bausmės dalį pažeidžia LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, pagal kurias jis atitinka visus reikalavimus, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad nors nutartyje nurodoma, kad neatsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį, tačiau pagal BVK nuostatas, teismas turi atkreipti dėmesį ne į pobūdį, o į tai, kokio dydžio bausmė paskirta, todėl šioje dalyje Komisijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad iš Švedijos pataisos namų, kur anksčiau nuteistasis atliko bausmę, nėra pateikta jokių duomenų apie bausmės atlikimą, nuteistojo elgesį, o per trumpą laiką, kiek jis yra Pravieniškių pataisos namuose, nėra galimybių objektyviai jį charakterizuoti. J. B. teigia, kad niekur nėra nurodyta, kad nuteistasis turi surinkti ir pateikti teismui įrodymus pats. Mano, kad tą turėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, jei manė, kad nepakanka duomenų apie jo elgesį. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo minimas nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, susijusios su bausmės skyrimu, todėl teismo argumentas, kad nėra pateikta jokių duomenų, neatitinka tikrovės. J. B. skunde pabrėžia, kad pagal BVK nuostatas, turi būti vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (18 balų), pataisos įstaigoje vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nėra pažeidęs, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje paskatintas, dirba visuomeniniais pagrindais, iniciatyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, prisideda prie būrio gerovės gerinimo darbų, prie sporto renginių organizavimo, palaiko ryšius su artimaisiais, remia visuomenės vertybes, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tad jo elgesys pataisos įstaigoje sudaro pagrindą manyti, kad laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis skunde nesutinka ir su teismo motyvais dėl nusikalstamą riziką didinančių veiksnių bei tuo, kad nenustatyta jo pažanga. Nurodo, kad šie teismo nurodyti teiginiai niekuo nepagrįsti, subjektyvūs. Tvirtina, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta kaip žema, kas įrodo pakankamą pažangą. Taip pat pabrėžia, kad yra baigęs vidurinę mokyklą, iki nusikalstamos veikos padarymo mokėsi kolegijoje, kas rodo jo teigiamas nuostatas į mokslą. Mano, kad aplinkybės, jog laisvėje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatines darbo ir mokslo vietas, turėjo teismui sudaryti pagrindą manyti, kad jam galima taikyti lygtinį paleidimą. Skunde J. B. teigia, kad labai kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, nurodo, kad jo požiūris į teisės normas, gyvenimo stilių yra pasikeitęs, todėl mano, kad yra visos teisinės galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas bei pats nuteistasis savo skunde, pagal BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą J. B. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris į teisės normas ir gyvenimo stilių yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam J. B. nustatytas tik vienas veiksnys, galintis įtakoti pakartotinę nusikalstamą riziką – tai gyvenimo stilius ir draugai (J. B. nuolatos dalyvaudavo veiklose, kurios skatina nusikalstamumą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria nustatytam pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančiam veiksniui - nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją ir darbinės veiklos planų turėjimą. Kolegija mano, kad šis veiksnys negali būti vertinamas teigiamai, kaip įrodantis nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis maža. Jis teigė, kad dirbo Švedijos Karalystėje, kur padarė ir nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas. Pažymėtina, kad J. B. motyvas disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti, buvo piniginės lėšos. Tai rodo, kad net ir turimas darbas nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors yra gautas sutikimas iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistojo įdarbinimo, tačiau rašte nurodoma, kad J. B. bendruomenėje dirbtų savanoriu, kas leidžia daryti išvadą, kad pajamų iš šios veiklos J. B. negautų. Nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamos veikos motyvas buvo piniginės lėšos, tik sustiprina manymą, kad laisvėje darbinio atlygio negavimas ir piniginių lėšų neturėjimas, tik didintų pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad nuteistasis J. B. tvirtino, kad neranda tinkamo darbo pasiūlymo, kas rodo žemą nuteistojo darbinę motyvaciją bei aukštą savęs vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo mąstymas ir elgesys taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę J. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo teigimu, jis sprendimus linkęs priimti atsakingai, linkęs įvertinti galimą riziką, nuodugniai apsvarstyti pasekmes, tačiau šią aplinkybę paneigia nuteistojo padarytas teisės pažeidimas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta jo paties prisidėjimą prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nurodoma, kad ankstesniais priežiūros laikotarpiais nuteistasis į priežiūrą reagavo minimaliomis pastangomis, kurių reikia reikalavimams patenkinti ir tik dabar šios nuostatos į priežiūrą yra teigiamos. Vertinant šį aspektą, svarbu pažymėti, kad nuteistasis Lietuvoje bausmę atlieka dar ganėtinai trumpą laiką, kad būtų galima tinkamai įvertinti jo nuostatas į priežiūrą, ypač vertinant tai, kad net ir per šį trumpą laiką, iš pradžių nuostatos teigiamos nebuvo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria Socialinio tyrimo išvadoje nurodytiems nusikalstamą riziką mažinantiems veiksniams, tokiems kaip tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija bei darbinės veiklos planų turėjimas. Nuteistasis grįš gyventi ten pat, kur gyveno iki nusikalstamos veikos padarymo, o, kaip jau buvo minėta, planuojama darbinė veikla pajamų nesuteiks, kas gali skatinti pakartotiną nusikalstamumą. Kiti veiksniai – ryšių palaikymas su artimaisiais, pakankami savikontrolės įgūdžiai, visapusiškas artimųjų palaikymas, ketinimai siekti aukštesnio išsilavinimo taip pat vertintini kritiškai, kadangi nenurodyta, kad šie veiksniai iki nusikalstamos veikos padarymo neegzistavo. Pats nuteistasis savo skunde teigia, kad iki nusikalstamos veikos padarymo po vidurinės mokyklos jis studijavo kolegijoje, tačiau tai įtakos nusikalstamai veikai neturėjo. Apeliacinės instancijos teismui visi šie veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jie turės laukiamą poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta aiški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo J. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.