Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. J. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. Š., o E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. S. ir E. V., 2014 m. rugsėjo 19 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – V. J. tyčia du kartus smogus kumščiu V. V. į veidą, po to V. J. ir K. S. kumščiais sudavus po vieną smūgį T. R. į veidą, šiam nukritus ant žemės, E. V., kartu su V. J. ir K. S. sudavė bendrai ne mažiau dešimties smūgių kojomis ir kumščiais T. R. į įvairias kūno vietas, V. J. ne mažiau kaip keturis, E. V. ne mažiau kaip du–tris kartus, taip jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pažymima, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 369-942/2015).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas yra baigtas, nusikalto būdamas anksčiau penkis kartus teistas, neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., 130–138 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t., 160–164 b. l.), nedirba (1 t., 165 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš nuteistojo V. J. skundo turinio galima suprasti, jog pastarasis mano, kad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažintas provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymima, kad rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012). Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų veiksmai buvo rizikingi (provokuojantys) ar neteisėti. Be to, bylos aplinkybės nepatvirtina ir nuteistojo didelio susijaudinimo būsenos. Taigi nėra pagrindo minėtas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte numatytas aplinkybes pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir dėl to švelninti jam paskirtą bausmę.

Kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. J. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmė paskirta pagal minėto straipsnio sankciją, be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl apelianto skundas jame išdėstytais motyvais netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.