Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-09-19 apie 20.30 val. jis grįžo iš parduotuvės į namus. Jis gyvena pas B. F.. Jis neturėjo kur gyventi ir jam B. F. leido pagyventi pas ją namuose. Jis buvo neblaivus, bet labai girtas nesijautė. Kai jis grįžo, jam B. F. dukra R. F. pasakė, kad jos seserį A. F. ir šios sugyventinį V. J. kažkas užpuolė, jie yra prie bažnyčios Akmenėje. Jis, kartu su R. F. sugyventiniu E. V., nubėgo prie minėtos bažnyčios. Jie su E. V. bėgo A. F. ir jos sugyventinį gelbėti. Kai nubėgo prie bažnyčios, ten buvo A. F. ir jos sugyventinis V. J.. Ant grindinio mėtėsi maišeliai su pirkiniai, maisto produktais. A. F. verkė. V. J. sakė, kad jie su A. F. eidami iš parduotuvės susitiko V. V., T. R. ir A. S. ir, kad kažkuris iš jų trijų, tiksliai neprisimena kuris, nustūmė V. J. nuo kalno, kuris yra priešais vaikų darželį, o nėščiai A. F. kažkuris spyrė į pilvą. Dar V. J. minėjo, kad T. R. iš jo paėmė piniginę. Todėl jis, V. J. ir E. V., trise nubėgo į namus pas T. R.. Norėjo iš T. R. atsiimti V. J. piniginę. Kai nubėgo pas T. R. į namus ir pabeldė į duris, duris atidarė mama, kuri pasakė, kad jos sūnaus T. R. namuose nėra. V. J. šaukė, sakė T. R. motinai, kad jeigu jos sūnus neatiduos piniginės, jam bus blogai, dar kažkaip jai pagrasino. Kalbėdamas su T. R. mama V. J. buvo susinervinęs, šaukė ir daužė kumščiu į durų staktą. T. R. mama bandė skambinti sūnui, bet šis ragelio nekėlė. Jis ir E. V. tik stovėjo šalia. Po to jie trise išėjo į lauką. E. L. gatve pamatė, kad priešais juos ateina T. R. ir A. S.. Jis pribėgo prie T. R. ir, nieko šiam nesakydamas, vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Tada pribėgo ir pastūmė A. S., kuris nukrito į gėlyną. Kai A. S. stojosi, jis dar kartą jį pastūmė. Kai A. S. atsistojo, jis jam vieną kartą kumščiu trenkė į nosį. Dėl A. S. suduoto smūgio jis jam pretenzijų neturi, jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Juolab, kad jis pats prieš tai porą kartų A. S. pastūmė ir šis buvo nukritęs. Tuo metu, kai jis buvo šalia A. S., V. J. ir E. V. buvo prie T. R.. Atsisukęs jis matė, kaip E. V. muša kumščiais ant žemės gulintį T. R.. Matė, kad tuo metu T. R. mama stovėjo šalia, verkė, bandė E. V. nuo savo sūnaus nustumti. Ką tuo metu darė V. J., jis nepastebėjo. Netrūkus iš kažkur atėjo V. V.. V. J. V. V. trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir šis nukrito ant žemės. Po to V. V. atsistojo ir pabėgo. Jis su E. V. V. V. vijosi. Bėgdamas nuo jų V. V. nukrito ant žemės, po to jis atsistojo ir nubėgo link savo namų. Jis su E. V. nubėgo jam iš paskos. Jiems iš paskos atbėgo V. J. su dviem policijos pareigūnais. Po to į kiemą išėjo V. V. mama. Ji klausė, kas nutiko. Tada kažkuris iš jų pasakė, kad jos sūnus įspyrė A. F. į pilvą. Jis, V. J. ir E. V. reikalavo V. V. mamos, kad ši išvestų į lauką savo sūnų. Dar V. J. šaukė, kad V. V. motina išvestų į lauką V. V. vaiką, t.y. savo anūką. Jis nežino, kam V. J. to reikalavo iš V. V. motinos. Policijos pareigūnas stovėjo šalia ir reikalavo, kad jie ramintųsi. Po to visi nuėjo prie policijos automobilio. Dėl T. R. suduoto smūgio jis labai gailisi. V. V. jis smūgių nesudavė (I tomas; 99-100, 106-107 b.l.). Gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo T. R. atsiprašė, šis jam atleido.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, tyrimo metu nurodė, kad kad 2014-09-19 apie 20.30 val. buvo savo sugyventinės R. F. mamos namuose. Jie su sugyventine gyvena pas jos mamą namuose. Įvykio dieną kažkam iš namiškių paskambino V. J. ir pasakė, kad A. F. kažkas trenkė į pilvą. Telefonu V. J. paaiškino, kad jie su A. F. dabar yra prie bažnyčios. Jis, kartu su K. S., kuris gyvena jo sugyventinės mamos namuose, nubėgo prie bažnyčios. Kai nubėgo, ten buvo daug F. giminaičių, kas tiksliai buvo, jis neprisimena. Buvo kažkokia sumaištis. Jis su K. S. bėgo apginti V. J. ir A. F.. A. F. sakė, kad jai spyrė į pilvą, bet kas spyrė, ji neminėjo. V. J. pasakė, kad jį su A. F. užpuolė T. R. ir dar du vyriškiai, kurių jis neprisimena. Jie trise – jis, K. S. ir V. J. nubėgo link Laižuvos gatvės. Jis pas T. R. namuose nebuvo. Prisimena, kad eidami Laižuvos gatve pamatė T. R., kuris ėjo link namų. Jie pribėgo prie T. R.. K. S. mojavo rankomis, bet ar jis trenkė T. R., jis nepastebėjo. Po to T. R. kažkaip nukrito, ar jį kas pargriovė ant žemės, o jis tada užsėdo ant jo ir kumščiu keletą kartų trenkė T. R. lygtais į kojas. Tiksliai žino, kad ne į veidą. Daugiau niekam jis smūgių nesudavė. Jis matė, kaip K. S. su V. J. mušė T. R., tačiau kaip ir į kurias vietas, jis neprisimena. Dar prisimena, kad kažkurį iš minėtų nepažįstamų vyriškių jie vijosi, tačiau jo nepasivijo. Dėl T. R. suduotų smūgių jis labai gailisi. Jis T. R. atsiprašys, padarytą žalą atlygins. V. V. smūgių jis nesudavė. (I tomas; 120-121, 127-128 b.l.). Gailisi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo T. R. atsiprašė, šis jam atleido, bendrauja draugiškai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji V. J., K. S. ir E. V., prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Akmenės rajone, Akmenėje, Laižuvos ir Stadiono gatvių sankryžoje (I tomas; 10-14, 15-16 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. nurodė, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. jis, kartu su A. S. ir T. R. ėjo iš R. G. kavinės, kuri yra Akmenėje. Buvo jau gan girti ir ėjo namo pro vaikų darželį ir bandė lipti laiptais į kalniuką. A. S. rankose nešėsi alaus stiklines ir užkandžius. A. S. pirmas užlipo į kalną ir stovėjo ant takelio, bei laukė, kol jis su T. R. užlips. Jiems belipant jis girdėjo, kad kažkas eina ir šūkauja ar garsiai šneka. Kai jau užlipo, jis pastebėjo, kad tai jo pažįstamas V. J., kuris buvo su drauge, kurios vardo ir pavardės jis nežino. Jis V. J. draugės nelabai ir matė, nes buvo tamsu. A. S. tuomet jau buvo kitoje kelio pusėje, arčiau Kultūros namų esančio paminklo. A. S. jį su T. R. vis ragino, kad eitų greičiau. Jis nežino dėl ko, bet tai įvyko labai greitai, įvyko žodinis konfliktas ar apsižodžiavimas tarp jo ir V. J.. Jis jau kaip ir norėjo eiti, bet tuomet V. J. įsikibo į jį, t.y. į striukės rankovę ar į petį. Tai matė T. R.. Kiek jis žino, T. R. stumtelėjo V. J. ir šis, krisdamas į pakalnę ir būdamas įsikibęs į jį, parvertė jį ant žemės. Tada jie kartu truputį nusirideno nuo kalno. Po to jis atsistojęs išgirdo, kad V. J. draugė šaukia, kad ją primušė, t.y. jai nėščiai spyrė į pilvą. Kai jis užlipo į viršų, jis jos paklausė, kas jai spyrė, bet ji tik klykė. A. S. taip pat buvo priėjęs bei klausė, kas spyrė, bet mergina vis šaukė. V. J. šaukė, kad jiems bus negerai, papjaus, užmuš. Tada jis su draugais nutarė, kad reikia eiti namo, nes V. J. gali kviestis pagalbos ir gali negerai baigtis. Jis, A. S. ir T. R. ėjo namo pro bažnyčios teritoriją, paskui pasuko į Laižuvos gatvę ir priėję Laižuvos ir Stadiono gatvių sankryžą pastebėjo, kad iš visų pusių juos apsupo ir merginos ir vyrai. Dalies jų jis nepažino, žinojo tik iš matymo, vardų ir pavardžių nežino. Tada prasidėjo šaukimas. V. J. pradėjo šaukti, kad jis - V. V. sumušė jo nėščią žmoną. Jis teisinosi, kad nemušė ir tuomet V. J. jam du kartus kumščiu trenkė į veidą. Tada Jis atsitraukė nuo jų ir, pasišalinęs iš tos vietos, parbėgo pas savo mamą į butą, esantį Akmenėje, Stadiono g. 9-3. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis viską paaiškino. Po to nuvyko pas medikus, kad medikai apžiūrėtų vietas, į kurias jis gavo smūgius. Nuo V. J. suduotų smūgių jam buvo išmuštas iš viršutinės plokštelės vienas dantis, o kitas sveikas dantis išklibintas. Medikai jam sakė, kad tą dantį reikia ištraukti, nes jis vos besilaiko. Jis nėščios moters nemušė bei pinigų neėmė (I tomas; 19-20 b.l.).

Išrašai iš nukentėjusiojo V. V. medicininių dokumentų patvirtina, kad po 2014-09-19 muštynių V. V. kreipėsi į medikus dėl to, kad muštynių metu jam buvo sumušti dantys ir lūpa (I tomas; 23-24 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1714/14 (04) nurodyta, kad V. V. padaryti sužalojimai: viršutinio žandikaulio kairės pusės II danties vainiko lūžis, viršutinės lūpos sumušimas. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. V. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas; 31 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. R. paaiškino, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. jis, kartu su draugais V. V. ir A. S. ėjo iš R. G. baro, kuris yra Akmenėje. Iš baro ėjo pro keliuką, kuris yra dešinėje baro pusėje. Keliukas veda pro vaikų darželį, šalia kurio yra kalnas ir laiptai. Pirmas lipo A. S., o iš paskos jis ir V. V.. Kai užlipo, A. S. juokėsi iš jų, nes jie belipdami su V. V. buvo nukritę. Kai užlipo, pastebėjo, kad iš šono priėjo V. J. su drauge A. F.. Kiek jis pamena, tai visi pasisveikino. Dėl kažko įvyko ginčas. Jis pamatė, kad V. J. suspaudė kumštį ir lyg sukosi, tada jis suprato, kad V. J. nori kažkuriam trenkti. Jis žengė žingsnį link V. J. ir šį pastūmė. V. J. nuriedėjo nuo kalno į apačią. V. J., nuriedėjęs į apačią, pradėjo jiems sakyti, kad jiems tai geruoju nesibaigs ir lipo į kalno viršų. V. J. belipant A. F. buvo pritūpusi ir pradėjo šaukti: „policija, policija“, bei, kad jai spyrė į pilvą. Jis A. F. tikrai nespyrė bei nematė, kad jai kas būtų spyręs. A. S. pasakė, kad geriau būtų eiti, nes atvyks policija. Tuomet jie ir išėjo. Ėjo pro bažnyčią. Išėję iš bažnyčios teritorijos priėjo Laižuvos gatvę. Jis su A. S. pradėjo eiti keliu link mokyklos, o V. V. pasiliko už jų. Ką V. V. darė ir kodėl pasiliko, jis nežino. Laižuvos gatvėje už pirmo namo, tiksliau prie sankryžos, pastebėjo, kad atbėga trys vyrai, kiek tolėliau matė, kad kažkokie žmonės stovi, bet kas tokie, jis nematė, nes buvo tamsu ir toli. Vienas iš pribėgusiųjų buvo V. J., kitas „K.“ - K. S., o trečias E. V.. Kai tie vyrai buvo jau netoli, jis A. S. pasakė, kad šis eitų iš čia. A. S. nebespėjo nueiti ir liko šalia jo. Kiek pamena, tai pribėgęs V. J. jam trenkė kumščiu į veidą, bet jis užsidengė ir kliuvo į ranką. Tada jis V. J. atstūmė. K. S. jam taip pat bandė trenkti, bet jis vėl užsidengė veidą ir šis taip pat nepataikė. Po to jis pajuto, kad jam kažkas sutrenkė į galvą ir jis nukrito ant žemės, užsidengė rankomis galvą ir tada jį spardė. Jis girdėjo, kad V. J., būdamas šalia, šaukė, bet ar jis jį spardė, nežino, nes nematė. Po to jis pajuto, kad niekas nebespardo, tuomet nubėgo link šaligatvio, kur stovėjo jo mama. Per muštynes jam suplėšė treningus, buvo sutrenkta kairė ranka, ant kurios yra mėlynė, bei galvoje yra guzų. Jis A. F. tikrai nespyrė į pilvą, bei nematė, kad jai kažkas būtų spyręs (I tomas; 42-44 b.l.). Nukentėjusysis T. R. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną jis V. J. stumtelėjo ir Šis nusirito nuo kalno. Taip padarė tik todėl, kad V. J. elgėsi agresyviai ir iš šio veiksmų jis suprato, kad V. J. ketina kažkuriam iš jo draugų trenkti. A. F., prasidėjus konfliktui, stovėjo už kelių metrų nuo jų. A. F. atsitūpė ir pradėjo šaukti, kad jai įspyrė į pilvą. Iš tiesų jai niekas nespyrė. Jis mano, kad A. F. tyčia taip elgėsi, bet kodėl, jis nežino. Konflikto metu jam V. J. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, po to vieną kartą į veidą jam trenkė K. S.. Kai jam trečią kartą kažkas trenkė į galvą, jis nukrito ant žemės. Kai nukrito, jį pradėjo spardyti. Jis užsidengė rankomis galvą. Jį spardė du ar trys žmonės, tiksliai jis pasakyti negali, kiek jų buvo. Jie jam spardė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų jie jam įspyrė, jis negali pasakyti. Smūgių buvo daug, ne mažiau 10 smūgių. Jį sumušė prie sankryžos Laižuvos g. Į medikus jis nesikreipė, nes didelių sužalojimų nepatyrė. Pagrinde mėlynės buvo ant rankų, nes jomis jis dengėsi veidą, kitas kūno vietas, bandydamas išvengti smūgių. Be to, konflikto metu jam buvo suplėšyti drabužiai ir apgadintas mobiliojo ryšio telefonas (I tomas; 46-47 b.l.). Taip pat, nukentėjusysis T. R. nurodė, kad jis jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, susitaikė.

Alkoholio kiekio matuoklio rodmenys patvirtina, kad 2014-09-19 d. 22.12 val. T. R. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas. (I tomas; 41 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. nurodė, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. ji išgirdo, kad kažkas beldžia į duris, tuomet ji nuėjo ir truputį pravėrusi duris pastebėjo vyriškius. Netrukus jie patys atidarė buto duris ir tada ji pamatė 4 girtus vyriškius, kuriems gali būti virš 25 m. Tuomet iš kambario atbėgo dukra Kornelija ir pradėjo verkti. Ji stovėjo prie buto durų ir neleido vyriškiams eiti į butą. Vienas iš vyriškių nuolat nenustygo vietoje ir rėkė, kad sukapos kirviu Tomą bei jos šeimą, trankė kumščiais į staktas. Vyriškiai aiškino, kad reikalingas T. R., jos sūnus. Vyriškiai sakė, kad jos sūnus primušė moterį ir atėmė piniginę su 70 litų. Ji bandė skambinti sūnui, bet šis nekėlė ragelio. Ji pasakė vyriškiams, kad šie nemuštų jos sūnaus, sakė, kad viską reikia išsiaiškinti. Tada vyriškiai išėjo. Ji išėjo į balkoną, pro kurį matosi vieta prie Laižuvos g. 1 namo, kurioje vyko muštynės. Ji girdėjo moterų riksmus, bei matė žmones, kurie mušėsi tarpusavyje. Kas ten tokie mušėsi ji nematė, nes buvo tamsu. Tada ji išėjo į lauką ir ėjo link tos vietos, kur vyko muštynės. Priėjusi ji pamatė vėl tuos pačius vyriškius ir priėjusi prie jų paklausė, kur jos sūnus T. R.. Vyriškiai pasakė, kad jis pabėgo, bei, kad jie iškvietė policiją. Netrukus ji pastebėjo iš krūmų išeinantį sūnų T. R.. Kai sūnus priėjo, tie trys vyriškiai puolė jį ir parvertė ant žemės. Du iš jų laikė, o trečias vis lakstė aplinkui ir bandė jos sūnui įspirti. Ji matė, kad sūnui kažkas spyrė į šoną. Tada ji atsiklaupė ir užsigulė savo sūnų. Po to vyriškiai apsiramino ir ji paleido savo sūnų. Ten visi šaukė. Ji matė, Stadiono gatve link sankryžos ateinantį V. V.. Kai V. V. perėjo kelią, tuomet vėl tie patys vyriškiai, kurie mušė T. R., puolė V. V.. Ji matė, kaip V. V. dengėsi nuo smūgių, po to pradėjo bėgti Stadiono gatve, bet vyriškiai jį pasiviję spardė (I tomas; 51-52 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. nurodė, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu parėjo jos sūnus V. V., kuris buvo sumuštas, veidas buvo kruvinas ir lūpos ištinusios. Sūnus pasakė, kad ji bėgtų į lauką, nes užmuš Tomą ar Artūrą, kurį vardą pasakė, ji nebepamena. Ji išbėgo į lauką ir prie savo namo laiptinės pastebėjo K. S. ir V. J.. V. J. pradėjo šaukti „staigiai atvedi sūnų arba anūką, nes primušė mano nėščią žmoną ir pavogė 400“. Abu vaikinai buvo labai girti, agresyvūs. Ji bandė klausti, kas bendro tarp jų ir jos sūnaus, bet vaikinai reikalavo išvesti V. V., ji atsisakė tai padaryti. Tuomet ji kreipėsi į policininkus, bet jai niekas nebuvo paaiškinta. K. S., praeidamas pro šalį, pasakė, kad su ja dar bus atsiskaityta vėliau, ji tai suprato kaip grasinimą (I tomas; 55-56 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. jis, kartu su draugais T. R. ir V. V., ėjo iš Akmenėje esančio R. G. kavinės. Namo trise ėjo pro vaikų darželį, o po to kilo laiptais į K. Kasakausko g. Jis laiptais užlipo pirmas, o T. R. su V. V. lipo lėčiau, nes buvo girti. Lipdamas jis iš toliau matė ateinančius V. J. su drauge A. F.. Jis su jais pasisveikino ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Tada jis išgirdo, kaip V. V. ir T. R. kalbasi su V. J.. Jis matė, kaip kalbantis V. J. užsimojo trenkti V. V., o T. R. tada V. J. pastūmė. Jis matė, kaip po to jie trise nusirideno nuo kalno į apačią. Bent jau taip jam pasirodė, nes jie visi trys staiga dingo nuo šaligatvio. Jis priėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Kai jis priėjo, A. F. atsitūpė ir pradėjo šaukti, kad V. V. jai spyrė į pilvą. Jis pradėjo sakyti A. F., kad ši nemeluotų, nes jis viską matė. Kiek jis prisimena, kad prieš tai V. J. nešėsi viena ar du maišelius rankose. Kur po to tie maišeliai dingo, jis nematė. V. V. ir T. R. užlipę pasakė, kad reikia eiti namo. Tada jie ėjo pro bažnyčią ir išėjo į Laižuvos g. Kai jau buvo netoli sankryžos, jie pamatė atbėgančius du vaikinus, kaip vėliau paaiškėjo – K. S. ir E. V.. Su jais buvo F., tačiau, kurios iš jų, jis tiksliai pasakyti negali. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jis girdėjo, kaip kažkuri iš moterų sakė, kad jis nieko nedarė, bet K. S. priėjęs jį vis tiek stumdė. Jis, eidamas nuo jo atbulas, nukrito. Kas mušė V. V. ir T. R., jis nematė. Tik vėliau jis išgirdo, kaip sustojo kažkoks automobilis ir visi nurimo. Tai buvo policijos pareigūnai. Eidamas atbulas ir krisdamas jis pasitempė koją, bet dėl to niekam pretenzijų neturi (I tomas; 57-58 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. F. parodė, kad 2014-09-19 apie 20.30 val. ji ėjo Laižuvos g., Akmenėje. Buvo jau tamsu. Eidama susitiko K. S., o po to susitiko A. S. ir T. R.. Tada ji pamatė, kaip A. S. trenkė K. S., jie abu susikibo ir susistumdė. Ji iškart paskambino į policiją ir pranešė apie konfliktą. Automobiliu atvažiavo jos sesuo D. F.-B.. Ji pripuolė prie K. S. ir A. S. ir neleido jiems muštis. Tada A. S. nusirengė ir numetė savo striukę ir telefoną. D. F.-B. pripuolusi traukė ją nuo vyrų, kad ji negautų mušti ir juos abu skyrė, kad jie nesimuštų. Atsisukusi ji pamatė, kaip T. R. mušasi su V. J.. Paskui atbėgo T. R. mama. Ji neleido muštis savo sūnui. T. R. atrodė labai agresyvus. Iš kažkur nuo parduotuvės pusės atbėgo V. V. ir lygtais puolė V. J.. Ji pribėgo prie V. J. ir bandė šį laikyti, kad nesimuštų. Po to atvažiavo policija. (I tomas; 61-62 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. F.-B. parodė, kad 2014-09-19 apie 20.30 val. ji buvo namuose ir jai paskambino sesė, kuri pasakė, kad sesę A. F. kažkas užpuolė. Ji nedelsdama išvažiavo savo automobiliu ir prie parduotuvės „Vija“ pamatė, kaip K. S. mušasi su A. S.. Jos sesuo A. F. puolė jiems į tarpą ir neleido jiems muštis. Ji nubėgo ir atitraukė savo seserį, bijojo, kad ir ši negautų beskirdama besimušančius. Tada ji čiupo už drabužių K. S. ir jį atitraukė nuo A. S.. Po to A. S. pradėjo bėgti. Tada ji netoliese pamatė T. R., kurį mama laikė ir neleido muštis. Dar ji matė, kaip iš kažkur atbėgo V. V.. Jis puolė ant V. J.. Ji matė, kaip V. V. ir V. J. vienas kitam sudavė smūgius, bet į kurias kūno vietas, nematė, nes buvo labai tamsu. Netrūkus prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Buvo atvažiavusi greitoji med. pagalba, kuri jos seserį A. F. ir V. J. išvežė į Mažeikių ligoninę (I tomas; 63-64 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. F. parodė, kad 2014-09-19 apie 21.00 val. ji, kartu su sugyventiniu V. J., ėjo iš parduotuvės „Grūstė“, kuri yra Akmenėje. Abu ėjo link bažnyčios. Eidami pro vaikų darželį susitiko pažįstamus T. R., V. V. ir A. S.. V. V., sveikindamasis su V. J. kažkaip jį įžeidė. Po to V. V. vieną kartą trenkė V. J. į veidą. V. J. pasakė, kad jeigu šis dar kartą trenks jam, jis jam dės atgal. Tada T. R. spyrė V. J. ir šis nuriedėjo nuo kalno į apačią. V. J. kartu su visais pirkiniais nuo to kalno ir nuriedėjo. Ji pradėjo šaukti, kad paskambins į policiją. Tada V. V. ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiai ir vieną kartą spyrė jai į pilvą. Kai spyrė jai į pilvą ji atsitūpė, susirietė ir šūktelėjo, kad jos sugyventinis bėgtų. V. J. pradėjo bėgti, o jie trise pradėjo jį vijosi. Ji paskambino savo mamai ir pasakė, kad ją su sugyventiniu užpuolė. Netrūkus į įvykio vietą atbėgo jos seserys. Kažkuriuo momentu, kai kilo konfliktas, ji pametė savo piniginę, po to ją su policijos pareigūnais rado prie išmėtytų pirkinių. Ji nežino, kuriuo momentu piniginę pametė. Vėliau tiek ją, tiek jos sugyventinį greitoji išvežė į Mažeikių ligoninę (I tomas; 67-68 b.l.).