Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „L.“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas M. K., žinodamas, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. lėšas skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI ir tik po to su kitais kreditoriais. Tokiais savo neteisėtais veiksmais M. K. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. į teismo posėdį neatvyko. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka. Pavedimai tokia tvarka buvo daromi, kad būtų palaikomas prekių tiekimas, stengiantis išlaikyti verslą. Teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju M. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę, neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. pareiškėjos pateikto sistemos išrašo matyti, kad 2025 m. balandžio 3 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 20 083,16 Eur (b. l. 15). Iš UAB „L.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Paysera LT“, išrašo matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. atliko mokėjimus įvairiems kreditoriams, turėdama įsiskolinimą VMI, pvz.: 1) 2024 m. spalio 21 d. atliktas 600 Eur mokėjimas UAB „Osama“, kai skola VMI tą dieną sudarė 16 165,10 Eur; 2) 2024 m. spalio 24 d. atliktas 652,34 Eur mokėjimas AB „Žemaitijos pienas“, kai skola VMI tą dieną sudarė 16 045,98 Eur; 3) 2024 m. spalio 29 d. atliktas 600 Eur mokėjimas UAB „Mažeikių mėsinė“ ir 500 Eur mokėjimas AB „Žemaitijos pienas“, kai skola VMI tą dieną sudarė 18 786,98 Eur; 4) 2024 m. lapkričio 6 d. atliktas 300 Eur mokėjimas UAB „Citma“, kai skola VMI tą dieną sudarė 18 932,09 Eur; 5) 2024 m. lapkričio 13 d. atliktas 500 Eur mokėjimas UAB „Mažeikių mėsinė“, 882 Eur mokėjimas UAB „Gustam“ bei 500 Eur mokėjimas UAB „Osama“, kai skola VMI tą dieną sudarė 18 753,01 Eur; 2024 m. lapkričio 19 d. atliktas 300 Eur mokėjimas UAB „Sangaida“ bei 250 Eur mokėjimas UAB „Osama“, kai skola VMI tą dieną sudarė 19 021,72 Eur (b. l. 16 – 21, 25 – 49). Bendrovė veiklą vykdo nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., jos vadovu nuo 2024 m. gegužės 24 d. yra paskirtas M. K. (b. l. 7).

Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog M. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes žinodamas apie bendrovės skolą biudžetui, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, periodiškai atliko mokėjimus įvairiems tiekėjams ir kreditoriams, tuo pažeisdamas kreditorių eiliškumą ir VMI, kaip kreditoriaus, teises. Pažymėtina, kad vadovo siekis vystyti juridinio asmens veiklą nešalina jo administracinės atsakomybės. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais M. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas tyčinis, padarytas tikslu išsaugoti ir tęsti bendrovės veiklą, esant apyvartinių lėšų trūkumui. Jį padariusio M. K. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – M. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka. Už analogiško nusižengimo padarymą nėra baustas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje ir paskirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A.6.-69-1068/2025 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismą.